Pasipiršimo istorijos

O as savo ziedeli gimtadienio proga gavau, bet man staigmena buvo.

Nemegstu daryt "baliu" ir pan, o pries paskutini gimtadieni isvis nieko nesinorejo... Lek, bek, planuok, pirk, svecius uziminek.. Tai galvoju nepaminesiu siais metais visai, juk dar kiek gimtadieniu priesaky.. TA diena grizus is darbo susiplakiau vaisiu kokteili, sedziu sau prie kompo, skaitineju.. Maniskis darbe uztrukes, dar gera valanda negris.. Beldimas i duris.. Atidarau - o ten visas burys draugu, didziausia sauja balionu rankose, sudainuoja "Su gimimo diena", as baisiai patenkinta, jau pulsiu buciuotis su visais, o burys prasiskleidzia.. Ir paciam gale mano brangiausias su kostiumu, klaupia ant kelio, istiesia raudona dezute su ziedu ir klausia, ar tekesiu uz jo!

Na, cia nieko ypatingo, ne kur nors Egipte 5 metrus po vandeniu... Bet labai tikejaus, kad kada nors tinkamai pasipirs. Snekejom jau senokai apie vedybas, bet labai nesinorejo, kad taip ir apsizenytume be pirslybu..

Tiesa, draugai, planuodami sita reikala, mane gerokai sunervine buvo. Isivaizduokit: vaziuoju viena vakara namo ir netycia pamatau, kad vienu draugu kieme visa musu draugu kompanija susirinkus, o manes tai niekas nekviete! Aisku baisiai isizeidus grizau namo ir dar kelias dienas snypsciau, kas cia pasidare, kodel jie galejo manes nekviesti! O jie, pasirodo, visa staigmena man planavo..

Na mano vyras pasipirso po 5 dienu draugystes... nusivezes prie baltijos juros .. nusinese ant ranku prie juros ir priklaupes paprase kad buciau jo gyvenimo moteris.. buvo lengvas sokas.. bet toks smagus .. niekada nepamirsiu

Pas mumi nebuvo jokių piršlybų.. laukaiu laukiau ir nesulaukiau... pareiškimas nunesta į CMB o piršlybų nebuvo. Kaip kažkas minėjo, bendru sutarimu... Kaip gerai kad yra dar tokių kurie sugeba tai gražiai padaryti..

as pati pasipirsau man nieks nesipirso...

Na mes jau draugavom daug metu ir gyvenom kartu, tad vestuves buvo labiau formalumas, ju beja lauke labiausiai musu tevai, ypac manasis tetis.
As kazkaip turejau tokia nuomone, kad reikejo arba tuoktis po 3 metu, bet siaip jaunoki dar tam buvom arba, musu situacijoje turint bendra buta, gyvenant kartu, jau kai noresim leliuko....o jo dar nenorejom..
bet jauciau, tiksliau nors ir negalvojau apie tai, bet dabar suprantu, kad jau is anksto zinojau, kada jis tai planavo padaryti
ir tiesa sakant tai butu buvusi nuostabiausia diena ir nuostabiausias pasipirsimas...
- tecio penkiasdesimtemis...Zinodamas kaip mylejau teti, ir kaip tetis to trosko, tai buvo geriausia ka jis galejo padaryti, to butu nenustelbe jokios povandenines pirslybos, ar ant karibu juros kranto, ar romantiskos vakarienes metu, ar kosmose... akyse matau ir sirdyje jauciu, kaip tai butu buve nuostabu...gal ne visoms tai atrodo brangu, romantiska, bet man tai butu buvusi nuostabiausia diena. nors apie tai niekada nesekejom, jis pazinodamas mane, puikiai tai zinojo pasirodo.. deja, likimas kartais buna negailestingas ..tetis mire iki 50-likus kelioms savaitems.staigiai, netiketai...
Manasis delse, ieskojo budo, kaip dar galejo tai padaryti..zinodamas, kaip as kenciu, jausdamas kad tik taip norejau ir ne kitaip, jis nusprende tai padaryti per kaledas.
Atsikeliu ryte, issidalinam dovanas. Paduoda man batu dezute...ir mastau isprotejo, kaip jis man galejo isrinkti batus atidarau, o ten mazesne dezute ja vinioju, o ausyse zvimbia - nes jau suprantu apie ka eina kalba paima is manes ir kazka vaplena kazka, nes snekejo graziai ir nemazai, bet as nieko nepamenu, nes nieko negirdejau net pamirsau atsakyti taip o dar maniau po tiek metu draugystes, nebus jokio jaudulio
tai taip mano vyras pasipirso, mano likusiu brangiausiu zmoniu akivaizdoje, sedint sukryziavus kojas salia eglutes.
Po to prisipazino, ka planavo anksciau, iki to beprotisko mus aplankiusio skausmo, ir ne kiek nenustebau...jis geriau negu as zinojo ko as is tiesu troskau...

