Namas ar butas

Mes gyvename bute. Turim sodą su nameliu. Tėvai turi namą, kurį mes turim prižiūrėti, kai jie kur nors išvažiuoja. Taip kad turiu palyginti kur geriau, bet aš vis tiek renkuosi tik butą. Asfalto vaikas, nieko nepadarysi. Noriu gyventi bute, 50-ajame aukšte, kad būtų stiklinės sienos, o į garažą nuvažiuočiau liftu. Manęs daug kas nesupranta. Gal yra bendraminčių

Sveikos gyvos . Kaip ir zadejau kazkurioje temoje, rasau savo ispudzius apie gyvenime nuosavame name (laikinai nuomojames, kol isirenginejame nauja busta. Kompo ten neturiu, sia minute rasau is vyro kontoros).

Gyvenam name jau menuo. Tai vot. Namas yra MURA. Mura mura ir dar karta mura. Atsimojavau lopeta visam gyvenimui i prieki. Pirma savaite i sniego kasima ziurejau kaip i atrakcija. Antra- hm, na, stengiausi . Bet kai sniegas pries pora savaiciu eme virsti kamuoliais, kai nukasi, atsisuki- vel apsnigta- tai eina sau... Laiko atima marias- nuosirdziai sakau- man gaila to prarasto laiko sokineant aplink nama (nors kai namas ne savas, tai nepersistengiam gi ).Jau vien kasimas. O dar organizavimas sniego isvezimo. Bo ant gelynu versti gi negalima, ant namo pamatu negalima, oi oi. Dar namui priklauso priziureti saligatvis prie namo ir gatves dalis iki kelio vidurio- sorry, bet to tai nedarau. O kai sugrizti po poros dienu- smagumelis . Jei anksciau sedejau savo mielame bute penktame aukste, turejau panoramini langa 5 m. plocio, zvelgiau pro ji kaip sninga ir sirdis virpejo- grozis neispasakytas. Tai dabar ziopsojau i ta drimbanti sniega suraukta nosim ir kaip kurmis knisinejau transejas kieme.

Tai pala pala. Nutirpo. Dabar flianciukai prasides.PIktzoles kazkokios. Nu nenoriu as tuo uziimti. Mano akimis, tai absoliuciai beprasme veikla. On the long run tokia veikla yra visiskas niekalas. Na, pakapstysiu flianciukus- kitamet vel kapstyt reikes, pamojavau lopeta nuosirdziai- nuo to kitamet maziau nesnigs. Progreso jokio, tobulejimo jokio, mindzikavimas vienoje vietoje. Mane tai sendina.

Aisku, ateina zmogeliu, siulosi atlikti tuos darbus. Bet pas mus vartai automatiniai, pulteliais atsidaro, kodai ten visokie, apsauga, signalizacijos, nenoriu as tiems zmonems svetimo namo saugumo patiketi. Be to, juos samdyti porai-trejetui menesiu, tik mura didesne gaunasi.

Vyras sako, na, gal bent privalumas tokis, kad grilius lauke kepsim kasdien, kol cia nuomosimes. Hm, po to galvojam- gi pabos po poros kartu. I ta pacia vieta prie ezero nevaziuoji tris kartus is eiles- nuobodu, o cia kasdien savo kieme majacintis. O jei dar draugus pasikviesti, jie turi maza vaika ir Bobika- tai lakstyti paskui ju uodegas ir ziureti, kad vaikas fliancu nenulauztu, kad Bobikas angliskos pievutes nesudarkytu. Aciu, nereikia.

Tiesa, namas superinej vietoj, nors iki Rotuses pesciom minuciu 8-10, bet ramybe ir privatumas garantuoti. Bet yra ir butu superinese vietose Vilniuje, kur lopetos naktim nesisapnuoja.

Zodziu. Supratau tai, ka jau zinojau - nera universalaus patarimo- namas ar butas. Tai priklauso nuo zmogaus. Stai Norges sudarytas testukas, padesiantis jums tiksliai apsispresti.

