Kai skiria atstumas...

dėkui
dar pagalvoju, kad kai randi savą žmogų, su kuriuo 100% žinai, kad nori praleist kartu visą likusį gyvenimą, tai galima bandyt aukot darbo vietą, ieškotis kartu kažkur kitur ir pan. žinoma, ne kiekvienam pavyksta, visų gyvenimai skirtingi, bet jei tarkim aš gyvenčiau dar toliau, ir neitų pasimatyt taip dažnai, tai bandyčiau tada jau kažką galvot dėl kraustymosi ir pan. arba norėčiau, kad jis pabandytų prisiderint. bet jei žinočiau, kad taip yra laikina, ir kad po kažkiek laiko viskas pasikeis, tai galima pakentėt.

savo dabartiniu atveju irgi palaiko ta mintis kad nedaug liko iki mokslų pabaigos, ir viskas tikrai keisis, nes senai apie tai svajoju (net jei ir nebūčiau kartu su MB). tad betkokiu atveju viskas tikrai bus tik į naudą mums abiems





na va, analogiškas klausimas - ar neįmanoma suderint, kad būtumėt kartu? ar tai irgi tik laikina (bet tas laikina ar turi aiškią ribą, ar ne? ) kas kiek laiko jūs susimatot?




kas liečia metines, tai anksčiau visad skaičiuodavau kiek laiko ir pan. nors prieš MB turėjau porą rimtų draugysčių, tai tas "visad" juokingai skamba na, bet esmė, kad su šiuo žmogumi, kuriuo esu dabar, neskaičiuoju laiko netgi tiksliai negaliu pasakyt, kiek laiko esam kartu, tik visai neseniai jis pats kažkaip užsiminė, kad jau virš dviejų metų esam labai geri pažįstami (pradžioj buvom draugais porą mėnesių, po to vaidinom, kad esam draugai, bet pasibučiuodavom ir tt.. atseit draugiškai )..ir tos metinės buvimo kartu net nežinau kada ir skaitytųsi... galbūt kai pirmą kartą permiegojom, nes tada jau nebesakėm, kad tai tik draugiškai vistik jis man buvo pirmasis, ir jam pačiam tai buvo atsakingas žingsnis gal tą dieną galima skaičiuoti.. nors man kažkaip nebent tik iš smalsumo įdomu pasiskaičiuot, o šiaip tai labai gražiai sustoja akimirkos, kai būnam kartu bent jau man

Neimanoma, nes jo miestelis mazas, man greiciausiai reiketu sedeti be darbo, o nenoriu buti jo islaikoma. O dar labiau nenoriu gyventi su jo giminem, trys moteriskes, jauciu, kad kiltu nuolatiniu konfliktu (atskirai issinuomot nebutu tu paciu prakeiktu finansiniu salygu). Neaisku, kiek dar reiks laukt, panasu, kad netrumpai. O del tu susimatymu kaip iseina, nera jokio reguliaraus grafiko ir labai is anksto neplanuojam, maza kas gali pasikeist.
o jus jau esat nubreze ta riba, kiek truks laukimas?

Sveikos, merginos Na ką, aš jau po egzamino ir mokslai šiais metais baigti Dabar ramiai pakuosiuos daiktus, susitvarkysiu į reikalus, ir po maždaug savaitės su puse jau pamatysiu ir savo brangiausiąjį Vakar ilgai ilgai skaipinom, abiem laukti jau labai sunku.

Papildyta:


Geras požiūris, mano manymu
Papildyta:


Mums irgi laikas sustoja iš tiesų Bet nesam linkę kažkaip pompastiškai tų metinių minėti, tiesiog vis tiek smagu prisiminti tą vakarą, kai jau nutarėm, kad viskas bus rimta. Man tada taip šiurpuliukai per kūną bėgiojo...

Mūsų statusas ilgą laiką irgi buvo sunkiai apibrėžiamas, bet jis visą laiką norėjo būti pora, o iš mano pusės ta pora kaip ir buvom, bet tuo pačiu labai bijojau įsipareigoti per atstumą. Ne dėl to, kad nepasitikėčiau savimi ar juo, kai esam toli vienas nuo kito ir kad kuris eis į kairę. Tiesiog taip nesinorėjo problemų ir save skaudinti vis mąstant apie tai, kaip toli vienas nuo kito esame. Iš tiesų man pernai tas laikotarpis vasaris-liepa buvo labai dėl to sunkus. Aš tiek apie viską galvojau, plėšiausi, svarsčiau, ieškojau jame trūkumų kaip skyrybų preteksto, vėliau suprasdavau, kad tie trūkumai iš tiesų privalumai (o ir draugės sakydavo, kad džiaugtųsi, jei jų antrosios pusės turėtų tokius „trūkumus“). Dėl to man tas vakaras toks svarbus ir gražus atrodo ir kaip nors simboliškai jį būtinai paminėsim