Aš tai MB myliu kasdien. IR labai karštai. Ir nesvarbu, peršasi ji man ar ne - visos kartu praleistos dienos yra gražios....

Nagi, o maniškis man pasipiršo šią vasarėlę Mes kartu jau 5 metukai, gyvename kartu 1 metukai. Jau ir anksčiau buvo kalbos apie vestuves. Žinojome, kad norime būti kartu visada Aplinkiniai po truputėlį pradėjo klausinėti, kada gi tos mūsų vestuvės, kol galiausiai nusibodo ir paliko mus ramybėje

Šią vasarėlę suplanavom kelionę dviračiais po Lietuvėlę Visur smagiai keliavom, matėm daug gražių vaizdų.. ir vieną vėlų vakarą privažiavome labai gražią stovyklavietę - miškas, tarp medžių ežeras ir nuostabus, žvaigždėtas dangus... Užsikūrėme laužą ... ir taip netikėtai maniškis priklaupė ir paklausė ar tekėsiu už jo aš buvau šoke šiaip ne taip ištariau TAIP ir po to jis mane laaabai stipriai apkabino Aišku apie vestuves mes daug esame kalbėję, bet vis tiek tokiam lengvame šoke buvau. O dabar lengvoj euforijoj

Aš irgi pasipasakoti nekantrauju Mudu jau vos ne 6 metus draugaujam, o gyvenam kartu virš 4 metų. Vestuvėm, kaip kažkuri jau sakė buvom per jauni. Kai metėmės į krūvą skudurus, aš buvau pirmakursė, o MB trečiakursis, tai tokie tėvų išlaikytiniai tebebuvom 100%. Bet porą metų atgal pradėjom savarankiškėt po truputuką ir taip pat visa aplinka jau klausinėjo, kada gi oficialiai ženysimės, bet mes kaip ir dauguma, norim pirma bent kiek tvirčiau ant kojų atsistoti. Vestuvių tema nebuvo jokia tabu, lengvai paplanuodavom, bet tik paviršutiniškai pabandydavom įsivaizduoti
Tai praeita savaitę MB kažka vis burbėjo, kad reiktų nuvažiuoti prie jūros saulę palydėt, nes abu gyvenime jos nematėm skęstančios jūroje. Ir tas jo noras jautėsi toks tvirtas, nors šiaip niekada nebūdavo kategoriškas išvykų klausimais. Tai aš pradėjau lengvai svajoti ir įtarinėti , o kai penktadienį (2009-10-02) po darbo laukiau jo, kol jis grįš apsidirbęs paklausiau, kaip man apsirengti ir jis atsakė, kad padoriai, ne su trenigais, mano svajonės jau turėjo pagrindą vos grįžęs mano vargšiukas nuėjo į WC, o man to ir tereikėjo, kad galėčiau jo striukę apčiupinėti ir atspėkit, užčiuopiau dėžutę ot aš nekantruolė, visa išsišiepiau pati sau ir vaidinu nieko neįtarenčia , visą kelionę iš Kauno į Palangą buvo keistai malonu
Palangoje buvom 18:10, saulė leidžiasi 19:00 kažkur, nueinam ant tilto ir reikia daugiau nei pusvalandį išlaukti to saulėlydžio, žiurim, kad dbesų nemažai ir lb šalta, tai maniškis ir sako, gaila man tavęs, sušalsi, bet aš tave čia su rimtu reikalu atsivežiau.
IR TADA JIS PRIEŠ MANE PRIKLAUPĖ ANT VIENO KELIO IR IŠTRAUKĖ RAUDONĄ DĖŽUTĘ, KURIĄ ATIDARĖ IR KLAUSĖ "AR BŪSI MANO ŽMONA?", jam beimant žiedlį aš "ATSARGIAI, TIK NEIŠMESK " užmovė žiedą, pastačiau jį, mes glebesčiavomės, bučiavomės ir jis sako "TU DAR NEATSAKIAI Į MANO KLAUSIMĄ", o aš "DAR GALVOJU" ir šypsaus, nes viskas ir be to "TAIP" buvo abiem aišku
Nors prieš ceremoniją ant tilto mačiau daug žmonių, bet kol mano MEILĖ klūpojo, aš daugiau nieko išskyrus jį nemačiau. Ir nors žinojau, ko važiuojam į Palangą, vistiek buvo nepakartojamai gera . Buvo idomu stebėti jo elgesį, iki priklaupimo.
Po visko jau nuėjus nuo tilto, aš jam papasakojau savo grėką, bet jis tik juokės ir sakė, kad pati sau susigadinau piršlybas ir kad iš manęs buvo galima to tikėtis

