Kai gyd.pasakė apie 2 pusliukes net nenustebom. Viduje visada svajojau apie dvynukus ir tyliai ju laukiau. Ir visada galvojau jei bus du tai tik porele:)
Visas nėštumas praėjo gan sklandžiai.Teko porą kartų pagulėti ligoninėj,bet čia dar labai mažai
Ar iš tos laimės ar patys kleckai davė mamai tiek energijos,kad sukausi kaip bitutė,visur laksčiau, dalyvavau,nenėščia tiek veiklos tikrai neturėjau, visi aplink sakė sustok, juk turėtum ilsėtis, miegoti ir lepinti save Nors pilvukas buvo didokas bet gulėti ištisai negalėjau,reikėjo veiksmo 
5 val. pasižadinu vyrą, sakau važiuojam, o jei kas blogai, apžiūrės ir gal paleis. Dėl visa ko įsimetam ir tašikę.Sėdžiu priimamajame, laukiu savo eilės, viena gimdyvė jau vos negimdo.Po apžiūros - beveik 3cm atsivėręs kaklelis, vandenų kaip ir nematyti dar, paguldo į pataloginį, paima tyrimus, pradedi šerti gimdymą stabdančiais, matuoja toniukus ir tik šast!!!koks kibiras vandens ant kušetės
Galvoju, jetus kokia gėda, taip norėjau į wc ir nesulaikiau.O pasirodo ne puslė čia kalta Sukviečia gydytojų konsiliumą, nutarta ir toliau stabdyti ir pradėti plaučiukų brandinimą nes tebuvo 33 sav....guliu...drebu...meldžiuos kad tik vaikams viskas gerai butų, o aš viską ištversiu...
Aš jau gimdykloj, skambinu vyrui, juk paliko mane skyriuje be jokių minčių kad jau gimdysiu
Pranešu visiems artimiesiems.Visi giliam nustebime.Pradedu jausti sąrėmukus, bet dar juokaujam su vyru, skaitom žurnalus, MB laksto su švariom palutėm, kaitalioja pataliukus ir kaišioja basonus,nes bijau išlipti iš lovos,visa varvu 
Tokioj situacijoj vyras pasirodė pats geriausias, rūpestingiausias, netikėjau kad toks žmogeliukas šalia....Išleidžiu pamiegot, vis dar tikimės kad tempsiu iki ryt 7 val. ryto.13.30 val. apžiūra - jau visi 3cm atsivėrę.Toliau girdo didžiausiom dozėm stabdančius. Na ir ką, po to prasideda "smagumėlis". Sąrėmiai stiprėjo kas valandą, nors turėjo iš vis dingti nuo tų vaistų
kentėjau....tik prasideda, suspaudžiu kumštukus, įsikimbu į lovą ir prakenčiu....tai visa laimė kad sąrėmis vyksta apie 1min. kitaip numirčiau iš skausmo....guliu ir girdžiu kaip kas valandą kažkas vis gimdo...nu jausmas tai ne koks kai už sienos rėkia...nuteikia ne kaip...15.30 val. apžiūra - pajutau kaip gydytojos vos ne visa ranka tik šast vidun
8cm atsidarymas, staigiai į operacinę, extra cezaris...nieko nesuprantu kas vyksta, skambinu MB, mane rengia,o sąrėmiai vaje....MB taip ir nespėjo atvažiuoti...Operacinė...vėl drebu kaip drebulė,paprašau sesutės įsikibti..Kateteriai, epidūras...skauda, bet už sąrėmius nėra nieko skaudžiau, pagalvoju...
Kelios minutės ir išgirstu kaip sušunka 16.31 val. MERGYTĖ 2065g 44cm
Pamatau tą raudoną mažą kukuliuką po minutės BERNIUKAS 1930g 42cm , Dieve, dar mažesnis kukuliukas....žiūriu iš tolo į juos, girdžiu kaip jie verkia...ašaros rieda ir negaliu patikėt kad jie abu MANO 
Taip norisi kad MB būtų šalia....visi sveikina, džiūgauja, o man rieda laimės ašaros kažkas jas nušluosto...taip lengva ir gera kai matau juos gyvus, nesvarbu kad silpnučiai ir mažučiai...atneša kiekvieną pabučiuoti...jie tokie šilti, taip norisi apglėbti ir dar labiau juos šildyti prisiglaudus Išveža mažuosius i reanimaciją, prižada vakare mane informuoti apie jų būklę. Guliu ir siunčiu jiems pačias geriausias ir šilčiausias mintis..sakau, kad mamytė su jumis mano mažiukai...Tik tada pradedu suvokti kas įvyko: AŠ JAU MAMA
pačių gražiausių ir nuostabiausių dviejų stebukliukų! Tikrai nėra nieko nuostabesnio...viskas kas buvo skaudu ir nemalonu senai pasimiršo, kai šalia keturios mažos akytės, rankytės, kojytės....dvigubai daugiau šypsenėlių, mažų pirštukų prisilietimų....
Buvome laimingi, o dabar esame ir būsime dvigubai laimingesni!!! Stiprybės ir sveikatėlės mūsų mažiesiems Armandui ir Adrijai 
