Neramus kūdikis

tai turbūt vienodi ir dėl to ..tik mes LT, o jūs matau UK.

mažai čia žiūriu kas rašo, bet pasidalinsiu savo patirtim
mūsiškis (dabar jau 5sav.) taip pat pabunda verkdaams, kartais palieki, paglostai ir užmiega vėl, o kartais taip išsiverkia, kad tik prisiglaudus nurimsta. man tai atrodo, kad juos kamuoja blogi sapnai (aišku, jei akivaizdžiai nesimato, kad pūstų pilvuką)

o dėl krūpčiojimų... buvo ir šitas dalykas, gydytoja sakė, kai sueis 1mėn. turėsim aplankyti neurologą, tačiau išaugo. tada kažkur knygose perskaičiau, kad mažiukai iki 2-4sav. prisimena gimimo skausmus ir patirtas traumas ir būna super jautrūs, todėl ir krūpčioja. bet tai išaugama

aha gaila kad cia taip,bet gi bendraut vistiek galim

Maniskė dažnaitaip daro... labai graudu man būna ją tokią matyt, nes per miegus labai graudžiai verkia....

Sveika LARA kai mano sūnelis taip verkdavo,mums neurologė paaiškino,kad kūdikia sapnuoja tai ką mato dienos metus.Nauji veidai,nauji daiktai ir panašiai.Gal ir jūsu kūdikėliui taip pat

Maniskis kartais irgi miegodamas pradeda biskuti verkti,bet iskart as arba vyras ji paglostom,nuraminam ir maziukas miega toliau

mus sunelis, pradejo verksnioti per miegus, net ir pasikukciodamas, kai aplojo kaimynu suo...jis tuo metu neverke, bet ta nakti ir prasidejo ...sianakt tris valandas, kas pusvalandi, o kartais ir dazniau ...

maniškis irgi kartais suverkia per miegus, bet matyt kažką baisaus sapnuoja

Mano mažulka nesenai labai verke per sapnus,net kukčioja Prieinu ,rankyte glostau,o jei neaprimsta tai paimu ant ranku panešioju kol nurimsta,tada jau nebeverkia iki pat ryto.
Na net nežinau kas ja taip išgasdina,vis mastau gal sapnuoja kad skrenda(juk auga ji)

Mūsų mažė per miegus kartais net suklykia,bet pastebėjau kad tada kai karšta, aš iš karto imu ją ant rankų kad nuraminčiau.Bet dažniausiai per miegus šypsosi , kartais net juokiasi

Gal as ir esu per daug jautri mama, bet jau viskas atrodo kartais nebegaliu ir nebeistversiu matydama verkianti savo vaika. Pasidariau ir as per daug jautri.
Musu vaikutis jau nuo gimimo verksniukas. Priezastis to, kad atskirtas nuo motinos buvo ir tris paras buvo reanimacijoj. Gime laiku, tik po to turejom problemu. Bet viskas susitvarke ir parsivezem suneli namo. Is pradziu lyg ir viskas gerai buvo. Paverkdavo, pamaitindavau, panesiodavau ir viskas gerai. Prasidejo pilvo bedos. Tai pasikeisdami su vyru nesiodavom masazuodavom. Visi sake palaukit triju menesiu viskas praeis. Taip pasibaige pilvo bedos. Bet kazkodel maziukas vis tiek verkia. Jis istisai zirzia. Svoris auga normaliai. Buvo uzkieteje viduriukai. Pati maitinu. Tai daktare liepe po truputi darzoviu kosytes duoti (nors jam dar tik 4 su trupuciu menesio). Bet po truputi duodu. Lyg ir susitvarke viskas. Bet vis tiek jis ziurzia. Dantukai dar nedygsta ir nesiruosia. Dabar dar prisidejo ir naktim verkimas. Seniau diena atitemdavau, bet nakti pakankamai gerai ismiegodavo. O dabar nezinau, kas darosi. Man jau uzkniso visu patarimai ir daktaru, kad nereikia lekti is kart prie pravirkusio vaiko, jis nustos ir uzmigs. As ir nelekiu. Po kurio laiko paglostau rankyte, galvyte, niuniuoju. Bet niekas nepadeda. Tada duodu papuli, nurimsta ir kokiai valandai uzsnusta. Kiti saukia, kad neduociau taip daznai valgyt, nes jis toks storuliukas pas mane ir dar nesivarto pats. Bet as sakau pabandykit pabuti para pas mane ir tada ka nors sakykit. Atsibodo visu klausytis. Kiti sako nekreipk demesio, bet kartais neiseina. Toks jausmas, kad viena as auginu neramu vaika. Nes visi kazkaip aplinkui irgi turi panasaus amziaus vaikus ir problemu neturi. Kai ateina lankyti ir suzirzia vaikas jos net nezino ka daryti. Sako duok valgyt, pakeisk pampersa. Ta ar ana. As stoviu ramiausia ir sakau, kad cia iprasta, nes tu zirzimu as nebegirdziu. O tos pacios mamos stovi ir dejuoja, kad jam kazkas yra. Zinokit mane i depresija visa tai varo. Mes kiek jau veziojom pas gydytojus. Yra rachitas pas maziuka, bet jau menuo kaip 8 lasiukus duodam. Turetu greit susitvarkyti. Smegenu dangalas padidejes, bet vandenuko nesikaupia. Raumenu tonusas padidejes. As du kartus masazuoju. As visa laika bunu su maziuku. Nei valgyt padarau, nei kambarius sutvarkau ,nieko. Gerai kad mano vyras geras ir supratingas.
Mes einam ir i lukuti, bet kad jis mazai lukutyje miega, o po to verkia. Prieina zmones ir klausia kas tam vaikui yra. Sakau paklauskit. Tai va ir kartais stogas ciuozia, nes jauciuosi tokia bejege, kad atrodo negaliu padeti vaikui. Kartais paguldau vakarais ir verkiu. Gal ir issipleciau cia su savo problemom, bet reikejo sirdi islieti.
As be protiskai myliu savo leliuka kai nusisypso, tai visus vargus atperka.

uzjauciu tave ir suprantu,nes mano nieko nesiskiria.mano sunus kai buvo tokio amziaus as nuo ranku jo nepaleisdavau,ir laukdavau brangiojo kada gris ir galesiu apsitvarkyti o nuo 6 menesiu pradejo dygti dantukai ,tai dabar dygsta 8 ir vakarais prasideda verkimo maratonas,bet kai paimi i rankas nurimsta,bet tu gi panesiok istisai 11kg,ranku nebejauti o naktim as nuo pat jo gimimo neissimiegu visada keliuos po kelis kartus,kartais pavalgidinti o kartais oziukus nuraminti,bet labai jau sunkiai,kokias 2 val reik liuliuoti o
svetur gyvenu,tai sveciu mazai,tai niekas man neaiskina laikykis!