Kai skiria atstumas...

Aš vis dar leidžiu laiką su vaikais kokią dienelę dar pasisvečiuosiu pas brolį
MB sesers dvynukai trijų su puse, mano brolio dukrytė metų ir 8mėnesių, sūnelis 4mėnesių. o kito brolio sūnus metukų pastarojo šiandien krikštynos buvo
pavargstu su vaikais, bet maloniai taip galva užtat gerai atsiplaiduoja

Dar tiksliai nežinau, kada grįš mylimasis, neturi dar bilietų, bet tikriausiai liepos 17d... visa amžinybė dar

o tu gal jau suvisam grįši?

Įsivaizduoju, kaip smagu Tau. Mane irgi buvimas su vaikais ir siutimas su jais atpalaiduoja. Buvau nuolatinė savo jaunesnių pusbrolių auklė dar vaikystėj, tarp mūsų 10 metų skirtumas su pusbroliu ir 12 su pussesere. Dar mokykloj besimokydama po pamokų dažnai skubėdavau su jais padūkti, man tas buvimas daug džiaugsmo teikė. O dabar negaliu patikėti, kad jie jau beveik suaugę. Pusbroliui 15, visas vyras jau, paneles kabina. Pusseserė jau irgi mane beveik praaugo Bet ir greitai laikas eina... Tai va, nebeturiu su kuo tiek siusti, kiek anksčiau, visi vaikai suaugo - savų jau tikriausiai reikia

Ei, iki liepos 17 liko TIK trys savaitės, tik Reikia taip žiūrėt, optimistiškai. Maniškis tai savaitgalį praleido pas tėvus, reikėjo namuose pagalbos, dabar jau rieda namo į Vilnių. Parašė SMS, kad susiskambinsim apie 23 valandą. Vakar bandėm kalbėt, bet jis po darbų toks visas lūžinėjantis buvo, tai išsiunčiau miegoti, trumpai tepakalbėjom. O aš, deja, dar ne su visam grįšiu, man dar metus čia pabūti liko, o tada jau turėčiau su visam Bet galvoju, kad greitai laikas bėga, tai netruks ir tie metai praslinkti.

Beje, gal ką jau dėl darbo nusprendei?

aš su MB gyvename skirtinguose miestuose, tad nepavyksta pasimatyt kasdien.. geriausiu atveju porą kart per savaitę.. aišku, būna, kad savaitgaliais visas dienas praleidžiam kartu, bet šiaip man to maža.. sutariame puikiai. bet gal dėl to, kad nėr buitinių rūpesčių ir susitikius būnam išsiilgę vienas kito.. bet aš mieliau gyvenčiau tam pačiam mieste, nes per daug pasiilgstu..

Man vis tiek tai yra net trys savaitės o dar mūsų metinės bus penktadienį, atskirai
dėl darbo nieko dar, atostogauju reikia nuvežt dokumentus licencijai, na, gal ryt


pažvelk iš kitos pusės - jūs bent jau toje pačioje šalyje, kitaip, nei dauguma mūsų čia esančių jerrrgau, kaip gerai būtų bent tie porąkart per savaitę nors žinau, kad man, kaip ir tau, būtų per maža

Pora kartu per savaite skamba kaip pasaka toms, kurios menesiais nemato, nors zinau, kad tas neguodzia Ne ta prasme, pasmalsausiu, o kodel jus negalit gyvent tam paciam mieste, darbai?

tikrai įsivaizduoju, kaip sunku turėtų būti. ko gero pastoviai kas kelis mėnesis matytis neištverčiau, nes dabar jei visą savaitę dėl kokių nors priežasčių nematau, jau stogs važiuoja.. esam kartu porą metų, bet vis dar neblėsta tas begalinis noras kuo dažniau matyt



jis tam mieste turi darbą, kuriam dabar yra įsipareigojęs (dar pusmetis liko privalomo darbo).. vistik giminės, negalima taip imt ir numest, kai nėr kas pakeičia, o aš turiu savo darbą kitam mieste. mano darbas tai šiokia tokia individuali veikla, ir būtinai turiu kasdien rytais ir vakarais būti "pas save".. persikelt nelabai įmanoma, nebent nukristų milijonas.. yra galimybė vietoj savęs samdyt kitą žmogų, bet vėlgi - pinigai.. reik, kad jų būtų, tada viskas būtų dauuug paprasčiau. na, bet viskas turėtų pusmečio - metų bėgyje keistis.. jis turėtų susirast geriau apmokamą darbą, aš taip pat jau būsiu pabaigus savo magistratūros studijas, tai darbas pagal specialybę betkokiam mieste leistų samdyt žmogų mano vykdomai individ.veiklai, ir galėčiau tiesiog kartą per dieną nuvažiuot ten, kur reikia, o grįžt namo pas MB mes jau kalbam apie gyvenimą kartu, bet kolkas stabdo tik finansai.. jam reik mokėt už mokslą, tai praktiškai visus varganus pinigėlius atideda studijoms, o aš ką uždirbu, išleidžiu savo rūpestėliams (tikrai pamiršus visus pasivaikščiojimus po parduotuves ir pan, tiesiog turiu išlaikyt daug kitų burnyčių, važinėt gan daug kilometrų gan dažnai ir tt), taip kad atliekamų pinigų praktiškai nelieka. tad tenkinamės tik tais keliais susitikimais per savaitę. o aš šiaip toks žmogus, kur tiesiog negaliu būt atskirai, jei jau myliu ir turiu artimą žmogų, tai man mano situacija tikrai gan didelė kančia, bet aišku, geriau nei nieko, ir plius viltis laabai daug stiprybės suteikia

