Labas mergaites,aciu uz palaikyma ir gerus zodzius Jauciuosi geriau tik silpnumas is koju vercia,vakar buvau pas gydytoja ,paaiskejo kad persirgau kiauliu gripu ir dabar ta silpnuma galiu jausti dar pora savaiciu...Vel pas mus siaucia kiaulu gripas,viena laime,kad visi mano vaikai paskiepyti .
Gabija, ui, kaip sunkiai šitas kartas gavosi Nu bet dienelė po dienelės, pamažu, gi mes mokam, žinom dėl ko vargstam - kad paskui galėtumėm lengviau atsikvėpt Tada - gyvenkim
Ko tai temukė pritilo, kaip laikotės, mergaitės?
Man šiandien atliko KT neramu, atsakymo negavau, gal ryt
Šiaip man viskas gerai, tik kažkokie nekalbadieniai. Kepu duonelę, kuičiuosi namie, mezgu, va ir visa veikla.
Pritilo, nes temos VAldovė mažiau dabar čia rašo, bet praeis kelios dienos ir ji atgaivins temutė
Aš mezgu vis, šiandien buvau darbe, ir lyg geriau, netokia bejegė jaučiaus užlipus į antrą aukštą
.GABIJA, gal jau stipriau jauties?
NBA, kaip tau mieloji? ar dar nesibaigę 25 dienos vaistukų gėrimo? Gal dar kokios 5 liko, tada pailsėsi, atsigausi, labai jau daug dienelių reikia gerti vaistukus...
GREK, tuoj dienlė pailgės bus daug linksmiau.
Tikekim, kad Tavo KT bus gera.
arune, kaip tu? ar jau nebeskauda šonelio?
Papildyta:
OI, KOKIA LIGELĘ ĮVEIKEI, carvel
Aš mezgu vis, šiandien buvau darbe, ir lyg geriau, netokia bejegė jaučiaus užlipus į antrą aukštą
.GABIJA, gal jau stipriau jauties?
NBA, kaip tau mieloji? ar dar nesibaigę 25 dienos vaistukų gėrimo? Gal dar kokios 5 liko, tada pailsėsi, atsigausi, labai jau daug dienelių reikia gerti vaistukus...
GREK, tuoj dienlė pailgės bus daug linksmiau.
Tikekim, kad Tavo KT bus gera.
arune, kaip tu? ar jau nebeskauda šonelio?
Papildyta:
QUOTE(carvel @ 2011 01 11, 20:33)
Labas mergaites,aciu uz palaikyma ir gerus zodzius Jauciuosi geriau tik silpnumas is koju vercia,vakar buvau pas gydytoja ,paaiskejo kad persirgau kiauliu gripu ir dabar ta silpnuma galiu jausti dar pora savaiciu...Vel pas mus siaucia kiaulu gripas,viena laime,kad visi mano vaikai paskiepyti .
OI, KOKIA LIGELĘ ĮVEIKEI, carvel
QUOTE(carvel @ 2011 01 11, 19:33)
Labas mergaites,aciu uz palaikyma ir gerus zodzius Jauciuosi geriau tik silpnumas is koju vercia,vakar buvau pas gydytoja ,paaiskejo kad persirgau kiauliu gripu ir dabar ta silpnuma galiu jausti dar pora savaiciu...Vel pas mus siaucia kiaulu gripas,viena laime,kad visi mano vaikai paskiepyti .
Jei jau tokį gripą išgyvenai, tai dar minimum 50 : metų gresia išgyventi.
Papildyta:
QUOTE(Patriccija @ 2011 01 11, 22:20)
Pritilo, nes temos VAldovė mažiau dabar čia rašo, bet praeis kelios dienos ir ji atgaivins temutė
Patricija , baik izdevonus.
