QUOTE(vilmauskiene @ 2005 08 29, 14:46)
Mergaitės,pas mane panaši situacija.Man pirma santuoka,mano vyrui antra ir tuokėsi jis bažnyčioj. Dabar aišku į bažnyčią keliai užkirsti.su kunigu mes sutarėm dėl žiedų palaiminimo.atrodo kaip ir nėra blogai,bet tas visuomenės požiūris ir bažnyčios taisyklės varo į neviltį: to daryti negalima,to irgi negaima.juk jei žmonės nori gyventi kartu ir kad ir po tarkim klaidos surado savo antrą pusę,tai kam juos atskirti ir palikti kaip nusikaltėlius.aš pati tikinti ir iš vienos pusės atrodo, ai juk svarbu būti su mylimu žmogum, o iš kitos pusės kartais taip liūdna pasidaro,atrodo kad kažką iš manęs atima.ar jums taip nebūna.pasidalinkit mintimis.
ačiū.
ačiū.
Aha, mane irgi tokios mintys užpuola. Dar galvoju - kokia netaisybė, kad dėl jo kažkada padarytų klaidų turiu kentėti ir aš. Kita vertus kartais pagauna pyktis žinant, kad tie visi bažnytiniai įsakymai po kiek laiko gali pasikeisti (nes paima bažnyčia gi ir pergalvoja, kad tas kas iki šiol buvo bloga, dabar bus gera
), o tu liksi nuskriaustas tik dėl to kad ne tam dešimtmetyje gyvenai (juk kažkada ir moteris kaip raganas ant laužo degino, o dabar patys savo veiksmus smerkia). Iš kitos pusės, jei esi tikintis žmogus, tai norisi priklausyti tai bendruomenei, tik kažkodėl ji tave, dėl tuo laikotarpiu egzistuojančių kvailų nuostatų, atmeta 
