QUOTE(yuki @ 2010 10 18, 14:41)
o galit kas nors įmest foto, kaip atrodo antaniniai obuoliai.
google...
seip jie yra toki zalsvai geltoni, bent pas mus tai neturi nei vienas obuolys raudonumo.
google...
seip jie yra toki zalsvai geltoni, bent pas mus tai neturi nei vienas obuolys raudonumo.
Šaltinis: http://lt.wikipedia....wiki/Antaniniai
Persiprašau, kristynka*, nepastebėjau, kad ir tu tokią pačią obuoliukų nuotrauką įkėlei
jau manieji padeti dziut 
Dziuna jau ir maniskiai. Slapi, bet forma gerai islaiko. Bet tas skonis tai karamelinis-deginto cukraus 
Nu bet tai gal kaip tik, ale priedas kazkoks. Ziuresim kaip kiti ivertins. Kuo prasciau iseina tuo daugiau suriu gaunasi
Nu bet tai gal kaip tik, ale priedas kazkoks. Ziuresim kaip kiti ivertins. Kuo prasciau iseina tuo daugiau suriu gaunasi
QUOTE(kristynka* @ 2010 10 18, 14:56)
širdingai
, tikrai tokie pas mane gūglinti aš gūglinau, bet kai primetė visokių, net raudoniausių, tai ir užklausiau tų, kurie tiksliai žino.
QUOTE(medlink @ 2010 10 18, 15:00)
ir aš verdu iš bet kokių, bet pagalvojau, jei tikrai antaniniai, griekas būtų obuolienei sunaudot
ir beje, geriau tu 
QUOTE(medlink @ 2010 10 18, 17:20)
Oi tikrai, nereikia tu jus
Zinok dar nesumasciau kur laikysiu, pirmi metai verdu, kitais metais vis kazkas jau isvirto iduodavo. Galvoju suvynioti kaip cia kazkas paprotijo i kepimo popieriu ir kus i spintele sausene, arciau radijatoriu kokiu. Kol kas dziovinu dar
QUOTE(laizanika @ 2010 10 19, 14:13)
Zinok dar nesumasciau kur laikysiu, pirmi metai verdu, kitais metais vis kazkas jau isvirto iduodavo. Galvoju suvynioti kaip cia kazkas paprotijo i kepimo popieriu ir kus i spintele sausene, arciau radijatoriu kokiu. Kol kas dziovinu dar
Tai ir aš taip galvoju, nes nepakabinsiu niekur...
Ir aš jau nors vėlai, bet užtat realiai prisijungiu prie sūriukų gaminimo proceso.
Turėjau šiek tiek nukrypimų nuo savo įprasto gaminimo: supjaustytus obuolius laikiau kambario temperatūroje 1 parą, t.y. ne vėsioje vietoje (pastebėtina, kad nesurūgo visai, be to, ir sulčių per parą buvo daugiau, nei laikant parą vėsioje vietoje); paslėgiau ne balkone, o šaldytuve apatinėje lentynėlėje (sluoksnis sūriukų, paskui ant jų lentutė maisto pjaustymui, vėl sūriukai, vėl pjaustymo lenta, o ant jos pastačiau puodą su šaltu vandeniu). Tiesa, sūriukai pradžioje buvo suguldyti paslėgti ant virtuvės stalo, o kai atvėso, atsirado šaldytuve.
Iš beveik pilno emaliuoto kibiro obuoliukų buvo 3,5 kg pjaustytų, kuriems panaudojau 0,75 kg cukraus, ir mažą maišeli pakepintų bei nuvalytų lazdynų riešutų. Apie valandą garinau ant didelės ugnies sultis, paskui įmetus pjaustytus obuolius, ant didelės ugnies, nuolat maišant, viriau apie 30 min.
Apie riešutus buvau pamiršusi, tai įmečiau virimo pabaigoje, tikiuosi nebus labai kieti.
Iš 3,5 kg obuolių man pavyko pagaminti 7 sūriukus. Nuolat gaminu tik iš 3,5 kg pjaustytų obuolių, nes ne tik pagaminimo laikas trumpesnis, bet ir virti , maišant daug lengviau.
Stingsta maišeliuose nuo cukraus gražiai, ryt išimsiu ir pradėsiu džiovinti.