Atsitiktinai sužinojau ir tai, kad MB man pats daro žieduką iš medžio ir gintaro (jis mėgsta pats krapštytis prie tokių dalykų). Aišku, tikriausiai įdomiau būtų nežinoti, bet kažkada, kai kalbėjom per skaipą, pas jį svečiavosi jo brolis su mergina. O mergina priėjus prie jo sako „ką čia darai? o, koks gražus žiedas“. Pamelavau, kad neišgirdau, jog nemanytų, kad sugadins man staigmeną Nežinau, kokia proga ji bus, bet tokios jo pastangos mane beprotiškai džiugina

Papildyta:


Nežinau, ar šis klausimas ne ta prasme, ar visoms. Bet man atrodo, kad protinga nusistatyti ribą, kiek laiko bendraujama per atstumą. Žinoma, jei pora ne šešiolikmečiai.
Maniškiui jau tuoj bus 28, aš porą metų jaunesnė, tai visgi tokiame amžiuje jau norisi planuoti stabilesnį gyvenimą, kurtis savo namus ir buitį, ir žinoti tiksliau, kada tai įvyks. Mūsų riba už maždaug 1.5 metų, kai grįšiu po visų mokslų. Taigi abu žinom, kada ir ko tikėtis. Mane neapibrėžtumas irgi vargintų. Apskritai žinau kelias poras, kurios nebuvo apsibrėžę laikotarpio, kiek laiko bus atskirai. Santykiai nutrūko. Manau, sunku taip gyventi nežinomybėj. Gali pasirodyti, kad vienas stengiasi santykius išlaikyti, kitas ne, arba abu nesistengia, atsiranda melas, nutylėjimai, abejonės ir kiti neigiami dalykai...

visų pirma - sveikinimai pabaigus šiuos mokslo metus

kas dėl metinių paminėjimo, tai pernai mes važiavom kelioms dienoms atostogų į Nidą ir taip sutapo, kad pirma diena ir buvo mūsų metinės tiesiog išgėrėm vyno, atidaviau jam ta proga parašytą laišką, pakalbėjom ir... nulūžom (kokią 22 val.) atsibudau apie penktą ryto, išjungiau tv, šviesas, nusirengiau ir nuėjau normaliai miegot

pas mus nuo pat pradžių buvo nustatytas terminas, kada laukimas baigsis... tikiuosi, kad niekas nesutrukdys ir mūsų terminas nepasikeis


baisiai ilgai rašiau šį postą, nes mano mažoji draugė man ant galvos lipa

Ačiū už sveikinimus Rezultatų kol kas nežinau, bet nujaučiu, kad jie bus neblogi O kol kas labiausiai džiaugiuosi, kad iki susitikimo lieka tiek mažai laiko Pasiilgau tai ne tik SB, bet ir šeimos. Nors grįžus su šeima praleidžiu santykinai mažai (gal net per mažai ) laiko, nes vis kuo nors su SB būnam užsiėmę.

O kai dėl metinių, tai manau, ir pernai Tau jos buvo romantiškos. Ne dėl kažkokios pompastikos, bet dėl kažkur viduje pagaliau atsiradusios ramybės ir aiškumo. Aš tą vakarą sutikau nakvoti pas jį, mes pasikalbėjom, daug dalykų vienas kitam prisipažinom, truputį pašokom, išėjom į lauką su vynu (nelegalu šiaip , bet buvo naktis), nuėjom gulti paryčiais, gavau masažą. Jis tai nematė, bet kai jaučiau visą tą dėmesį, nuridenau ir kelias ašaras, kad pagaliau baigėsi abejonių laikotarpis. Tai va, buvo labai paprasta viskas, bet man iki šiol šiurpuliukus kelia.

Solitude, o aš pasmalsausiu: kada jūsų terminas? Žinoma, kad viskas bus taip, kaip planuota, ypač jei dėl to stengiatės

Kaip mažoji draugė? Ką nuveikėt drauge? Oi, norėčiau ir aš dabar tokios draugės

Dėl termino dar biškiuką paslapukausiu, po kokio mėnesio bus aiškiau ar niekas nesikeis, tada galėsiu pasakyti na, aš tokia esu, kad bijau prisišnekėt atrodo, jei ką nors kam nors pasakysiu, tai būtinai kažkas atsitiks, kad neišsipildys planai
vakar kalbėjom su MB, tai pasakė, kad kol kas pirks tik bilietus grįžimui į uk po atostogų tikisi anksčiau darbus užaigt, tai gal ir atostogos kokia pora dienelių anksčiau prasidės, tai ir pirks paskutinę minutę gerai, jei anksčiau pavyks jam grįžti, na bet ta nežinia kaip kankina

mudvi kambariokės dabar jau vakar ryte man buvo per anksti, kai ji atsibudo, tai šiandien beveik valanda anksčiau išmokys tetukę anksti keltis o šiaip išdykaujam mudvi vakar norėjau ją nuramint, tai tik dar labiau įaudrinau nukankino mane šiandien pilvo presą skauda

