Niu va, anakart emiausi gamybos ir susirinkus visus namuose esanciu zvakiu likucius bandziau isvirti ir islydyti. Gavosi. Vaizdas nekoks, bet dar butu puse velnio. Bet kvaaapas....

aisku tos zvakes beveik vien parafinines, bet ir tai - nors dejau kvapu, man jos dvokia. Vyrui dar nieko, mamai nieko, bet man - fui. Tikrai daugiau nieko nebedarysiu tokio

vieninteliai, ko noriu - is soju vasko (nekantriai jau laukiu siuntinuko...

), ir dar ketinu bandyt pasidaryt tas is naturalaus korio (kai jau jo kada turesiu)... man irgi formos ir vaizdas nera tiek svarbus, kaip kvapas ir panaudojimas