Perduosiu vadovavimą aktyvesnei.Išsirinkit kas dabar labiausiai tinka..Nors ir Svetai.Neįsivaizduojamas minčių pasyvumas, bendras silpnumas.Galva , kaip smėliu užpilta, jokios vaizduotės, fantazijos.Topotekanas sąnarius laužo.Jokio pozityvumo.
Vienintelė svajonė.Aišku šešėliuke.
Labanaktukas
Labanaktukas, bet tikrai TU, .GABIJA. , juk sugebi rašyti gražiai ir įdomiai.
Aš taip pat norėčiau paplaukioti šiltame vandenuky, nes žiūriu raumenukai nyksta.
Aš taip pat norėčiau paplaukioti šiltame vandenuky, nes žiūriu raumenukai nyksta.
QUOTE(.GABIJA. @ 2011 01 11, 23:05)
Paveiksliukas superinis!!!
"Lieto būdiet" , Gabija, , tai svarbiausia, o iki to laiko.... žinau nemėgsti žodžio "laikykis", (aš irgi nemėgstu), ... tai tada prabūk, pražiemavok, pozityvumą palik ramybėj kol kas. Kol kas
[quote=.GABIJA.,2011 01 12, 00:05]
Jei jau tokį gripą išgyvenai, tai dar minimum 50 : metų gresia išgyventi.
Papildyta:
Gresme skamba viliojanciai ,aciu GABIJA ,kad tavo zodziai Dievuliui i ausi,taip kojos virpa ,o po ryt jau i darbeli....ir tau sveikateles
Jei jau tokį gripą išgyvenai, tai dar minimum 50 : metų gresia išgyventi.
Papildyta:
Gresme skamba viliojanciai ,aciu GABIJA ,kad tavo zodziai Dievuliui i ausi,taip kojos virpa ,o po ryt jau i darbeli....ir tau sveikateles
Sveikos,mergaites Paskaitau vis vakarais...
GABIJA,NBA,Patricija ,nors nemegstu ir as to zodzio,bet visgi laikykites Apkabinu jus stipriai
carvel ,aciu dievui,kad jau geriau po gripo
Grek ,laikau kumstukus,viskas turi buti gerai
GABIJA ,jeigu turesi jegu parasyk kada nors,kaip tu priziuri savo orchideja? Gimtadienio proga gavau dovanu net 4
GABIJA,NBA,Patricija ,nors nemegstu ir as to zodzio,bet visgi laikykites Apkabinu jus stipriai
carvel ,aciu dievui,kad jau geriau po gripo
Grek ,laikau kumstukus,viskas turi buti gerai
GABIJA ,jeigu turesi jegu parasyk kada nors,kaip tu priziuri savo orchideja? Gimtadienio proga gavau dovanu net 4
Net nežinau kaip pradėti - Labas vakaras, ar Labas rytas Nes visada manau, jog jei sulauki po dvyliktos nakties - tai reiškia jog sulaukei vėl naujos nuostabios dienos
Perskaičiau visą temukę riedančiomis per skruostus ašaromis...Prieš kelerius metus nepažinojau ligos, adatų, nežinojau jog būna ir taip, kad žmogus nebeverkia, nes paprasčiausia...nebėra ašarų...Tik tylus inkštimas ir aštrus, Sielą drąskantis skausmas...