Na ką, metines tikriausiai teks paminėti padedant Skype O mes susitarę, kad metinėm laikysim liepos 16, t.y. nuo to vakaro, kai pasikalbėjom apie savo santykius, lūkesčius ir aš pagaliau pripažinau / apsisprendžiau, kad viskas yra rimta. Nors iki to laiko irgi kaip ir draugavom, bet nebuvau tikra dėl ateities. Tai va, o per metines žadam per jau aplankyti pajūrį, jei tik pavyks.

Manęs dar laukia egzaminas, kuriam labai sunku ruoštis. Lauke virš 30, kambary 27. Šiandien pranešė audrą. Žadėjau dar draugę aplankyt kitam mieste, bet geležinkeliai išsiuntinėjo visiems elektroninius laiškus, kad jei įmanoma, po pietų vengti kelionių traukiniais. Bet jau laukiu tos audros, bus nors kuo kvėpuoti lauke O po egzamino jau gyvensiu mintimis apie kartu su brangiausiuoju leidžiamą vasarą
Papildyta:


Ne ta prasme, žinok, jei priverstų gyvenimas, viską ištvertum Dar prieš porą metų aš negalėjau įsivaizduoti draugystės per kelis tūkstančius kilometrų. Mano viena draugė taip draugavo su savo vaikinu (dabar jie jau kartu gyvena), o aš vis pagalvodavau, kaip jie ištveria ir kad man tai nepavyktų O dabar pati analogiškoje situacijoje esu Ir tai, džiaugiuos, kad abu Europoje, ir galim pabendrauti per Skype be didesnių nesklandumų, nėra didelio laiko skirtumo. O va jeigu kokioj JAV ar Japonijoj vienas iš mūsų būtų...
Papildyta:


Labai gerbiu tokius žmones, kaip Tu, kurie eina link savo tikslo Žinau, kad studijas su darbais nelengva derint, bet tas laikas greit praeis, ir būsit kartu su savuoju Šitie vargeliai gerai užgrūdina.

mūsų metinių data irgi to vakaro, kai atvirai pasikalbėjom ką vienas kitam reiškiam kitą rytą po to pokalbio išleidau jį vėl į uk pernai paminėjom šitą datą Nidoje ai, atšvęsim, kai grįš

aš savajam egzaminui kai ruosšiausi, tai tik paskutinę savaitę vėsu buvo, o taip tai irgi karščiai iš proto varė sėdėdavau langus ne tik užsidarius, bet dar ir užsidengus, kad tik neprikaistų

as gyvenu santykius per atstuma, gyvenu viena dabar jau uzsienyje, jo nebuna kas dvi savaites, o paskui vel grysta. Esu patenkinta, esama padetimi kolkas, nes ir viena nesijauciu nelaiminga, tik galetu jis grysti greiciu nei po dvieju savaiciu, kartais prailgsta tas laikas, bet kadangi kolkas susirandu veiklos tai netgi pasidziaugiu budama laisva ir darydama ka noriu Bet viena aisku, nenoreciau gyventi viena, bet santykiai per atstuma irgi i nauda, manau kad kiekviena diena trintis ir nereiketu.

Matot, jei is tikruju galit sau leist susitikt kas savaite ar dvi, tas atstumas ne toks ir baisus - spejat pasiilgt, bet zinot, kada vel pasimatysit (bent jau mano akimis ziurint). O kad ir mano atveju finansiskai neiseitu taip daznai susitikinet

Ech, Nida, ten irgi labai norėčiau Mes tai į Klaipėdą vis važiuojam. O dabar tai žinoma, kad atšvęsit, kai grįš. Jau greit

Cha, pas mane irgi kaip rūsys dabar. Užuolaidos užtrauktos, langai vakar uždaryti buvo (vėjelio nebuvo, tai tvankuma iš lauko eina, o šiandien bent yra)

Papildyta:


Čia tai tikrų tikriausia tiesa O kur Jūsiškis, abiga?

Kol kas dar Lietuvoj, tik 200 km atstumu, del to retai matomes, kainuoja nuvaziavimas, o dar darbu sociai pas abu. Bet visai imanoma, kad greitu metu "pabegs" i kokia Vokietija ar net toliau, kol kas dar niekas neaisku. Toks ispudis, kad mums tas atstumas tik prasideda...