Pagaliau pasikeitė mūsų statusas iš SUGVENTINIŲ į SUŽADĖTINIUS

Uzklydau neplanuotai i sia tema, pasiskaitinejau...Ir paciai graziausia akimirka pries akis iskylo
Pirslybos ivyko si pavasari. Ir noriu pabrezti, jog man tai buvo didele staigmena, kadangi per musu 2,5 metu draugystes sia tema nekalbejome, tiesiog TABU buvo. Jei as uzsimindavau ka nors apie seima, apie bendra ateiti, tai MB graziai keisdavo tema ir jokio konkretumo is jo nebudavo...Jokiu planu, jokiu ateities vaizdu...O pats jis rimtas vyras...Tiesiog gyvenam kartu ir dziaugiames tuo. Pamazu pripratau ir as prie tos minties, nekilo man noras vel ji kalbinti, ir tevelius raminau sakydama, kad nesvajotu per daug, nespaustu musu.
Siais metais, po Naujuju uzsimanem atostogu...Ka tik baigiau mokslus, apsigyniau magistra. Kodel gi ne? Pradejom dometis kelionemis. Taip jau gavosi, kad kelione ivyko tik pavasariui ipusejus.Pirma karta skridau lektuvu,nakvojau oro uoste, mane pirma karta apieskojo, kai sucype varteliai. Kelione buvo pilna ivykiu, dideliu ispudziu.Tik jos pradzia buvo ne kokia Besiruosiant as vis bumbejau, kad MB nera konkretus, neplanuoja ateities, nepadeda man ruostis ir pan. Ir is vis, kad nera pareigingas (nors taip tikrai nera ) Dabar juokinga, o tada buvau irzli ir viskuo nepatenkinta. Bet si busena praejo kai atsidurem viesbutyje ir prasidejo musu atostogos.Aplankem daug graziu vietu, santykiai buvo nuostabus, silti, pasimirso visi mano bumbejimai, abu jautemes nuostabiai...
Likus dienai iki isvykimo, MB pasiule nuvaziuoti i kalnus, isgerti sampano ir atsisveikinti su sala. Sutikau. Nuvaziavom i parduotuve, o jis man siulo saldainiu, sausainiu! MB niekad to nesiulo, nes rupinasi mano figura O, galvoju, koks tu mielas!Tokia proga net saldainiu sokoladiniu siulai Nupirkom ir sampaniuko, ir vaikisku popieriniu stikliniu, nes kitu ten neradom.
Ta diena atrodziau, svelniai tariant, ne kaip: nudegusi veido oda, besilupanti kakta, dvi kasytes, kapisonas ant galvos
Vaziuojam i kalnus...kylam...kylam...As atsiputus, groziuos gamta...Debeseliai jau po mumis. Sustojom vienoj vietoj, einam, ziurim, sakau - Grazu, sedam cia ir atsvenciam! O MB - Ne, man nepatinka, vaziuojam dar Uij, galvoju, na koks gi tu priekabus! Vaziuojam aukstyn ir randam dar viena vieta...Zmoniu nera, nuostabus vaizdas
As sedu ant akmenu, o MB sako, kad eina man gelyciu priskint, nes prie kelias dienas zadejo tai padaryt. Dar spejau pagalvoti, kad toj vietoj geliu nera