Ne,Ne - skausmą ir nebylius klausimus palikime už durų - aš atėjau ne sugraudinti Jūsų, o tiesiog APKABINTI...Apkabinti už Jūsų superinį ryžtą, nepasidavimą,kantrybę, gerą ir suteikiantį vilties, jėgų, stiprybės žodį viena kitai, už begalinę šilumą jaučiamą energetiškai šiuose namučiuose
Gėriau kiekvieną sakinį kaip tyrą vandenį - kaip gaila kad prieš pora mėnesių nežinojau Jūsų...Sutikdavau rytą ir vakarą su savimi, viena - teturėjau tik Maldą...O Malda lūpose netyla jau lygiai du metus - nuo tos baisios akimirkos - nuojautos, kai būdama 6-ame nėštumo mėnesy suvokiau, jog negirdžiu vaikelio judesių...Savaitę Jis buvo jau miręs(baisi infekcija placentoje,) ...Paskui sekė Kauno klinikos, kur dar savaitę kankinausi, kolei natūraliai pagimdžiau Mažulėlį...Namo gryžau mirusi...Mėnesį išgulėjau po kaldra - turėjau susivokti, išsilaižyti.Esu psichologė, egzistensinės filosofijos šalininkė - tai padėjo man prasimerkti ir gryžti buitin...Ne, aš ne jauniklė, man 34m. ir vieną sūnų pirmoką jau turėjau, tad šis kūdikis buvo nučiūčiuotas ir be galo laukiamas.Na, ir kažkodėl bėda nemėgsta viena vaikščioti - beieškant vaikelio žūties atsakymų, ateina citologinio atsakymas - yra pakitimų - kartoti.Vat tada aš, Moteris su 2 aukštaisias(dabar trečio sieksiu dar), sužinau, jog yra toks Moterų Baubas - Gimdos Kaklelio pakitimai,stadijos, kas pasekoje ir...
Aišku - tuoj prisiknisau krūvas literatūrų, kur nuo kiekvieno perskaityto puslapio ir suvoktos informacijos srauto tai viltis surusendavo, tai plaukai pasišiaušdavo
Prabėgo 3 mėnesiai - kartojame, ir vėl pakitimai Jokio laipsnio, jokių raidžių - tik pakitimai Va, tada, pamenu, vairuoju mašiną ir bliaunu visa gerkle - kad Man, nenužudomai optimistei, Didžiąjai filosofei, Likimas tokius išbandymus siunčia....Gegužė, mėnuo nuostabus, o aš vairuoju ir bliaudama klykiu - ...leisk, Dieve, antrą vaiką nors pagimdyti, iki išprotėjimo Noriu antro vaiko - tada galėsiu Chot ir blogiausią diagnozę išgirsti...Dzin, kovosiu iki mirties - bet būsiu pasauliui nuostabius savo Vaikus palikusi ...
Būna Stebuklų...Po savaitės pastojau...Citologinio(jau biopsija turėjo daryti)nebekartojo, kad nėštumui nepakenktų.Labai sunkiai išnešiojau, nuo 25sav.ligoninėse, nes medžiagų, imuniteto - nieko nebesurankiojau...Tebuvo Tik begalinis troškimas glausti prie krūties kūdikį...
Dievas uždarė duris, bet paliko atdarą langą Šysyk eigą laikiau tvirtai - lankiausi Kauno klinikose, Klaipėdos vaising.klinik - stebėjome vystymosi eigą tiesiog per mikroskopą.O vakarais dar ,,prasivesdavau terapines pratybas,, - įsivaizduodavau, kaip kinta, tiesėja, gražėja gimdos kaklely tos nelemtos pakitusios ląstelės...
Per patį šv.Valentiną, vasario 14d. gimė(cezaris - nerizikavome ) dukra Vardas Saulė, nes reikšmė - ,,Išmelstoji,, Jai 10 mėn.ir neatsiverkiu dar bežiūrėdama į ją...