tikrai suprantu
konkrečios ribos ne, nes vistiek matomės, matomės.. tiesiog kai tik atsiras pinigėlių išsinuomot butą ir kad galėčiau važinėt kasdien ir samdyt žmogelį kokį, tada tikrai kraustysimės kartu jis pats jau laukia, kada galės išeit į kitą darbą, aš laukiu mokslų pabaigos, ir viskas savaime turėtų pradėt tvarkytis




x suprantu pas mus nebuvo konkretaus vakaro, viskas vyko labai iš lėto ir po truputį, ir nors apsimetinėjom viens prieš kitą draugais, bet jau visi juokėsi iš mūsų, kad "TIK draugai"

xx man irgi buvo laikotarpis, kad ieškojau priežasčių skyryboms.. ir būtent, visus trūkumus galima laikyt ir pliusais nors aišku, iki tobulumo tikrai toli, ir tas išlenda tik tada, kai jo nematau, o kai būnam kartu, tai viskas super kai nematai, kai nežinai kas bus, tai tada dar daugiau visokių nesąmonių prisigalvoji.. bet viskas susitvarko, kai pasišneki, ir kai būni šalia

xxx dar priešpusmetį net neįsivaizdavau, kad galėčiau to norėti, o dabar tiesiog laukte to laukiu :)kada turėsiu savus/bendrus namus :)ir tiesiog kursiu šeimą (pradžioj tik iš dviejų asmenų)

Suprantu Tave. Man irgi kažkodėl nelabai norisi šnekėti tiksliai nežinant, nes baisu prisišnekėti

O pati dėl savojo grįžimo jau džiaugiuos - būsiu namie liepos 8. Pirmąjį savaitgalį mąstom drauge praleisti, po to kažkiek su tėvais pabūsiu, na o tada galbūt savaitgalis Klaipėdoje Daugiau kol kas nieko nežinau. Mąstėm gal kur į užsienį palėkt pakeliaut, bet abiem dabar toks metas, kai reikia pataupyti, tai atidėsim. Ai, vasarą ir Lietuvoj gražu

O kaip Jūs visos savaitgalius leidžiate?
Papildyta:


Man atrodo, kad tobulumo (objektyvaus) nebūna. Gali būti tiesiog gera su žmogumi arba negera. Tai o kai gera, susitaikai su tais trūkumais ir smulkmenomis, nes jie taip stipriai neerzina, kai visa kita su tuo žmogumi yra gerai.
Papildyta:


Gražūs norai

*Kaip fainiai

vakar visą vakarą su MB per skypą pliurpėm tiksliau, jis tvėrė naują stalą, o aš žiūrėjau ir komentavau žiauriai mėgstu pati ką nors tverti, tai nors pažiūrėjau o šiaip buvo toks jausmas, kad štai kažką bendro veikiam

**šiandien pagaliau galutinai parsikrausčiau iš Kauno pas tėvus buvo vargo paskutinius daiktelius sudėt, dabar net nebeprisimenu kur ką kišau bus linksma, kai ieškosiu ko o ryt dukterėčios krikštynos jaučui, vėl apsižliumbsiu bažnyčioj, kažkaip tokiais momentais labai jau savo šeimos užsimanau su brangiuoju...

sunku, labai sunku....

x tikrai taip tik nereikia sėdėt mieste, bute, ir bus įmanoma pamatyt tikrai nuostabių vietelių

xx vakar buvau pas SB, vakare grįžau, ir skanią vakarienę pasidariau o šiandien gerai išsimiegojau, ir laukiu kol atvažiuos keli žmonės gaila, kad lauke lyja, norėčiau išeit į lauką ir ten ką nors paveikt..

xxx tobulumą turėjau labiau omeny dėl jausmo būnant kartu mano atveju tai va, kai būnam arbu, viskas super, esu žiauriai laiminga, viskas gerai, bet būna momentų, kada pvz jis man skiria mažiau dėmesio, tada blogas jausmas apima.. na, čia aišku, kita istorija dėl to, bet tas dėmesys susijęs su jo charakteriu. ir jo nepakeisiu. žinau, kad jis man atiduoda savo širdies tiek, kiek gali (nori) ir manau kad neturiu teisės reikalaut daugiau, nes kažkas per "prievartą" (gal tiksliau pastangas) nebūtų tinkama.. geriau yra taip, kaip yra - tiesiog stebėti, kas vyksta tarp mūsų ir neįtakoti kito veiksmų, kurie turi plaukti iš širdies labiausiai blogai būna, kai esam atskirai, ir tada jei šiek tiek ilgiau jis patyli (jokio sms, pvz kokias 3val), tada pradedu prisigalvot, kad '"nu va, jis manęs nemyli" ir tt. nors kai būnam kartu, tai gerai vien tai, kad jis yra šalia, kad ir dirba savo darbus, bet bent jau matau, galiu betkada apkabint ir būti apkabinta ir tt

3 val nebendravimo jau daug? Net pavdas ima Tiek demesio sau skiriat