Mano pasiklydęs motinystės jausmas

Labai tikra,zmogiska istorija..Nuosirdziai sveikinu Verta buti geriausia

Labai ačiū už tokį nuoširdų ir atvirą pasidalijimą. Palietė širdį daug labiau už visas nuo pradžių laimingas istorijas

Lenkiu žemai galvą šiai mamytei, kuri pasidalino savo patirtimi. Skaičiau istoriją ir vos ne kiekviename sakinyje atpažinau save, tik manoji pabaiga kiek kitokia: ne cezaris, o tik ką gimęs sūnelis dėl plaučių buvo išvežtas į Kauno klinikas...Atrodė, jog turėjau prisijaukinti motinystės jausmą, kai po dviejų dienų pamačiau savo gyvenimo prasmę... O gimdymas prilygo gyvenimo stebuklui, kurį, kaip ir istorijos autorė, tikiuosi, gyvenime dar patirti...

tu tikra mama-būk laiminga su savo šeima nenusimink-visko būna. svarbu, kad viskas keičiasi į gera

Pirmą dukrytę pagimdžiau natūraliai, o štai antrą turiu po planinio cezario - išgyventi jausmai ir potyriai buvo labai artimi jūsiškiams (net ir tai, kad vaikutis pirmomis dienomis labiau tėtį laikė savo mama).
Labai pritariu jums už išsakytas mintis, ypač tas, kur pacitavau

Laikui bėgant pajusite, kaip stipriai jūs reikalinga savo vaikučiui. Kaip jūsų, ir tik jūsų artimas buvimas šalia jį ramins ir paguos dėl jo patirtų gimimo per cezarį išgyvenimų. O tas reikalingumas jumyse gimdys pačią nuostabiausią ir švelniausią meilę jam

AČIŪ! Už tikrus jausmus, už jautrią istoriją... Kaip tai artima ir patirta prieš 4 metus...

Tas jausmas... Jis ateis, jis tikrai ateis, ir judu su Vilium būsit nedalomas vienetas

Ačiū, širdingas ačiū visoms už šiltus žodžius. Džiaugiuosi, išdrįsusi publikuoti čia savo surašytą istoriją - Jūsų palaikymas daug geresnis vaistas nei laikas. Gydo ir laikas, bet žinojimas, kad yra šitokio gimimo nerimą patyrusių mamų daugiau, labai ramina

Prieš keletą mėnesių pati skaitinėjau čia istorijas ir ieškojau žinių, supratimo kas manęs laukia. Linkiu rimties, ramybės mūsų istoriją beskaitančiom būsimoms mamytėms... Kad ir kaip viskas baigiasi, neramūs įspūdžiai nutolsta, nes šalia - didžiausias gyvenimo iššūkis

Didziausi sveikinimai ir dar didesni linkejimai mazyliui Viliukui Jis gime kita diena po to kai mes is II ligonines isvykom namo O ta akuseryte? Ne Lina?

Sveikiname

Ačiū nuoširdžiausias už įvertinimą! Tai nuostabi pirmoji Kalėdine dovana Džiaugiuosi, bet kartu ir nesijaučiu verta. Tiesą sakant, šiandien, praėjus beveik trims mėnesiams, jos jau nebebūčiau parašiusi, tuo labiau - publikavusi čia. Bet... Gimus vaikeliui, širdy nebuvo tiek šilumos, kiek protas norėjo turėti... O papasakota istorija, mamų palaikymas ir sveikinimai tikrai padėjo į situaciją pažvelgti optimistiškiau. Netgi pati, dar kartelį ir dar kartelį skaitydama savo istoriją po truputį "atsileidau" - gi ne viskas buvo taip ir blogai...
Šiandien gyvenam su Vilium pasakų, lopšinių ir gerų minčių pilnom širdim. Praėję įvykiai vis tolsta, kaip nerimastingi prisiminimai. Laukiam pirmųjų Kalėdų - mažo-didelio stebuklo, pernai padovanojusio mums šią istoriją.

Šilumos, jaukumo, ramybės - jausmų pilnatvės visoms! - Gražiausia gimimo istorija - ne tik pasaka, užrašyta skambiais žodžiais - tikroji istorija gyvena kiekvienos mamos širdyje!

Dėkui ir sveikinančioms

Gretusiu, laužiu aš tą pirmos vietos medalį širdyje pusiau ir dovanoju Jums - istorija, užrašyta ne tik nuostabiais žodžiais, bet tokiais šiltais jausmais.... Publikavusi savąją skaičiau ir Jūsiškę... Tas eilėraštis įsirėžė į širdį ir į mintis - vis kartojau, kartojau jį sau tyliai ir sėmiausi tos stebuklingos šilumos...

Į operacinę išlydėjo akušerytė Raimonda. Po operacijos labai manimi rūpinosi akušerė Žydronė - guodė savo ramybe, patarimais. Su Linute susitikome taip pat, jau palatoje. Visa širdimi pritariu, kad jos šiluma - stebuklinga, o pamokymai žindyti vertesni už visas išklausytas pamokėles ir perskaitytas knygas.

Nuostabiai papasakota. Linkiu kad tas rysys tarp jusu tik stipretu