Pozityvių Neligoniukų pavėsinė -2

Mieloji,...nesinori rašyti tavo to vardo, - draugiškas patarimas - pasikeisk tu jį, net šiurpas ima perskaičius ATA, tik nesupyk, - draugiškai sakau. Rašau, norėdama palinkėti stiprybės ir ramybės. Mes čia ne viena esame, sužinojusios apie savo ligą su mažais vaikais - leliukais, yra ir tokių, kurios tai sužinojo besilaukdamos. Tikrai yra istorijų su laiminga pabaiga!

Tikėk, išlaikyk ramybę, ir pasikliauk daktarais. Amri34 tau geriausias pavyzdys ir viltis.

Na del niko..tai atsiprasau.. aisku dabar jis skamba nekaip.. bet toki ji naudoju jau api 10 metu..ir tikrai ne su ta prasme su kuria dauguma ji susieja..
Na del daktaru..tai irgi turiu savo nuomone, ne visais galima pasikliauti, aisku kuo daugiau specialistu nuomoniu tuo geriau.
O kad viskas bus gerai.. tikrai tuo tikiu..vis paskiria man Dievulis tu isbandymu, jau is mirties nagu islendu nepirma karta, o ir si issikapstysim, svarbu kad abu .
Bet kokiu atveju aciu uz palaikyma

Sveikos Ačiū, Moterys - rašau iš didžiosios raidės, nes Jūs to nusipelnote Taip, Gabija - nepaleisk šių namučių vairo iš rankų, nes kartais ir vairas būtent padeda pasvyruoti, išsilaikyti sukniubusiai ant jo ir nepargriūti ant žemės...Toks jau tas Žmogus - juokiasi, verkia, kenčia, viliasi - stoja ir keliasi.Kad ir kokios būtume pasitempusios gražuolės- kartais taip gera pasliūkinėti susivėlusiai, apsileidusiai.Kad ir koks stropus uolus mokinys bebūtų - kartais taip gerai gauti kuolą ar pabėgti nuo atsakomybės.Kad ir kokios sveikuolės, stipruolės būtume - kartais taip gera pasirgti, blogai pasijausti, pasriūbauti po kaldra...Gyvenimo Kreivės... - nuo jų nepabėgsime, nepasislėpsime - iš To susideda Pats Žmogaus gyvenimas, Likimas...
Taip, nėra dabar ūpo rašyti, nėra žodžių, kūną užvaldęs šleikštulys, o širdy tuščias juodulys...Tylu...Tai ir pabūk Tyloje, pabūk visa ką apimamčiame šleikštulyje - pavirsk pati tuo nekenčiamu šleikštuliu, dusuliu.Sekundės lekia, minutės tiksi, valandos bėga, para praeina...Laike nėra taško, nėra stabdžio - viskas virsme, judesy.Taip ir su Jūsų būsena - sudirgintas skrandis rims, galva šviesės, akys pamačiusios teigiamą emociją duos signalą smegenims, ir kurių kosminiu greičiu jutimo juslėms atskries žinia - O ; ) Aš ESU : )Aš JAUČIU ; )Aš NORIU
Noriu batų, noriu tušo, noriu jausmų - tyla ir juodulys kolkas nusliūkinę į šešėlį, tad galiu PAGYVENTI Kolei ratas apsisuks, ir šešėliai vėlei artinsis...
Šis ratas ne tik sergančiąjam - jis sukasi Visiems - tik pavadinimai skirtingi - ligai, emocijoms, turtui, likimui, karmai...Tik nuo Mūsų pačių priklausys kokį ratą rinksimės - ar su karusėle, muzika, spalvomis, kvapais,- ar tuščią, tylų, niūrų ir lėtai girgždantį...
Gal ir banalokai, bet, kaip knygų mylėtoja, negaliu nepasiūlyti vienos, lengvai skaitomos knygelės Žinau, kad esate išprususios, daug apsiskaičiusios, bet kartais lengvose knygiūkštėse galima rasti čiut ne ,,biblijinės vertės,, tiesų...Tai Heinrich Klaus ,,Drugeliai prie ligonio lovos,,. Nesupraskite tiesiogiai, šio sakinio - tai puiki, pilna optimizmo dozės, knyga.Trumpai, aiškiai, paprastai, tiesiai.Noširdžiai rekomenduoju...
ATA...Pirmiausia, ką padaryk, tai pasikeisk šį niką - vardą...Labai užtikrintai tariu, jog aplinka,
mintys, žodžiai supa mus, valdo mus, mūsų būsenas, asmenybes ir t.t.Periodas juodas Tau, bet neįvardinkime to garsiai, kad nesismelktų į sąmonę ir nepradėtų kurti ištiso nesėkmių, nelaimių rato Energetika pulsuoja ne tik aplink mus - Mes ją patys kuriame ir spalviname spalvomis.
Tik nuo Tavęs priklausys Tavo ligos, emocijos, mintys, veiksmai. Žodis ,,ATA,, kad ir kaip gražiai ar negražiai skambėtų, bet mūsų Visų sąmonėje fiksuojasi kaip trumpinys Išėjusiųjų...Tu ČIA, Tu kvėpuoji, jauti, myli, verki ir juokiesi .Kiti, perskaitę Tavo niką, negalvos apie gražų vardą, galvos apie mirtį...Neigiama, liūdna, užjaučianti energija apsivys kaip gyvatė šį niką ir pasieks Tavo pasąmonę.Mes dažnai galvojame, jog jei nenoriu - nežiūriu, nenoriu - neišgyvenu,nejaučiu.Tai mums tik atrodo - o sąmonė, ikisąmonė ir pasąmonė gyvena ir siurbia aplinką,atmintį, energiją net mums miegant - jos dirba nematomą, bet svarbiusią darbą - Jos Suka Gyvenimo RATĄ, varikliuką..............