Niekada nekabinu, pradžioje džiovinu; popierius-rankšlostis-sūriukai-rankšlostis, paskui - orkaitėje, kaip grybus su šiek tiek atidarytomis durellėmis, bet ne ilgai, o paskui - tiesiog padėjus ant lentynos ant pergamentinio popieriaus, apklojus plonos ne sintetinės medžiagos virtuviniu rankšlosčiu ar marle, dažnai pavartydama, pakeisdama popierių ir rankšlostį, sudžiūva gerai, nepelija.
Jau supjausčiau kitą obuoliukų partiją, ryt virsiu su saulėgrąžomis (gal nepamiršiu įdėti).
Bet jei pjaustai be pirštinių (nemėgstu su pirštinėmis), tai paskui labai sunku nuvalyti juodas rankas, net citrina nepadeda, tai eilinį kartą įsitikinau, kad idealus pagalbininkas šioje problemoje - kivis.
Laizanika, net neabejoju, kad sūriukai karamelės skonio bus labai skanūs, juk būna, pvz., varškės sūrelių, ledų ir kt. karamelės skonio, man visai skanu. O gal čia bus skonis, kaip, pvz., griliažinių saldainiukų, tik ne tokio kietumo. Kaip be būtų, bus, tikrai, skanu!
Turėjau šiek tiek nukrypimų nuo savo įprasto gaminimo: supjaustytus obuolius laikiau kambario temperatūroje 1 parą, t.y. ne vėsioje vietoje (pastebėtina, kad nesurūgo visai, be to, ir sulčių per parą buvo daugiau, nei laikant parą vėsioje vietoje); paslėgiau ne balkone, o šaldytuve apatinėje lentynėlėje (sluoksnis sūriukų, paskui ant jų lentutė maisto pjaustymui, vėl sūriukai, vėl pjaustymo lenta, o ant jos pastačiau puodą su šaltu vandeniu). Tiesa, sūriukai pradžioje buvo suguldyti paslėgti ant virtuvės stalo, o kai atvėso, atsirado šaldytuve.
Iš beveik pilno emaliuoto kibiro obuoliukų buvo 3,5 kg pjaustytų, kuriems panaudojau 0,75 kg cukraus, ir mažą maišeli pakepintų bei nuvalytų lazdynų riešutų. Apie valandą garinau ant didelės ugnies sultis, paskui įmetus pjaustytus obuolius, ant didelės ugnies, nuolat maišant, viriau apie 30 min.
Apie riešutus buvau pamiršusi, tai įmečiau virimo pabaigoje, tikiuosi nebus labai kieti.
Iš 3,5 kg obuolių man pavyko pagaminti 7 sūriukus. Nuolat gaminu tik iš 3,5 kg pjaustytų obuolių, nes ne tik pagaminimo laikas trumpesnis, bet ir virti , maišant daug lengviau.
Stingsta maišeliuose nuo cukraus gražiai, ryt išimsiu ir pradėsiu džiovinti.
Niekada nekabinu, pradžioje džiovinu; popierius-rankšlostis-sūriukai-rankšlostis, paskui - orkaitėje, kaip grybus su šiek tiek atidarytomis durellėmis, bet ne ilgai, o paskui - tiesiog padėjus ant lentynos ant pergamentinio popieriaus, apklojus plonos ne sintetinės medžiagos virtuviniu rankšlosčiu ar marle, dažnai pavartydama, pakeisdama popierių ir rankšlostį, sudžiūva gerai, nepelija.
Jau supjausčiau kitą obuoliukų partiją, ryt virsiu su saulėgrąžomis (gal nepamiršiu įdėti).
Bet jei pjaustai be pirštinių (nemėgstu su pirštinėmis), tai paskui labai sunku nuvalyti juodas rankas, net citrina nepadeda, tai eilinį kartą įsitikinau, kad idealus pagalbininkas šioje problemoje - kivis.
Laizanika, net neabejoju, kad sūriukai karamelės skonio bus labai skanūs, juk būna, pvz., varškės sūrelių, ledų ir kt. karamelės skonio, man visai skanu. O gal čia bus skonis, kaip, pvz., griliažinių saldainiukų, tik ne tokio kietumo. Kaip be būtų, bus, tikrai, skanu!
Paskaičiau Natalijos postą ir prisiminiau, kad prieš dėdama į sūrį lazdyno riešutus jų nepakepinau kaži kas dabar bus 
kaži kas dabar bus
QUOTE(Rose Prick @ 2010 10 20, 08:37)
Paskaičiau Natalijos postą ir prisiminiau, kad prieš dėdama į sūrį lazdyno riešutus jų nepakepinau kaži kas dabar bus
kaži kas dabar bus O as niekada nekepinu jokiu riesutu, man ir taip skanu
