Slėptis į krūmelius reikia tiems, kurie nepatenkinti savo ramiomis dienomis ir kurie manosi nežinantys ką veikti ir nebemato prasmės , ir gailisi savęs.... 
O šios temutės yra tikrų tikriausias neetatinis psichologas daugeliui - ne tik ligoniukui, bet ir mėgstančiam šiaip paverkšlenti dėl savo "problemėlių"...
QUOTE(robyte_ff @ 2011 01 15, 15:20)
Na ir dienele vakar apturejau... Temperatura kilo kas matavima, per pusantros val nuo normalios iki 39.2 pakilo... Nejuokais issigandus buvau. 
Gydytojai paskambinau, sake taip gali buti. Su paracetamoliu greit nusimuse, bet uz keliu valandu vel tas pats + pykinimas ir vemimas, sirdis plake kaip pasiutus. Nesitikejau, kad taip stipriai organizmas i chemija sureaguos. Siandien jau geriau. Temp iki 37 tai pakyla, tai vel leidziasi. Viskas greit praeina. Vakar gulejau leisgyve lovoj, o siandien beveik sveika ir vel sypsausi, dziaugiuosi nauja diena.
GREK, nerimaujam, gyvenam, tylim, laukiam, verkiam juokiames visada KARTU, juk tam ir yra seima, artimieji. Jei apsikeistumet vietom, juk artimo liga tikriausiai tau nebutu nasta.
Kai kartais pavargstu, man reikia, kad kazkas salia tvirtai zinotu, kartais gal abejotu, bet visada primintu, jog viskas bus gerai.
Daug isgyvenimu jau buvo, daug dar laukia, bet kai pasiziuriu atgal, galvoju, jei jau tiek nueita, negi dabar imsiu ir nuleisiu rankas:)Robyte_ff, po šios chemijos,mamytei sukildavo visada temperatūra. Gydytoja būdavo pasakiusi, kad jei bus virš 38, išgerti Dekstametazono. Jei po kelių valandų nenukrenta, tai jau ne nuo chemijos. Mamytei visada nukrisdavo, kai išgerdavo(bet čia tik su daktarės žinia), nes Paracetamolis jos neveikdavo visai, o temperatūrą, net ir kelias dalis (dar ir sveika būdama) pernešdavo labai sunkiai. Taip ir tau čia nuo chemijos - tiesiog tokia organizmo reakcija. Reikia tą laiką pralaukti , ir po to vėl viskas bus gerai...
QUOTE(.GABIJA. @ 2011 01 15, 21:32)
Šiandien vyras nuvežė į mišką pasivaikščioti.Tai atgaiva.Viena galiu vaikščioti kaimo keliu , kur ledas, provėžės ir kauburiai, o dar galvelė prisvaigusi.Bėda , kad jaunystėje vairuoti neišmokau.
Pradedu atsigauti, tai reikės , kad pavežtų iki miško, o po to skambinsiu , kad parsivežtų.Pagal tautosakos pasakas -neparsiveždavo.
Pradedu atsigauti, tai reikės , kad pavežtų iki miško, o po to skambinsiu , kad parsivežtų.Pagal tautosakos pasakas -neparsiveždavo.
Smagu skaityti, kad jautiesi jau geriau, o miške dar oooras toooks...mmmmmmmm....
Gali gal ir vyras pavežioti, prisvaigusi irgi ne ką pasivėžintum pati... O kad jau gali pabūti lauke šiek tiek - puiku, nes juk deguonies reikia kiekvienai kūnelio kertelei, kad jėgos sugrįžtų. ***
Mes vakar irgi pajūry buvom, pas vyro brolį su šeima - tai namo šiandien neramiai grįžinėjom. Visą kelią lijo, iškart šąlo ir ledino... Nepatinka labai toks oras kelionei...
Papildyta:
QUOTE(ifauru @ 2011 01 15, 16:15)
Tėtis sėdi užpustytas kaime, atsikasa tuneliuką, išeina kartais į miestelį, o šiandien pirmą kartą pasišnekėjom skype !!!!!!
Ir niekur iš namučių nevažiuoja, nes gi vištos, gaidžiai, šuniukas....
Ir niekur iš namučių nevažiuoja, nes gi vištos, gaidžiai, šuniukas....
Ar jis pats toks veiklus prie kompo? Ar jūs jį pamokinat? 