Praėjus mėnesiui po gimdymo(CO), vėl darome citologinį - reikia baigti derėtis su Dievu, nes Jo Dovaną tai gavau, atėjo eilė man...Vėl atsakymas - vėl tas pats, pakitimai Ginė padarė kolpoksiją(atsiprašau, gal neteisingai parašiau, žodžiu, kur gimdos kaklelį jodu tepa...)Aptiko didelį randą ir šalia pakitusių ląstelių plotelį(kur neužsidažė)Sutarėm iškarto konizaciją daryti.Esu už tai, kad kovoti, pjauti, operuoti, gerti vaistus - žodžiu, išbandyti Viską Viską, kas Žmogaus galiose dėl išlikimo, dėl sveikatos, dėl Gyvenimo
Operacijos dieną drebėjau kaip triušis, bet vėl...Galvojau apie tai, kad dzin operacijos, bausiausias bus Laukimas atsakymo...Ta tyli, žudanti, žarnas spazmuojanti nežinia...Esu skorpionė(11.15)- tad scenarijus ,,nusipaišau,, iki visiško juodumo - jau buvau nutarusi, jei diagnozė - gimdau dar vieną vaikelį staigiai(aišku, jei bebūtų laiko...)Smagiausias dalykiuks - narkozė Taip gera buvo atsijungti, pailsėti baltoje palatoje nuo šeimos, nuo buities, nuo savo perdėtos meilės vaikams...
Atsakymo laukiau dvi savaites.Aišku - Maldose...Atsirado naujas noras - užauginti vaikus...Nervai buvo įtempti kaip styga - tai verkiau, tai juokiausi, tai vėmiau...Mano būkštavimai svarūs - iš mamos pusės, močiutė(68m.), jos sesuo(45m) - jos abi mirė nuo vėžio...Abi per keletą mėnesių...Ir abi nieko nedarė, tik gulėjo ir nyko...Gal ši patirtis ir padėjo pamatus dideliam norui priešintis, nepasiduoti, neegzistuoti kaip augalėliui, o garsiai Rėkti - AŠ MOTERIS, AŠ GYVA< SVEIKA<GRAŽI.Kolei žemėje augs bent vienas augalėlis, bus parašyta bent vienas puslapis, bus sukurtas bent vienas vaistas ir mane puoš bent vienas perukas prieš šią ligą - Garsiai nusijuoksiu - Viskas - Visa Tai bus išbandyta, išragauta, išuostyta, iškalbėta, perskaityta, įsisąmoninta...
Vatinėmis kojomis, kaip veršis į skerdyklą, ėjau atsakymo...Apie save visiškai negalvojau - akyse stovėjo Tik mano abu vaikai...
Ir kaip perkūnas iš giedro dangaus - Nėra...Nėra jokios diagnozės Viskas gerai...Operacija pavyko...
Apkabinau iš tos laimės ginę ir pamąsčiau - kokia plonytė raudona linija lydi Mus tarp atsakymų Taip arba Ne...Kai namo gali gryžti ant sparnų su vyno buteliu ir,... kaip gali braukti ašaras karštligiškai mąstydama apie tolesnį gydymą...
Draugėms, pažystamoms pasakoju, raginu eiti tirtis.Ir kaip širdis nuliūsta ir pašiurpsta, kai matau, jog Moterys, 30-40metų jau, o pažiūri į mane kaip į beprotę ir atsako, jog ai, jau keleri metai pas ginus nebuvusios...ai, žaizdelei Ten niekas nepasikeis...ai, dar palauksime...
Yra posakis - ,,kalbėti vienomis lūpomis... ,, Kai įgauname tą patį potyrį, ką ir kitas - prakalba abu ta pačia kalba, tarsi vienomis lūpomis...Skirtingi žmonės, bet patirtis panašiai išgyventa, vienoda...Tai sujungia, suvienija, sušildo, prikelia Ir Nuostabu, kai yra Tokie namučiai, kur kalbama viena kalba, vienais jausmais, rūpesčiais- džiaugsmais, kai pajauti, jog ne Vienas(a) esi, kai yra Žmonių, kalbančių vienomis lūpomis...
Perskaičiau visą temukę riedančiomis per skruostus ašaromis...Prieš kelerius metus nepažinojau ligos, adatų, nežinojau jog būna ir taip, kad žmogus nebeverkia, nes paprasčiausia...nebėra ašarų...Tik tylus inkštimas ir aštrus, Sielą drąskantis skausmas...
