). Kai teko pagyventi dešimtmetį daugiabutyje, tai maniau, kad mane užspaus tas psichologinis nemalonus pojūtis. Dar kol buvau viena ar tik susituokusi ir su vyru dviese, tai kažkaip tyliai iškęsdavau gyvenimą. Bet kai atsirado vaikai, supratau, kad daugiau negaliu gyventi tokio tipo namuose ir pabėgom į namą. Atsigavau, pagaliau kvėpuoti pradėjau pilna krūtine. Jokie minusai man psichologinio komforto nepanaikins ir niekada nedėsiu riebaus pliuso, kad bute geriau gyventi.
Juk tai labai keičia kainą, jei gyvena vienaip ar kitaip, proporcionaliai
vat dėl to po šiai dienai siuntu ir kuo greičiau noriu nešdintis iš buto. jei rudenį šildymo kainos Vilniuje tikrai šoktels tiek, kiek žada- spėju bus ir brangiau, o vietos vistiek tiek kiek kišenėj...bet mane prisidės važinėjimas iš užmiesčio...vadinasi finasiškai neišlošiu, bet gyvensiu kur kas komfortabiliau, nes dabar labai susigrūdę- neturim nei vienas privačios savo erdvės... matau labai aiškų skirtumą tarp namo ir buto- visa savo siela gyvenu jau ten...eisiu gyvent ant betono pliko, kad tik galėčiau kvėpuot švariu oru ir rytais gert kavą įsibridus į rasą spoksodama į vieversius danguje... vat ir dabar vaikas apsirgo, tai vyras prie namo ( pavydžiu jam nerealiai), o aš depresuoju keturių sienų kalėjime slaugydama mazgę...
), bet už 3 kambarių butą (apie 60 kvadratų) mokėjom mokesčius vasarą apie 200 lt (su visais gyvatuko mokesčiais iš lubų, kabelinėm, elektra ir t.t.), o žiemą apie 500 lt. Keliais litais brangiau mokam, bet kvadratūrą, tai 200. Daugiau išlaidų transportui, nes jau taip sutapo, kad persikėlę į namą ir kiekvienas atskirą mašiną įsigijom. Maistui sumažėjo, nes daugelis vaisių, daržovių ir prieskoninių augalų išsiauginam patys. Knistis prie aplinkos vienas malonumas 
Ir pagaliau mano gėlės visos telpa normaliai 
Aišku, labai norint galima sutilpti ir mažiau, bet kad aš mėgėja maudytis pilnutėlėj dvivietėj vonioj , plius maži vaikai - netaupom ant šildymo ir t.t.
