QUOTE(skruzdeda @ 2010 10 17, 00:20)
as manau jog tikrai reikia atvirai pakalbeti su ta seima. Gali tiesiog ispudis susidaryti, jog tevai leidzia viska, bet is tiesu nenori kelti scenu prie sveciu. Gal yra problemu.
As buvau tokia mamyte, kur visos kieme bobunes speliodavo "tikriausiai sita vaika namie musa, todel jis toks agresyvus", "tikriausiai jam namie leidziama viskas", "tikriausiai pas ji namie tevai barasi ir musasi", "as kaip paimciau tokiam vaikui rykstele, kad daugiau nedristu taip.." ir panasiai. Is tiesu tikrai taip nebuvo, niekas jam nei leisdavo visko nei musdavo nei namie tevai musdavosi

. iki kol pradejo kalbeti vaikas is tiesu buvo labai nervuotas, sunkiai tvardydavosi, menka kibirkstele ir isterijos, tik nusisuki ir ziuri skriaudzia kitus... Tikrai galima is sono budavo taip pasakyti, bet niekas net neitare, kaip sunku mums buvo su juo. Vaikui irgi buvo sunku, nes negalejo zodziais isreiksti savo minciu, jo bendraamziai jau seniai kalbantys, o jis vis negali buti iki galo suprastas. Karta nuejome pas drauge i svecius, tai taip ir likom nepabendrave, nes pastovios scenos buvo. Man buvo ziauriai skaudu, itariau daugiau tikrai jinai nenori musu sveciuose. Bet is tiesu ir as nebenorejau. Galima ir be vaiku nutariau. Bet gal kiti tevai tiesiog nori atsipalaiduoti ir apsimeta, kad demesio nekreipia. Taigi cia yra medalio kita puse. Bet nesakau, galbut tai ir buvo vaikas kuriam leidziama viskas.
Realiai nesu susidurusi, bet girdejau jog hiperaktyvus vaikai pasirodo kitiems islepinti ir tokie kuriems galima viskas. Taciau tai visiskai klaidinga nuomone.

labai teisingi žodžiai. Turiu "sunkų vaiką", ne auginu jį, o jau "dirbu"

Perskaičiau krūvą literatūros ir pasiekiau, galiu pasigirti, labai daug. Bet vis dar yra labai labai sunku. Ir pats baisiausias dalykas yra aplinkinių nuomonė, komentarai, bandymas auklėti ne tik vaiką, bet ir mus. Pikta, kai kitos mamytės prisiima sau labai didelius auklėjimo nuopelnus nors augina visiškai kitokį vaiką, tiesiog lengvai pasiduodantį auklėjimui ir stengiasi įgelti, kad nemoki, nesugebi ir pan. Dar pikčiau, kai pasiūlo duoti vaikui į kailį. Iš tikrųjų gi, mano vaikui leidžiama daug mažiau negu sakykim vidutiniam. Šeima mūsų tikrai graži, nėra nei barnių nei kažko, kas skatintų vaiką blogai elgtis. Vienintelis dalykas yra tai, kad mes su vyru esam abu nuo vaikystės labai aktyvūs ir su "charakteriais"
Iš tikrųjų, ką norėjau pasakyti, paprašyti, kad kiti susimąstytų, kad ne visada netinkamai besielgiantis vaikas yra išlepintas ar jam viskas leidžiama. Ir tas spaudimas patiriamas iš aplinkinių tikrai nepadeda tėvams.
Aš aišku nesakau, kad visi atvejai tokie, tačiau ne tokie ir reti