QUOTE(SVETA K. @ 2011 01 11, 23:48)
GABIJA ,jeigu turesi jegu parasyk kada nors,kaip tu priziuri savo orchideja? Gimtadienio proga gavau dovanu net 4
Jei labai maži vazonėliai, tai geriau skaidrus , bet mano auga ie moliniuose, o sodindi į pušų skiedras.Yra spec orchidejų trašos.žiemai sunešu į virtuvę , kur šilčiau ir drėgniau.Krauna dabar žiadų pumpurus, kurios stpresnės.Kai nužydi šakutės nekirptį, nes palaukus išleidžia naujos šakutės vietoje mažą pumpurėlį.Tai kerpi virš jo ir jis toliau formuoja šakneles .Dažnai nelaistau.Dabar kartą į savaitę įkišu pirštą į vazoną ir jei jaučiu drėgmę, tai ir nelaistau.
Gabriella aš visada problematiniais klausimais skambinu onkologei ar šeimos gydytojai.Čia tiek įvairių ligų, kad vienai vaistas, kitai dar didesnis negerumas.
Romantike, tu dar jauna , bet nesupyk, liga galėjo iššaukti ankstesnį klimaksą, o tada siaučia hormonų audros.O pasamonėje kirba baimės, kaip bus toliau.Pakalbėk su onkologu, ginekologu.Carvel save nuramina pati, bet tam reikia turėti saviįtaigos talentą.Jei pyktis gadina santykius ir blogina gyvenimo kokybę , jau geriau išgerti vaistų.Pasitark su psichiatru.
Mums negalima nervuotis.
Papildyta:
QUOTE(Amri34 @ 2011 01 12, 03:04)
glausti prie krūties kūdikį...
Dievas uždarė duris, bet paliko atdarą langą
Šysyk eigą laikiau tvirtai - lankiausi Kauno klinikose, Klaipėdos vaising.klinik - stebėjome vystymosi eigą tiesiog per mikroskopą.O vakarais dar ,,prasivesdavau terapines pratybas,, - įsivaizduodavau, kaip kinta,- ,,Išmelstoji,, Jai 10 mėn.ir neatsiverkiu dar bežiūrėdama į ją...
[B]Kodėl ašaros , kada reikia šypsotis.Gimė Dievo dovana, o tu verki.Suprantu, kad patyrei milžiniškus stresus, bet toks vaikutis jau supranta emocija ir matyti nuolat verkiančią mama...
Mano būkštavimai svarūs - iš mamos pusės, močiutė(68m.), jos sesuo(45m) - jos abi mirė nuo vėžio...Abi per keletą mėnesių...Ir abi nieko nedarė, tik gulėjo ir nyko...Gal ši patirtis ir padėjo pamatus dideliam norui priešintis, nepasiduoti, neegzistuoti kaip augalėliui, o garsiai Rėkti - AŠ MOTERIS, AŠ GYVA< SVEIKA<GRAŽI.Kolei žemėje augs bent vienas augalėlis, bus parašyta bent vienas puslapis, bus sukurtas bent vienas vaistas ir mane puoš bent vienas perukas prieš šią ligą - Garsiai nusijuoksiu - Viskas - Visa Tai bus išbandyta, išragauta, išuostyta, iškalbėta, perskaityta, įsisąmoninta...[/b][COLOR=blue]per 5-is pasigulėjimo metus , mane siaubas ima kaip moterys nesitikrina , po 8 -12 metų , po paskutinio gimdymo.Atrodo, kad ši liga besivystydama kūnę, dar ir smegenų lasteles veikia.Draugėms, pažystamoms pasakoju, raginu eiti tirtis.Ir kaip širdis nuliūsta ir pašiurpsta, kai matau, jog Moterys, 30-40metų jau, o pažiūri į mane kaip į beprotę ir atsako, jog ai, jau keleri metai pas ginus nebuvusios...ai, žaizdelei Ten niekas nepasikeis...ai, dar palauksime...
Yra posakis - ,,kalbėti vienomis lūpomis... ,, Kai įgauname tą patį potyrį, ką ir kitas - prakalba abu ta pačia kalba, tarsi vienomis lūpomis...Skirtingi žmonės, bet patirtis panašiai išgyventa, vienoda...Tai sujungia, suvienija, sušildo, prikelia
Ir Nuostabu, kai yra Tokie namučiai, kur kalbama viena kalba, vienais jausmais, rūpesčiais- džiaugsmais, kai pajauti, jog ne Vienas(a) esi, kai yra Žmonių, kalbančių vienomis lūpomis...
DĖkoju Dievui už dovanas tau.