Uzdare admin'e onkotema, o man norisi pakalbet...
Tai cia pratesiu.
arune, aciu uz palaikyma. Bet nemanau, kad taip paveluotas ligos suvokimas. Cia kazkokia kita stadija. Nesuprantama man.

Sudetingas laikas jau nuo vasaros. Anksciau vis maniau, kad pasveiksiu ir.... pradesiu vertinti gyvenima. Pasveikau. Na jau beveik 3 metai po gydymo praejo. Atrodo - DZIAUKIS mieloji romantike!!! O mane kaip tik vis giliau traukia kazkur kitur...

Vaiku gaila. Nes jie kencia. Del tu mano sizofrenisku ispuoliu (kitaip pavadint net negaliu...). Rekiu be priezasties. Po to verkiu. Po to atsiprasineju.... Po to vel is pradziu...Mazoji verkia. Praso nebepykti, o as jauciuosi kaip susidvejinusi asmenybe...Be proto myliu savo vaikus...

Gal tikrai reikia psichoterapeuto ar psichologo pagalbos ieskoti

Labai sunku apie viska kalbeti. Sunku. Realiam gyvenime atrodau linksma, beveik neturinti problemu... O sielos gilumose....TAMSU...Baisu... Norisi pasislepti ir atsiriboti nuo viso pasaulio...

Romantike, tu nors drąsiai įvardiji, kas su tavim darosi... gali tai, išdrįsti,... o aš vis kaukę užsidėjus, vis "stipri", vis nerodanti savo jausmų... galų gale niekas ir nebeklausia, atrodo, kad niekam ir neberūpi. Užburtas ratas... Man viena draugė pasakė, kad aš pasidariau kažkokia "be jausmų", "be emocijų", - nei džiaugtis, nei liūdėt nebemoku. Galbūt... Tik žinau, kad aš, kaip ir tu, beprotiškai myliu savo vaiką!!!!!!

Ir kai užeina nevaldomas liūdesys - turiu sau vaistą - į viską pažvelgiu "iš galutinio taško"... Patikėk, tai suveikia! Niekada sau neatleisčiau, jei paaiškėtų, kad galėjau, bet nepadariau visko, kad mano vaikas būtų su manim laiminga, saugi,... o tą laiką prauliavojau beliūdėdama ir besidrąskydama... taip ir kylu iš naujo , įspyrusi sau į minkštą vietą. Kartais gerai, kai kitas įspiria, jei turi kas.

