Pasipiršimo istorijos

sako neispudinga dar, kur cia neispudinga, cia kaip is romantisko filmo viskas, jura, vakaras, saule besileidzniati, sampanas...mmmm

Nesikuklink jau šitaip, nes istorija - tikrai kaip filme Negaliu net nustot šypsotis

Barbyte19, kaip gražu...

Mano istorija paprasta..buvo mano gimtadienis,sedejome kavineje.. po kazkiek laiko paprase uzsimerkti nes turejo dar viena dovana man,kai atsimerkiau ant stalo gulejo ziedukas,aisku buvo per mazas man kita diena dar teko didinti..bet esu labai laiminga su tuo zmogum,nes jau po truputi planuojame vestuves, kurios turetu buti jau kitais metais

Aciu merginos uz grazius zodelius Bet kas svarbiausia, MB vis sakydavo kai bus baltos rozes, reiskias pirsiuosi tau , bet ta vakara maciau baltu roziu puokste ir vistiek nesuvokiau kas dabar bus
~Emilija~ manau ta gimtadieni atsiminsi visa savo gyvenima, nera geresnes gimtadienio dovanos, kaip mylimo vyro prasymas teketi uz jo Smagu

jetau kaip čia gražu net verkti noris iš tos jūsų laimės sveikinimai visoms

draugavome labai neilagai, gal kokius keturis menesius..... ir tada jis viena diena paslaptingai dingo (siaip susitikdavome beveik kasdien ). skambinau jam, labai nustebusi kur jis, kad pas mane neatvaziavo , o jis kazka neaiskaus sapaliojo bandydamas pasiaiskinti o jau man itarimai, jeigu atvirai buvo kile, kad gal jau pirstis galvoja kita diena, po to paslaptingo dingimo, primygtinai buvo reikalaujama vaziuoti i Trakus. nu tipo trumpam, o oras buvo toks potragiskis, be to sirguliavau (persalimas). As mamkai ir saukau: "Pirsis" turbut
nu zodius isvaziavom uzvaziavom i parda, buvo nupirkta sampo, nuvaziavom i Trakus, atrodo tuoj tuoj lis, issinuomojome valtele, brangiausiasis irstosi, o as apsisnargliavusiu sedziu prisirengusi, nes is tiesu buvo vesoka vidury ezero, netoli Traku pilies matau, kad MB labai jaudintis pradejo kazko, matau kad zmogus tuoj bandys kazka..... o man viduj toks jausmas "tuoj pasipirs"
Ir tada jis labai jaudindamasis (nu jau labai tas matesi) is kisenes issitrauke maza raudona dezute, apsikabino mane ir paklause: "Ar busi mano zmona?" as kazkodel nuo to jaudinimosi pati baisiai susijaudinau, apsiasarojau kazkodel... burnoj toks kamuolys tiesiog susidare.... net nezinau kodel, siaip esu gana konkretus zmogus, sunkiai ismusamas is pusiausvyros.... ir tada atsakiau: "Pabandysiu nu kaip kvaisa kazkokia kaip dabar pagalvoju. tada jis man padovanoju suzadetuviu ziedeli, mes isgereme sampaniuko ir grizome namo
kaip islipe is valties grizome link masinos, mama man raso SMS: "Na kaip, ar jau ivyko?", as jai atskiau, kad "Taip".
Grizom namo, kita diena brangiausis su gelemis (man ir mano mamai) bei sampe atejo pranesti mano tevams, kad man pasipirso na tevams is karto klausimas kilo tai kada jau cia vestuves mes atsakeme, kad tikrai ne dabar, o kada nors....tas kada nors gavosi po metu (nors as planavau ilgiau paluketi)
visoje toje istorijoje man buvo vienintelis ir turbut gyvenime daugiau nepasikartosiantis jausmas, kad tuoj tuoj mylimas zmogus tau pasipirs linkiu visoms ta jausma patirti

tai jau tikrai. Labai baisu tie viesi pasipirsimai. Tai taip asmeniska ir intymu..

Labai smagu. Bet nenorėčiau, kad man taip būtų.



Labai miela



Gražu

Nesuprantu... Ar aš kažkokia nevykėlė, ar kitos moterys stebuklingos, ar su vyrais kažkas... Kitoms pasiperša po mėnesio, o mes metus išdraugavę ir net neužuodžiu žiedelio Noriu būti su tuo žmogum, noriu būti daugiau nei "jo mergaitė", noriu, kad būtume susižiedavę, tai taip gražu... Ištekėt neskubu, bet noriu nešioti žiedelį, kad visiems užrietus nosį galėčiau parodyti, jog esu jo, o jis- mano...

Cia zinok vyru nesupaistysi, kaip jiems sauna i galva taip ir padaro mano draugas man pasipirso po 7metu draugyste, nes jo manimu pats geriausias laikas atejo tai ner cia ko pergyvent ateis laikas bus ir ziedelis

Na, aš vienoje temoje jau pasakojau savo istoriją, bet kadangi viskas vyko labai neseniai ir aš dar skraidau, tai pasipasakosiu trumpai ir čia. O buvo taip...
Kad greitu laiku galiu sulaukti pasipiršimo, žinojau, nes jis pats netyčia išsidavė. Tai aišku, aš jau ir Valentino dieną tikėjaus, paskui artimiausią savaitgalį, bet ne. Tada galvojau arba kovo 8 d. ar per mano gimtadienį. Bet kaip tik visai buvau pamiršusi šį mėnesį, kad kiekvieno mėnesio 3 d. yra mūsų pažinties diena, per kurią vienas kitą kuo nors palepinam. Grįžom tą vakarą po šokių pamokos vėlai namo, jis priminė man, kokią dieną aš pamiršau, aišku, aš neturiu nei jokio šokolado jam, matau, kad namie ir gėlių nėra, tai galvojau, kad ir jis pamiršo, tik grįžus namo prisiminė ir norėjo pirmas mane paerzinti Bet jis nepamiršo Išsitraukė saldainių dėžutę (tokią iš Šokolado namų). Aš tokia susigėdusi, kad pamiršau, atsiprašinėju, dėkoju už saldainius ir t..t. O jis sako "tai nepasidalinsi saldainiais?" Aiškiai, norėjo, kad tuoj pat ir atidaryčiau dėžutę. Tada tokia mintis sukirbėjo, kad galiu rasti ten ne tik saldainius. Atidariau, o ten guli dėžutė wub.gif Išėmiau, jis paėmė ją iš manęs, atidarė, priklaupė ir paklausė, ar tekėsiu už jo wub.gif Mano atsakymas jau šimtą metų buvo aiškus ax.gif Tai va, taip paprastai, bet tikrai netikėtai tapom sužadėtiniai friends.gif
Šiais metais vestuvių neplanuojam, nes tam neturėsim nei pakankamai pinigėlių, nei laiko. Vestuvės - kitų metų planuose biggrin.gif