
Sveikos , mamytės... Susidūriau su tokia keistoka situacija, atsikraustėm į svetimą šalį, susiradom su kuo bendrauti(lietuviai), mama ir tėtis labai nuostabūs žmonės, gerai sutariame, tačiau yra vaikutis virš 3 metų, kuris yra tikras velnias...tikraja šio žodžio prasme isterikas iš didžiosios raidės...tėvams regulioja kada kalbėti, kada nekalbėti...klykia, šaukia, muša ne tik savo tėvus, bet ir mano sūnų...ir svarbiausia , kad jo niekas nedrausmina, tevai jam 'lenda i užpakali" , kai muša mano vaika tipo nemato...nu žodžiu as pasakau: kodel taip elgiesi, tuomet jis susigesta, nes jei mano sunus trenks jam atgal, žinoma mes liksime kalčiausi tada...nežinau kaip elgtis, jug savo vaikus turi drausminti savi, o ne svetimi.....p[atarkit gal teko ir jum tokių situaciju patirti.

QUOTE(Hedra:) @ 2010 10 13, 15:45)
p[atarkit gal teko ir jum tokių situaciju patirti. 

teko ir ne karta

1. nebendrauti su ta seima

2. bendrauti ir nekreipti demesio

3. tyliai laukti kol ju vaikas paaugs ir pasibaigs tos problemos

QUOTE(Hedra:) @ 2010 10 13, 13:45)
Sveikos , mamytės... Susidūriau su tokia keistoka situacija, atsikraustėm į svetimą šalį, susiradom su kuo bendrauti(lietuviai), mama ir tėtis labai nuostabūs žmonės, gerai sutariame, tačiau yra vaikutis virš 3 metų, kuris yra tikras velnias...tikraja šio žodžio prasme isterikas iš didžiosios raidės...tėvams regulioja kada kalbėti, kada nekalbėti...klykia, šaukia, muša ne tik savo tėvus, bet ir mano sūnų...ir svarbiausia , kad jo niekas nedrausmina, tevai jam 'lenda i užpakali" , kai muša mano vaika tipo nemato...nu žodžiu as pasakau: kodel taip elgiesi, tuomet jis susigesta, nes jei mano sunus trenks jam atgal, žinoma mes liksime kalčiausi tada...nežinau kaip elgtis, jug savo vaikus turi drausminti savi, o ne svetimi.....p[atarkit gal teko ir jum tokių situaciju patirti. 

Jei tai geri draugai, tai as padiskutuociau, bet ale taip nerimtai, koks ju poziuris i smurta, i NE sakyma, kokia vaiko ateiti isivaizduoja. Cia tipo siaip domiuosi

O tada nuspresciau ka daryti

Teko ir man tokioj situacijoj atsidurti
Iš pradžių stebėjau tėvų reakcija, bet kai nieko nesakė, tiesiog ėmiau ir gražiai sudrausminau vaikutį. Yra buvę taip, kad pakankamai garsiai subariau svetimą vaiką
bet jeigu vaikas mano vaikui daužo per galvą, o tėvai saviškiui nieko nesako nors mato, tikrai nesiruošiu tylėti
Maniškis irgi pasiutęs, bet visą laiką aiškinu kas galima ir ko ne ir, kad kitam vaikučiui skauda.



as kelis kartus jau ta vaika sudrausminau, o mama apsimeta , kad net nemato ir negirdi...apskabina vaika, pavadina kokiu mazybiniu zodeliu ir tipo viskas gerai...uzvakar jos vaikas mano sunu bande nuo laiptu nustumti, gerai, kad sirdis nujaute ir ejau paziureti...pagavau uz rankos, sakau, lkodel taip darai...pradejo klykti,atejo jo mama ir sako kas buvo sakau tavo sunus mano vaika bande nuo antro auksto laiptu nustumti, tai pasiziurejo i mane sako vaikai gal norit gumos ir viskas lyg niekur nieko lyg nieko nebuta.....
nu bet cia tai ziauru, as tai nebendrauciau su tokia seima arba jau senai buciau ta vaika aprekus

tai jei mama butuu mano geriausia drauge as net nebijociau jai visko iskloti tiesiai sviesiai , be jokiu uzuolanku....o dabar tiesiog bendraujam seimomis ir tiek...vyrai kartu dirba, svetimoj saly mazai tera su kuo bendrauti, tai nera kito pasirinkimo, bet paciai nebesinori eiti i svecius, kad nebandytu vaiko nuo laiptu nustumti

