Pasipiršimo istorijos

geras

Man pasipirso labai romantiskai,net nesitikejau,kad maniskis toks romantiskas.Jau nuo to laiko kai pradejome gyventi kartu zinojau,kad ziedelis jau yra,bet vis mane erzindavo,kad jei zysiu ziedelis vis tols ir tols.Galiausiai visaj pamirsau jo egzsitavima ir ruosiausi valentino dienai savaip,su nedidelem staigmenom ir t.t.
Vakare grizusi po darbo radau saviski su glebiu roziu,papuostais namais ir tauremis vyno,jis mane pasveikino,isgereme vyno ir liepe pasipuosti.
Kai pasipuosiau,uzriso akis saliku ir kazkur issiveze.Vaziavom gana ilgai kol islipome ir nuriso akis.Pasirodo atvykome i Le Meridian Villon prie Vilniaus. Ten lauke nuostabiai romantiska valentino vakariene restorane as buvau taip suzaveta,kad net nesitikejau kazko daugiau. Pavakarieniave sedejom snekuciavomes jis nusiviliojo mane i atokesni restorano kampa isgerti arbateles.As net nepastebejau,kad jis baisiai isitempes ir susikaupes. Staiga prasidejo fejerverkai as nusisukau pasigrozeti vaizdu,o kai atsisukau maniskis jau buvo priklaupes ir drebanciu balsu klause ar tekesiu uz jo.Ta akimirka labai norejosi apsiverkti is laimes. Uzmove man ziedeli su deimantu ant pirstelio. Buvau visiskai netekusi zado ir begalo suzaveta kaijp nuostabiai viskas buvo suplanuota ir kiek meiles ideta. O ipatingai tuo metu labai nebuvo pinigeliu ir mano brangusis net kelis menesisu stropiai taupe siai progai.
Stai toki nuotabu vakara man padovanojo mano busimasis vyras.

Sveikutės. O mano istorija tokia:
Atostogavom prie jūros Juodkrantėje. Visą dieną praleidus ant kojų, sugalvojo maniškis, kad dar vakare būtinai einam saulės palydėti. Aš visa susirzusi, su skaudančiom kojom tam priešinausi, visaip įkalbinėjau, kad važiuojam su mašina - į kalbas nėjo. Einam ir taškas. Pasiėmė kamerą ir folmuoja visą kelią, o aš einu tuo pušinėliu visa surūgusi ir niurnu:D Priėjom smėliuką, susiradom rastą prie kopų, sėdim - laukiam saulės nusileidimo. Darosi vėsoka, aš vėl niurnu:D Tada jis išsitraukią pasidabruotą katino statulėlę, kur ant uodegos reikia žiedukus mauti ir sako, čia, kad saulę palydėtų simboliškai ir mūsų katinas (per atostogas katiną palikom namie). Aš laiminga, tokią dovanėlę gavusi, nusiėmiau žiedelį nuo piršto (gimtadienio proga padovanotą) ir kabinti ant to katino uodegos puoliau ir netyčia žiedelį įmečiau į smėlį Teko draugui kuistis po smėlį ieškoti mano žiedelio, jau norėjau raudoti, kad pradingo suvisam smėlio platybėse, bet šiaip ne taip rado. Puoliau atgal mauti ant piršto, tada jis atsiklaupė ir sako, neskubėk. Turiu tau kitą žiedelį labiau tinkantį. Tada paprašė mano rankos. O aš visa pasimečiau, sakau tyliau, žmonės girdi Taaaaaaaaaaaaiiipppppppppp:DO žiedelis balto aukso su deimantu širdelės formos, va čia tai sraigmeną padarė tikrai nesitikėjau, net po 3 su viršum metų draugystės.O saulę palydėjom jau būdami sužadėtiniai

