Neramus kūdikis

sveikos mamytes, vaje pasiskaiciau ir apsitraminau,pasirodo ne as viena auginu neramu vaika,dbr uzejo bizas jai rekt dienomis jau 3men jai, naktim dbr jau leidzia pamiegot ir nzn kas daros...nenori nieko nei zaislu nei i lauka nieko,issnesiau karta su vezimu,tai klykia ant viso kiemo imu i rankas gerai,paguldau klykia...isleke kaimyne alkoholike,apsauke mane motina,kuri vaiko nemyli,vaikas klykia as is paskos,ir atsiranda tokiu debiliu pamokslaut,kip noriu taip auginu o ant ranku 7kg laikyt gi sunku,nzn isprotesiu...

Nu aš dabar kaip kokia pamišėlė į visas temas turiu parašyti kaip mes gyvenam. mano vaikutis pirmąjį mėnesį buvo labai ramus, tik valge ir miegojo, o nuo antro mėnesio prasidėjo gražumai. Prasidėjo viskas nuo pusvalandžio paklykimo diena ir taip kiekviena diena vis daugiau ir daugiau, kol galiausiai mano vaikas klykė ištisai ir diena ir nakti.... miegodavo tik kokias 6 - 8 val. per para gabaliukais po 1,5 val. neilgiau, nuo klykimo pradėdavo dusti ir krėsti traukuliai. gydytoja iš pradžiu sakė kad taip ir turi būti.... paskui sake kad čia tikriausiai jam pilvą skauda.... ir t.t. kreipėmės į kitą gydytoją ir šis nukreipė pas neurologą, kuris padarė galvytės echoskopiją. taigi mums, liaudiškai tarian, galvytėj kaupėsi vandenukas ir kūdikiau buvo aukštas spaudimas ir visą laiką skaudėjo galvytė (išvadoje buvo parašyta - hipertenzijos požymiai). taigi mes pagerėm tokiu vaistukų ir viskas praėjo. Dabar dienomis esam labai raūs ir laimingi, o naktimis įvairiai (bet dabar tai jau tikrai tie neramumai yra dantys )
Žinau, kad mums labai pasisekė, jog sutikom tokį gydytoją, kuris suprato (o gal atspėjo) kas tam mūsų vaikiukui yra, bet mamytės nekentėkit, o jieškoit pagalbos. Žinau kaip yra sunku kai vienas gydytojas sako, kad vaikui viskas gerai, namiškiai sakė tučia ligų prisigalvoji, bet kažkaip nepasidaviau ir laimėjau ir jau tikrai nenoriu prisiminti to kaip buvo anksčiau, nes labai sunku kai vaikutis klykia, o tu niekuo negali jam padėti ir nežinai kas jam yra...
kažkaip man keista, kiek ieškojau Supermamose informacijos apie tokius vaikiukus su aukštu spaudimu niekur neradau (o gal ieškoti nemokėjau ) todėl ir pyškinu visur kur tik randu rašant apie neramiukus

Laikykitės

oj, o mes jau paprotėti baigiam, prasidėjo klykimai parom-dėl digliukų

ir mums buvo digliukai iki 3,5 men,baisu prisiminti,bijojau vakaro.

mus diegliai kankino daugiau nei 4 mėn ir taip siaubingai, kad žiauru net pagalvoti o ir dabar nors jau 6,5 mėn, bet vaikas neramus, nuolat reikalaujantis išskirtinio dėmesio naktimis irgi labai blogai miega, o apie palikimą kitam žmogui nė kalbos negali būt tad, mamytės, auginančios neramiukus, apsišarvuokime kantrybe

nu gal ne į temą parašysiu, bet maiški po maudynių irgi labai klykdavo, bet kažkaip pastebėjom kad jam rankšluostis nepatinka jį pakeitėm paklode ar vystikliuku ir po maudyniu vaikutis kuo ramiausias

Maniškis toks pat.Iki maždaug 3 mėnesių buvo ramus, tylus vaikas...O tada pradėjo reikštis dantų dygimo požymiai...Baigėsi ramybė...Pusantromėnesio, kol pirmasis dantukas išdygo naktim blaškėsi, sucypdavo tokiu laukiniu balseliu...Dabr jau ramiau...Be to, maniškis dar toks mažas dantukams...O va jau turim vieną...

Sveikos,

Musu mergyte pupyte jau kai parsivezem namo is ligonines buvo labai nerami, nemiegodavo diena beveik visai, tik uzsnusta, maziausias garsas ir galima vaika is naujo migdyt, tai taip visa diena reikdavo arba nesiot, arba maitint...dar labai skaudedavo pilvuka, tai baisus rekimas, espumizano nespedavom duoti..O nakciai uzmigdyt taipogi buvo neparastai sunku ir nesiojam, ir matinam, o vaikas be 12 ar 2h nakties niekaip neuzmigdavo. Daktare sake, kad kaikurie kudikiai paprasciausiai sunkiau adaptuojasi naujoj aplinkoj, todel tokie neramus ir dazniausiai po 3 men pasikeicia.
Bet va jau beveik trys menesiukai ir musu vargeliai i pabaiga jau ir diena pamiegam ir pilvuko nebeskauda ir nakti gulames apie 10:30-11:00 h ir keliames jau apie 4 ryto ir apie 7, o pavalge miegam toliau mums tai jau dideli pasiekimai

mum jau septyni mėn. ir atrodo, kad tai puikiai mes niekada nemiegosim

to makare

galvytes echoskopijos mums nedare, nes jau užsidares momenelis, bet gydytojai patvirtino, kad nereikia. Nustate raumenu hipertonusa, tai dabar darom masazus.

ir aš auginu neramų... jaučiu, kad stogelis jau važiuoja tolyn.
Tikriausiai aš čia būsiu ne į temą... bet pavargau maitinti...
neimame į burną čiulptuko, protestuojame prieš bet kokį kita skysti... arbatą ar vanduo - spjauna, košę spjauna...
Jaučiuosi tarsi prirakinta, nes papulio reikia ir prieš užmiegant - kad nusirmaintų, ir kai noriu valgyti.....jaučiuosi išsekusi ir tiesiog mastau apie primaitinimą. Turėčiau nors valandą laiko sau, namams, vaikui... tiesiog nemokame nusiraminti ir ramiai užmigti, o ir miegame tik apie 15-30 min. o toliau pabuvę vel zirziame, nes trūksta miegelio. Todėl ir pradėjau mąstyti apie primaitinimą, gal bus ramesnė...
nežinau, kaip ratsi būdą, kuris mums padėtų užmigti...

O kuo blogai tie misinukai? Gal vaikas tikrai neprivalgo?As tai asmeniskai nieko pries juos neturiu, juk ne nuodu duosi vaikui Pirmas nuo pat gimimo su misinuku uzaugo, ir nieko.Tikras vyras jau dabar Nei mes sirgom,nei kokia alergija buvo uzpuolus..Nesakau kad tai geriau uz motinos piena, bet nera jau taip ir blogai.Sveika ir pailsejus mama vaikui yra svarbiau, nei nuolat issekusi ir suirzusi