Ne,Ne - skausmą ir nebylius klausimus palikime už durų - aš atėjau ne sugraudinti Jūsų, o tiesiog APKABINTI...Apkabinti už Jūsų superinį ryžtą, nepasidavimą,kantrybę, gerą ir suteikiantį vilties, jėgų, stiprybės žodį viena kitai, už begalinę šilumą jaučiamą energetiškai šiuose namučiuose
Gėriau kiekvieną sakinį kaip tyrą vandenį - kaip gaila kad prieš pora mėnesių nežinojau Jūsų...Sutikdavau rytą ir vakarą su savimi, viena - teturėjau tik Maldą...O Malda lūpose netyla jau lygiai du metus - nuo tos baisios akimirkos - nuojautos, kai būdama 6-ame nėštumo mėnesy suvokiau, jog negirdžiu vaikelio judesių...Savaitę Jis buvo jau miręs(baisi infekcija placentoje,) ...Paskui sekė Kauno klinikos, kur dar savaitę kankinausi, kolei natūraliai pagimdžiau Mažulėlį...Namo gryžau mirusi...Mėnesį išgulėjau po kaldra - turėjau susivokti, išsilaižyti.Esu psichologė, egzistensinės filosofijos šalininkė - tai padėjo man prasimerkti ir gryžti buitin...Ne, aš ne jauniklė, man 34m. ir vieną sūnų pirmoką jau turėjau, tad šis kūdikis buvo nučiūčiuotas ir be galo laukiamas.Na, ir kažkodėl bėda nemėgsta viena vaikščioti - beieškant vaikelio žūties atsakymų, ateina citologinio atsakymas - yra pakitimų - kartoti.Vat tada aš, Moteris su 2 aukštaisias(dabar trečio sieksiu dar), sužinau, jog yra toks Moterų Baubas - Gimdos Kaklelio pakitimai,stadijos, kas pasekoje ir...
Aišku - tuoj prisiknisau krūvas literatūrų, kur nuo kiekvieno perskaityto puslapio ir suvoktos informacijos srauto tai viltis surusendavo, tai plaukai pasišiaušdavo
Prabėgo 3 mėnesiai - kartojame, ir vėl pakitimai Jokio laipsnio, jokių raidžių - tik pakitimai Va, tada, pamenu, vairuoju mašiną ir bliaunu visa gerkle - kad Man, nenužudomai optimistei, Didžiąjai filosofei, Likimas tokius išbandymus siunčia....Gegužė, mėnuo nuostabus, o aš vairuoju ir bliaudama klykiu - ...leisk, Dieve, antrą vaiką nors pagimdyti, iki išprotėjimo Noriu antro vaiko - tada galėsiu Chot ir blogiausią diagnozę išgirsti...Dzin, kovosiu iki mirties - bet būsiu pasauliui nuostabius savo Vaikus palikusi ...
Būna Stebuklų...Po savaitės pastojau...Citologinio(jau biopsija turėjo daryti)nebekartojo, kad nėštumui nepakenktų.Labai sunkiai išnešiojau, nuo 25sav.ligoninėse, nes medžiagų, imuniteto - nieko nebesurankiojau...Tebuvo Tik begalinis troškimas glausti prie krūties kūdikį...
Dievas uždarė duris, bet paliko atdarą langą Šysyk eigą laikiau tvirtai - lankiausi Kauno klinikose, Klaipėdos vaising.klinik - stebėjome vystymosi eigą tiesiog per mikroskopą.O vakarais dar ,,prasivesdavau terapines pratybas,, - įsivaizduodavau, kaip kinta, tiesėja, gražėja gimdos kaklely tos nelemtos pakitusios ląstelės...
Per patį šv.Valentiną, vasario 14d. gimė(cezaris - nerizikavome ) dukra Vardas Saulė, nes reikšmė - ,,Išmelstoji,, Jai 10 mėn.ir neatsiverkiu dar bežiūrėdama į ją...