Super... Prisijuokiau is tu zodziu: "...ar busi mano palydove"

sveikos, suzadetines

mes su saviskiu draugaujam jau 6 metai, kartu gyvenam, bet ziedelio neturejau. iki siu atostogu
o buvo taip. pries isvaziuojant atostogaut galvoju patvarkysiu draugo masina, paziuresiu, kad nebutu siuksliu sedyniu kisenelese palikta. ir betvarkydama radau tokia kartonine maza dezute. MB kad ciups ja man is ranku, tai net nesugalvojau paklaust, kas ten, bet kazkas sukirbejo per atostogas (o buvom Portugalijoj) uzsimirsau visai apie radini.
viena vakara, po dieniniu saules voniu ir skaudanciu nuo perdegimo pilvu ir visa nuvargus (nes buvom nakti pries tai nemiegoje, nes vaziavom is vieno tasko i kita) sulaukiu pasiulymo is MB eit pasivaiksciot. net supykau, sakau, gi nusikalus visa, nusvilus, viska skauda, o tu cia pasivaiksciot pasivaiksciot. nu bet nieko, ikalbejo - pasake, kad vyno turi nupirkes, sokolado, zodziu, suviliojo isejom. kelias ilgas - kokie 3 km. sugalvojo mane prie vandenyno ant uoleto skardzio nusitempt. beinant sutemo. salta. jau ir pyktis vel imt pradejo, o tas dar toliau mane tysias ant tu uolu. baisu man. sakau neisiu. tempia toliau, tai kai pyktelejau, kad toliau neisiu, bo baisu nuo uolu i vandenyna nukrist, tai prisedom atidare vyno, kazka pasnekejom, as jam morala dar pamenu atskaiciau, kad taip toli tyses mane. tik ziu, klaupias ir kad krapstineja dezute (ale perlo formos), kad krapstineja - susijaudines nebeatidaro ir sulaukiau klausimo, ar tekesiu ir busiu jo zmonyte. o man kazkoks durnas juokas sueme toks, mat irgi susijaudinau kazkaip taip. tai juokiuos ir sakau "nezinau" bet paskui susiemiau, surimtejau ir atsiminiau, ka reik sakyt ir pasakiau dideli taaaaaip gi tiek ilgai laukiau ir svajojau ir paaiskejo po to, kad tyses mane tiek toli tais uolienojais del to, kad norejo ant pacio pietvakariausio portugalijos tasko pasipirst

Labutis laimingos suzadetines,

O mano istorija buvo tokia: su dabartiniu jau suzadetiniu pazystami daugiau negu 15 metu, kartu jau beveik treji, o suzadetuves ivyko siemet 08.09 Lietuvoje per atostogas... O buvo viskas taip... Grizom abu is Anglijos pailseti Lietuvoje, pirma savaite labai romantiskai ir labai atsipalaidave praleidome Druskininuose, paskutine diena vaziuojant namo perskaiciau Jo horoskopa ir pasisaipiau, kad jis dar turi laiko sia savaite pasipirsti, net zvaigdes jam pataria... pasimaiviau ir nurimau. Buvom labai uzsieme kita diena, kadangi vaziavome i Klaipeda pasveikinti draugu parvykusiu is Anglijos susituokti, o vakare ejom i dar vienas vestuves dar kitame mieste... Taigi griztant is Klaipedos sustojome tevu sodyboje atsikvepti, o kai buvo laikas vaziuoti visur jo ieskojau ir braidziojau po pievas su aukstakulniais ieskodama jo. Radau prie Didziulio musu sodybos Azuolo atsiremusi ir stebinti arklius, jis pamojo man, kad prieiciau, as suirzau ir atsakiau, ad neturime laiko ir turime vaziuoti... Jis nepasidave, as priejau, jis mane atreme prie azuolo ir suklupo pries mane, buvo paruoses tokia nuostabia kalba, niekad nesitikejau tokiu zodziu is jo ir paklause ar tekesiu uz jo, ar busiu jo amzinai... Tada niekas nebebuvo svarbu abu apsikabine ir suklupe ant zoles ilgai kartojom kaip vienas kita mylim ir kaip norim buti kartu... Abu nusisluosteme dziaugsmo asaras ir vestuves atsventem kaip suzadetiniai... zinodami, kad kitais metais mes busim jaunuju vietoje... Taigi per viena diena dvejos vestuves ir vienos suzadetuves....