Ir po operacijos prieš Kalėdas kai atsibudau reanimacijoj, visų pirma padėkojau Dievui, kad atsibudau, kad dar daug galėsiu padaryti, pasakyti, apkabinti ir išbučiuoti.... nes prieš operaciją toooookia žvėriška baimė buvo apėmus - jetau, o jei neatsibusiu, juk dar tiek nespėjau padaryti! Visada atsimenu ką sau žadėjau, planavau, todėl dabar stengiuos, labai labai...

Ir tau, ir man reiktų psichologo tikriausiai

Romantike...Jums periodas pavadinimu ,,Lenktynės laimėtos - kas toliau...?..Jūs išgyvenate normalius jausmus, kai organizmas buvo įtampoje, varomojoje, o išgijus - staigus vidinis ,,nusivylimas,, kai nebereikia kovoti, siekti - tarsi suglumsti - o ką dabar veikti? Pradeda kamuoti vidinis nerimas, blaškomasi, ieškoma vėl ,,naujų ligų ligelių,, tarsi naujos trasos lenktynėms. Organizmas įpratęs kaip nuodų gauti kasdienio streso, įtampos - o čia staiga pasakote:... dabar ilsėsimės, džiaugsimės, būsime geri ir laimingi...Ir deja deja, koks laukia nusivylimas, kai užuot džiaugųsis, kaip kipšiukas pradeda lystį ilgalaikio streso padariniai
Sausio 28d bus du metai, kai netekau kūdikėlio.Dabar auginu nuostabią dukrytę ir rodosi, turėčiau džiaugtis. NE Aš išgyvenu tą patį ką ir Jūs, Romantike...Pradeda lysti mano nuolatinės įtampos padariniai, man sunku atsipalaiduoti, užmigti, buvo porą lengvų nerimo priepuolių.O kur dar pyktis, neapykanta sumišusi su kančia tiems dviems ginams, kurie - savaitę ,,nematė,, mirusio vaikelio Echoskopu nematė Paskui paaiškėjo,jog bijojo sakyti, nes pinigus tai mokėjau už konsultacijas Čia tik Lietuvoje gali būti tokie beširdžiai, pasiplaunantys nuo atsakomybės...
Kaip su tuo susitvarkau?Taip ir tvarkausi, nes esu psichologė (iškarto pasakau jog nedirbu dar privačiai, nes turiu baigti magistrą, paskui podiplominės studijos ir t.t)Čia rašau kaip paprasta moteris, besitvarkanti su savimi, kartais padedanti ir kitoms...Būtent žinojimas teorijos, krūvos knygų, straipsnių ir nenužudomas mano optimizmas padeda neužsiklykti, stengtis nepasiduoti neigiamomis emocijomis.Ir svarbiausia - būti paprasta, mylinti, saugi Mama savo numylėtiesiems vaikams.Vaikai...Jie pasijunta nesaugūs, nesupratę, nelaimingi - jei mato emociškai nestabilias(atleiskite, bet tai normalus terminas )Mamas. Taip, vaikas turi matyti neapsimetinėjančią Mamą - kuri būna ir pavargusi, ir sunerimusi, ir besijuokianti.Bet vaikai labai greit ,,užuodžia,, kai pati Mama jaučiasi nesaugiai, blaškosi, jai skauda...Tada jiems tampa baisu...Mama juk pamatas šeimoje - ir tas pamatas kliba Jų šiltas jaukus vaikystės pasaulis darosi nebesaugus, jie išsigąsta...
Gydytoją, kaip ir kirpėją, patikimą draugę - sunku atsirinkti.Deja, Lietuvoje ant rankų tesuskaičiuosi puikių specialistų, kuriems kaip pirmasis punktas vyrautų Empatija...Tai yra suvokimas, įsijautimas,pajautimas, žiūrėjimas vienas kryptimi su klientu - pacientu.O kur dar energetinis ryšio atitikmuo.Deja, deja, dažnai susitikimai tesibaigia asmenybės testų pildymu ir ,,paslaugiai,, išrašant baisiuosius smegenų, Asmenybės žudikus - Antidepresantus Tikiuosi,
jog rasite gerų specialistų, ir jie padės susivokti, spręsti nerimo priežąstis, stiprins Jus vyksmo eigoje...Tikrai nebijokite, drąsai kreipkitės