Praėjus mėnesiui po gimdymo(CO), vėl darome citologinį - reikia baigti derėtis su Dievu, nes Jo Dovaną tai gavau, atėjo eilė man...Vėl atsakymas - vėl tas pats, pakitimai Ginė padarė kolpoksiją(atsiprašau, gal neteisingai parašiau, žodžiu, kur gimdos kaklelį jodu tepa...)Aptiko didelį randą ir šalia pakitusių ląstelių plotelį(kur neužsidažė)Sutarėm iškarto konizaciją daryti.Esu už tai, kad kovoti, pjauti, operuoti, gerti vaistus - žodžiu, išbandyti Viską Viską, kas Žmogaus galiose dėl išlikimo, dėl sveikatos, dėl Gyvenimo
Operacijos dieną drebėjau kaip triušis, bet vėl...Galvojau apie tai, kad dzin operacijos, bausiausias bus Laukimas atsakymo...Ta tyli, žudanti, žarnas spazmuojanti nežinia...Esu skorpionė(11.15)- tad scenarijus ,,nusipaišau,, iki visiško juodumo - jau buvau nutarusi, jei diagnozė - gimdau dar vieną vaikelį staigiai(aišku, jei bebūtų laiko...)Smagiausias dalykiuks - narkozė Taip gera buvo atsijungti, pailsėti baltoje palatoje nuo šeimos, nuo buities, nuo savo perdėtos meilės vaikams...
Atsakymo laukiau dvi savaites.Aišku - Maldose...Atsirado naujas noras - užauginti vaikus...Nervai buvo įtempti kaip styga - tai verkiau, tai juokiausi, tai vėmiau...Mano būkštavimai svarūs - iš mamos pusės, močiutė(68m.), jos sesuo(45m) - jos abi mirė nuo vėžio...Abi per keletą mėnesių...Ir abi nieko nedarė, tik gulėjo ir nyko...Gal ši patirtis ir padėjo pamatus dideliam norui priešintis, nepasiduoti, neegzistuoti kaip augalėliui, o garsiai Rėkti - AŠ MOTERIS, AŠ GYVA< SVEIKA<GRAŽI.Kolei žemėje augs bent vienas augalėlis, bus parašyta bent vienas puslapis, bus sukurtas bent vienas vaistas ir mane puoš bent vienas perukas prieš šią ligą - Garsiai nusijuoksiu - Viskas - Visa Tai bus išbandyta, išragauta, išuostyta, iškalbėta, perskaityta, įsisąmoninta...
Vatinėmis kojomis, kaip veršis į skerdyklą, ėjau atsakymo...Apie save visiškai negalvojau - akyse stovėjo Tik mano abu vaikai...
Ir kaip perkūnas iš giedro dangaus - Nėra...Nėra jokios diagnozės Viskas gerai...Operacija pavyko...
Apkabinau iš tos laimės ginę ir pamąsčiau - kokia plonytė raudona linija lydi Mus tarp atsakymų Taip arba Ne...Kai namo gali gryžti ant sparnų su vyno buteliu ir,... kaip gali braukti ašaras karštligiškai mąstydama apie tolesnį gydymą...
Draugėms, pažystamoms pasakoju, raginu eiti tirtis.Ir kaip širdis nuliūsta ir pašiurpsta, kai matau, jog Moterys, 30-40metų jau, o pažiūri į mane kaip į beprotę ir atsako, jog ai, jau keleri metai pas ginus nebuvusios...ai, žaizdelei Ten niekas nepasikeis...ai, dar palauksime...
Yra posakis - ,,kalbėti vienomis lūpomis... ,, Kai įgauname tą patį potyrį, ką ir kitas - prakalba abu ta pačia kalba, tarsi vienomis lūpomis...Skirtingi žmonės, bet patirtis panašiai išgyventa, vienoda...Tai sujungia, suvienija, sušildo, prikelia Ir Nuostabu, kai yra Tokie namučiai, kur kalbama viena kalba, vienais jausmais, rūpesčiais- džiaugsmais, kai pajauti, jog ne Vienas(a) esi, kai yra Žmonių, kalbančių vienomis lūpomis...