Cia ne mano pasipirsimo istorija..
Bet noreciau,kad man taip butu pasipirses vyras


Pirmas klipukas

Antras klipukas

Abu klipai susije. Pirma reikia ziuret pirma, poto antra.

na, o man buvo taip mano gimdienio isvakarese (gruodzio 22d) man liepe susikrauti tase trims dienoms ir kazkur issiveze tai va atsidurem rygoj prie kelto i stoholma atseit gimces proga sugalvojo mane ten nusivesti,miesta aprodyti o va jau kai buvom isplauke i atvirus vandenis paeme ir ant auskciausio denio issitraukes zieda nusisypsojo zodziu visiskai nesitikejau, pradejau juoktis ir paklausiau ka jis cia daro.gavau ats - persuosi na kadangi plaukti nemoku, o jei ir mokeciau nebutu kur buve sprukti tai teko sutikti ir va mes isdraugave 2metus laimingi tesiam savo bendra kelione jau su ziedais ant pirstuku

o as pati pasipirsau savo busimajam paklausiau tai ka ryt veiki?jis sako,nu,nieko..tai ir sakau,tai atvaryk ryt pas mane su pasu,as pabegsiu is paskaitu,varysim i zagsa pareiskimu rasyt:oh tai gerai,sako,atvarysiu...nu ir gyvenam jau laimingi 17-tus metelius,prisimenam pirslybas ir smagiai pasijuokiam

Šaunus pasipiršimas

Kaip smagu visu istorijas paskaitinet
Manoji tokia: 2metu proga suorganizavau kelione i Paryziu (jis zinojo,kad skrendma kazkur)..nuvyke ekskursijavome dvi dienas. Eifelis buvo paliktas beveik galui. Visos dienos buvo gan vesokos,nes lapkritis buvo ir kazkaip vis saule nebuvo. O pakilus i Eifeli labai graziai nusvito Paryzius savo baltumu,kazkaip ant zemes bunant net nepastebaju,kad visi pastatai balti. Na is tikro kirbejo kazkukia moteriska nuojauta
Paeme mane uz rankos ir eme pirstus kazkaip trint,as aisku tauskaiu visokius niekus,nors maciau kaip jis jaudinas...tada jis galu gale issitrauke dezute is kisenes ir paklause :"Ar noretum likusi gyvenima praleisti su manimi?"
bet juokingiausia ka atsakiau sakau tai klaupkis
o jis ir sako: "nu gal neaa.veliau...visi ziuri"
sakau na gerai,turesi viesbutyje sia scena su priklauspimu pakartot tada
Ir uzmove ziedeli man,na nors ir jauciau tai,bet skrajojau padebesiais po to
Kai paklausiau ar zinojo,kad i Paryziu skrisim,tai sake,kad ne,siaip sutapo

sveikutes, na ir as papasakosiu savaja istorija...esu dar visai sviezia suzadetine o gi buvo mano gimtadienis....maniskis nusiveze mane i restorana, sedim kaip niekur nieko, valgom, gurksnojam(o as jau buvau iatrusi jo keslus ir jau beveik tuo isitikinusi ), tik atejes jis zinoma nusimove savaja striuke ir pasidejo ja salia manes, o jis sedejo priesais, paskui jau kaip reikalas jam prisirpo jis bande iskrapstyt mane i tualeta ar dar kur nes kazkaip reikia ziedeli is striukes issiimt, na bet kazkaip jam visa tai pavyko paskui sako ar nesalo tau rankos(ne sjos visada pas mane ledines) paeme mano rankas i savasias ir iteike ziedeli, as ir buvau beveik pamirsusi pasakyti TAIP, o veliau atsipeikejusi pasakiau kad atsakymas bus rytoj(zinoma pajuokavau) labai jau nervinosi maniskis, bet viskas buvo puiku