Sedziu, svajoju, mintyse atsisveikinu su visais graziais vaizdais, o MB vis nera. Atsisuku, ziuriu eina. Atejes paduoda man skintu ramuniu puokstele! Dar spejau paklausti kur jis ju rado, o jis tyledamas atsuko kita puokstes puse, kur tarp ziedu buvo "ivyniotas/pritvirtintas" suzadetuviu ziedelis... Netekau amo...zodziai uzstrigo...Akys prisipilde dziaugsmo asaru...Ir tyliai mastau "Negi JIS tam RYZOSI???" Ir negaliu patiketi tuo ka matau: jis priklaupia, pasako nuostabius zodzius ir paklausia ar tekesiu Uzmauna man ziedeli, o as tik verkiu, stipriai ji apkabinu, pabuciuoju...Jo rankos dreba, akys pilnos laimes...Vos islemenu "tai aisku kad taip" Ir vis dar patiket negaliu!!!
Isgereme sampano, jis vadino mane suzadetine... Skraidziau , o ne vaiksciojau...
Didziausia malonuma suteike butent tas netiketumas Kai visiskai nesitiki, tai staigmena pavyksta visu 100 proc.! Tik veliau MB pasipasakojo kad 3 men ieskojo tinkamo ziedo, net uzsienyje ieskojo (komandiruociu metu) O as tiek laiko NIEKO neitariau
Kitu metu geguzes menesi svesim vestuves!
Super jausmas buti SUZADETINE

ah kaip nuostabu

Na ir as prisidesiu su savo istorija. Maniskis pasipirso pries gera menesiuka. Siemet labai daug vazinejame savaitgaliais - vis suplanuojame kokia kelione. Tai viena diena pasitarem ir nusprendem, kad reiketu nuvaziuoti i Klaipeda - taip seniai bebuvom. Keista tik, kad vaziuosim dviese, nes siaip jau visada dar ir busimaji svaini prikabinam Tai va, nuvaziavom i Klp, ilipom i kelta persikelt i Smiltyne ir as kapanojuos i pati virsu, kad gerai viska matyciau. O maniskis mane kaip tik tempia zemyn, kazkur i kampa ir sako: "va, cia i vandeni galesim paziuret" (keistas motyvas ). Stovime and denio, grozimes vaizdais ir tada Jis man taria - "Vakar mums suejo 9 menesiukai, o as taves dar nepasveikinau", tada issitraukia maza grazia dezute ir atveria...o ten ziba ziedelis..visa aptirpau, galvojau, kad nualpsiu..Taip laukta, bet netiketa ir toks siurprizas buvo!!! Tada maniskis paklause, ar sutinku buti jo zmona ir nesutramdydama placios sypsenos bei dziaugsmo istariau TAIP! Ech, nepamirsiu tos dieneles. Negalejau nustoti sypsotis ir butent tada apeme tokia ramybe!.. pasijutau saugi ir nerealiai laiminga, taip gera gera pasidare ant sirdutes O dabar jau pareiskimai nunesti, data rezervuota - tuokiames 2010 07 17

Kaip greitai,bet labai dziaugoiuosi uz jus