Ir man

Laba

Tik šiandien galiu prisėsti prie kompo ir taip norėjau parašyti, o gi žiūriu temukę priplepėjot

Tai lendu ir aš čia

Kaip rašiau anoj temukėj, jog tempa man pakilo truputį virš 37, tai iki šeštadienio aš ją tokią turėjau, o sekmadienį kaip kilo beveik 39 Tai tik šiandien tik 37 turiu.
Pirmadienį darė tik kompiuterį, o chemiją atidėjo.
Atsakymą gavau kitą dieną... Žinojau jog šis kompas darytas tik dėl spec. vaistų tolimesnės kompensacijos, jog rezultatų nesitikėti stebuklingų, nes paskutinis kompas darytas lapkritį. Bet savyje slaptai tikėjau nors menkutis pagerėjimas bus, kas nakt meldžiau nors mažyčio stebuklėlio
Kai gavau ats- jog DAR BLOGESNIS nei paskutinis, laikiausi laikiausi, bet dabr jaučiu pyktį, nebenoriu tikėti jokiais stebuklais, jokiom žolytėm!!!!!!!!!!!!!
Kepenyse buvo likus tik viena mts, o dabar jos vėl pilnos, visa pilvo apačia pilna visko! Kaip baisu man
Kas negerai? Kodėl negerėja?!!! O visi sakė tu jauna, greit pagysi, tik pirma st. Ir še tau, atsirado mts, jau 2st. Kas bus toliau?! Mergytės aš drebu iš baimės

Mano irgi didžiausia svajonė pagimdyti dar nors vieną sveiką vaikutį

Geriu dabar vaistą, kurio sudedamoji dalis yra Fluoxetinum, pavadinimu Flux 20,dingo toks vaistas , kuris budavo Nicoflox(suded. dalis irgi Fluoxetinum). Jaučiuos neblogai, niekada nerėkiu, neisterikuoju dėl smulkmenų, miegu gerai, žinoma pasivartau.
Labai patiko Amri34 pamastymai. Taip pat sutinku su daugelio nuomone, kad nicką ATA būtinai reikia keisti. Aš kai rašinėju ir kituose tinklalapiuose, kas paskaito ir sako, nebesuprantu tavęs, ar tu čia rimtai sergi ar apsimeti. Visada rašau pozityves mintis, o dabar svajoju nuvykti į Pietų Ameriką , svajonę turiuuuuuuu....

Gabriela, mieloji bus taip kaip mums skirta, jei Tau šiandien nieko neskauda, tikėkis geriausio. Tavo atveju būtinai gerčiau raminamųjų, stresui nuimti. Daugelis čia esame susidūrę su KT blogesnėmis nei buvo... Neliūdėk, apkabinu tave. O kepenėles tau gal operuoti galima???

kaip mūsų robyte_ff laikosi? Juk kelinta chemo tau jau?

.GABIJAI. jau 26 buvo

Romantike,gerai pazystamas jausmas,paciai kartais uzbanguoja tokio piktumo valandos,pasakysiu tik viena,laikykis ir stipriai laikyk savo emocijas rankose,nes tai tik nuo taves priklauso,bandziau as ir vaistukus ir pokalbius su reikiamais zmonemis,bet labiausiai padeda situacijos suvokimas,kai pradedu i savo nervus ziureti is salies,pasidaro tikrai kraupu .Apkabinu stipriai ir siunciu tau meiles sviesu spinduleli,kuris pades iveikt visus sumaisties seselius,buk stipri .

Patriccija , skauda man labai skauda- nugara, šonus, visą pilvą Be tramadolio negaliu nė dienos...
Dėl operacijos nzn, penktadienį esiu pas savo onko, tai kai jai skambinau susirupinusi sakė aptarsim ką toliau darysim

Ar taip būna jog pirmos chemijos ir nepadeda, o tik pablogina??

Gabriella ,negaliu atsakyti į Tavo klausimą. Gerai, kad gydytoja štaip sakė, kad galvos ką daryti su tavimi, gal pakeis gydymą. Tikėk,miela Gabriella.
Kai skauda, tai sunku, bet daug juk yra cia rasiusiu mergaičių, kurioms skaudėjo, o paskui jau nebereikėjo nuskausminamųjų.