QUOTE(.GABIJA. @ 2011 01 11, 23:05)
Vienintelė svajonė.Aišku šešėliuke.
Oi, Gabija, graži svajonė net gera pasidarė
O vadovavimo temos, tai siūlau niekam neperleist - mes palauksim, mes kantrios, čia tik laikina jūsų savijauta ir pati tą žinot. Linkim kuo greičiau pasijusti geriau ir vėl mum visom įkvėpti optimizmo. Neskubėkit, mes čia visos, laukiam
QUOTE(Amri34 @ 2011 01 12, 03:04)
Oi, jau buvo pradėję riedėt ašaros beskaitant Bet pasakojimo pabaiga Labai džiaugiuosi už jus
Kepa duonelė, apsitvarkiau namus, nes vakar kažkaip patingėjau vakare parvažiavus. Eisiu megzt. Gydytojos nepagavau, lauksiu iki ryt atsakymo.
Amri34,Tavo pasakojimas pulsuoja gyvenimu ,sekmes Tau ir tavo namiskiams
QUOTE(Amri34 @ 2011 01 12, 03:04)
Sveika..
Skaiciau Tavo istorija... ir asaros kaupiasi akyse (bet neverkiu.. ir neverksiu..prisiekiau sau..ir laikysiuos..).. Musu istorijos labai panasios.. sieja tik nedaug skirtumu.. tokiu.. kad man tai pirmas vaikutis..ir tyrimu rezultatus suzinojau tik nesenai, jau budama nescia..man jau atlikta koloskopija.. labai dideli plotai su pakitusiomis lastelemis.. nusimato nekokios perspektyvos... seneliai, tetos, mama- visi paliesti vezio.. taigi labai gerai susipazinusi su vezio liga..ir kas laukia tu, kuriuos jis aplanko..
Taip norejos dideles seimos (3vaikuciu..).. o dabar dar ir ta vieninteli nori atimti.. prasidejo snekos.. kad galimas toks variantas, kad reikes, atsisakyti nestumo, del tolimesnio gydymo.. O ar tai nebaisiausias ir nezmoniskiausios kalbos jaunai mamai, savo isciose nesiojanciai maza stebukleli? Tada jau tikrai.. norisi tik begti kuo tolyn nuo visu , kad tik niekas nerastu..kad tik niekas neatimtu didziausio busimos mamytes turto.. visias nagais, ir dantim, kaip liutei norisis ginti, tai ka sukurei ir kas auga tavo viduje..jau dabar ji ginti, ir saugoti nuo visko..
Taigi verkiau, bloviau.. susiguzusi gulejau ir ziurejau i viena sienos taskeli..temperatura vel pradejo kilti (mat katik buvau kovojusi su persalimu, jau savaite gydziausi su zolelemis, arbatomis.. sirgimai kaip ir i pabaiga ejo..bet..skambutis-ir naujienos..)tada net nesupratau is kur, ir kas nutiko..tiesiog pasokau is tos egzistencijos. Gyvensiu,privalau nepasiduot,jei ne del saves tai del savo vaikelio, taigi jokiu asaru, jokio saves gailejimo,dejoniu, tik laukiu keliones i Kauno klinikas.... ten lauksiu vel tu paciu prakeiktu tyrimo rezultatu..bet dabar man jau tas pats, nes zinau, kad mes viska iskesim, o vaikucio skriausti tikrai niekam neleisiu...isnesiosiu.. o tada jau tegu mane ten pjausto ar ka nori ta daro, isikapstysiu, svarbiausia isauginti ta mazyli, kad isvystu si pasauli sveikutis, grazutis.
Perskaiciusi AMRI34 istorija..Dar labiau tikiu, kad viska galima iskesti, tik reikia tiketi.. ir nepasiduoti..