Oi, kaip negaliu pakesti tokiu tevu!
Kazkada turejom svecius su nevaldomu suneliu. Tas sunelis mane su vyru kumsciavo, o tevai tik zvenge, kalbetis su tuo suneliu, kad taip nedarytu irgi buvo neimanoma
Sudrausmino tik kai man ispirti bande. Veliau eme po visus namus lakstyti ir daiktus imineti, o tevai sau sedi, arbatele gurksnoja ir sausainiukus kremta, kai as paskui ju vaika lakstau ir stebiu, kad tik ko nesulauzytu
O bande ir laptopa pasiimti
Dziaugiuosi, kad tie zmenes nera jokie artimi draugai, is tiesu net nemanau, kad galeciau artimai bendrauti su tevais, kurie savo vaikams leidzia kumsciuoti kitus zmones bei imineti ju daiktus




Dziaugiuosi, kad tie zmenes nera jokie artimi draugai, is tiesu net nemanau, kad galeciau artimai bendrauti su tevais, kurie savo vaikams leidzia kumsciuoti kitus zmones bei imineti ju daiktus

tai idomiausia tas, kai mano vaikas kazka padare ar paeme, kai jie buvo tik pasakiau padeti ir padfejo, paskui dar kazkas buvo paprasiau kazka atnesti ar nunesti ir iskarto padare....tie tevai stebejosi tipo koks paklusnus musu vaikas...taip ir norejosi veptelti kad tikrai ne su tokiu auklejimu tai pasiekta...paskui man sako turbut jus ji su dirzu musat, sakau tikrai ne , tiesiog neleidziam perzengti ribu, ir vaikas zino savo pareigas ir laikui began savaime visas elgesys paklusmnus atsiranda....
QUOTE(Hedra:) @ 2010 10 13, 23:24)
tai jei mama butuu mano geriausia drauge as net nebijociau jai visko iskloti tiesiai sviesiai , be jokiu uzuolanku....o dabar tiesiog bendraujam seimomis ir tiek...vyrai kartu dirba, svetimoj saly mazai tera su kuo bendrauti, tai nera kito pasirinkimo, bet paciai nebesinori eiti i svecius, kad nebandytu vaiko nuo laiptu nustumti 

nu viskas aisku kad jums nera su kuom bendrauti, bet jei nuolat skriaudzia jusu vaikuti tai nezinau ar yra malonu sedet kaip ant adatu?


nezinau ka daryciau jusu vietoj, bet jauciu kad vengciau tokios draugijos


Aisku, cia ir nuo zmogaus priklauso, bet tokiu atveju, kai jau vaika nori nustumti, nebijociau ir pakalbeti, kas kad nera geriausia drauge. O kai namie siaucia svetimi vaikai, tai neteko sutikti, nes mano pazistami visi dirzu "aukleja"
Bet jei sutikciau, tai tikrai nebijociau pasakyti, jei jau tevai nekreipia demesio.
Manau, kad Jums viskas issispres laikui begant. Jus nenoresit eiti, gal paklaus kodel, gal graziai aptarsit ir issiaiskinsit

Bet jei sutikciau, tai tikrai nebijociau pasakyti, jei jau tevai nekreipia demesio.
Manau, kad Jums viskas issispres laikui begant. Jus nenoresit eiti, gal paklaus kodel, gal graziai aptarsit ir issiaiskinsit

Kaip tik šiandien ryte šia tema darbe šnekėjom. Ir tokių vaikų daugėja- tiksliau daugėja tėvų, kurie savo vaikams leidžia daryti ką nori. Blogiausia yra tai, kad gyvenime žmogus vis tiek nedaro visko ko norisi- yra tam tikros ribos ir nerašytos taisyklės, kurių mes laikomės. Blogiausia, kad visas tas reikalas grindžiamas vaikų teisėmis. Teko ir man susidurti, tačiau , tiesa sakant labai dėl to nepergyvenu- jeigu svetimas vaikas daro mano namuose ką nori, o tėvai tyli, tiesiog labai griežtai jį sudraudžiu, paaiškindama kodėl taip darau. Ir tai darau prie tėvų. Tikrai visai nesuku galvos dėl to, ką pagalvos tėvai tuo metu, nes jeigu patys nesusipranta, tai tegul išgirsta. Ir kad ir kaip įdomu- santykiai su tėvais dėl to nenutrūksta.