Atsakykite i klausima: kai su seima nusprendziate, jog svaite skirsite poilsiui, ka turite omenyje: A) busite namuose, skaitysite laikrasciaus, siurbsite kilima, kasysite bambas. B- geram poilsiui jums reikia nauju ispudziu, aplinkos pasikeitimo, nuotykiu, neiprastos veiklos. Jei atsaket B- tai as jus suprantu.


Jei rimtai. Ne man suprasti tuos, kurie nori gyventi nuosavame name su zeme. Na, dar suprantu vasarnamis- jame lankaisi ne kasdien gi, chronius zolyte karvei nusisienauja. Ir aplinka laisvesne, kaimas atseit. Bet gal tikrai kazkas mato prasme tame zemes, vejos, sniego, flianciuku, tvoreliu, krumeliu kasdieniame blusinejime. Iseitis- samdyti pastovu ukvedi-kiemsargi-sodininka. Nors, hm, nerandu tam isamios motyvacijos. Kalbu apie save asmeniskai.

Ech, greiciau isirengtume.

Norge, bet kodel is karto angliska pievele, man tokia tik depresija ivarytu ir tiek. I r nesiruosiu as apie nama zole nuo piktzoliu raveti, beje cia kai buvo paroda aplinkos apipavidalinimo Anglijoj tai naujausios tendencijos ir buvo butent laukine gamta, jokiu skustu, vemt vercianciu pievuciu Beje i testo klausima atsakymas B, bet prie ko cia namas ar butas? Man - namas

As tik uz nama. Gal todel kad uzaugau vienkemyje(gamtos vaikis). Kai tekdavo nuomotis butuose buvo kazkoks kosmaras. Girdi net kada kaimynas savo "reikala" nuleidzia, ar uzuolaida uztraukia. Man patinka buti paciai sau seimininke, auginti ir laikyti kieme ka tik panorejus. Ir t.t.

Va sniegas mane irgi uzknisa dar pridekit lapu greibima.

Sutinku su laguna Sniegas dar nieko, va lapai tai tikrai ***

Jei nusistatymas a priori yra neigiamas, suprantama, kad tą nusistatymą ir norisi kažkaip pagrįsti. O kas nori, tas randa

Jei kiekvienas namas - tai angliška išpuoselėta pievelė, ant kurios negalima atsistoti, nes nudžius, tuomet kiekvienas butas - tai prišnerkšta laiptinė ir asocialai kaimynai
Įdomus ir testukas, tikras perliukas - o ką, butų savininkai jau jokiais būdais negali laisvalaikiu siurbtis kilimų, skaityti laikraščių ir kasytis bambas? Čia tik privačių namų gyventojų išskirtinis bruožas, ar kaip?

Na žinote, gyvenu aš geram bute, gražūs vaizdai pro langus. Kol šalta, tol viskas lyg ir gerai. Bet kai prasideda pavasaris, vasara, žodžiu, kai atšyla oras - taip norisi lėkti į lauką. O kur gi čia palakstysi ant cemento. Apeini vieną kitą ratą ir baigta. Tiesa, galima šukiuką susiveikti, bet kažkaip gaila jį kankinti bute - jam irgi laisvės reikia. Taigi, aš visom keturiom už namą. Ten daugiau laisvės, privatumo.

Klausimelis Norgei - o kas tau liepe mojuotis lopeta???? Juk galima sniego ir nekasti - o paprasciausia kiekviena ryta ir vakara masina stumdyti is sniego pusniu (gali netgi bandyti laime - o gal netycia pavyks isvaziuoti ir neuzstrigus???), kaip tai daroma daugiaauksciu namu kiemuose.....

O jei tiesiai sviesiai - tai galiu pasakyti, kad netikiu tais zmoniu paistalais, kad ju svajone yra gyventi bute.... Mano nuomone tai kalba arba pavydas (tais atvejais, kai sirdi gyventi name tai nori, taciau neleidzia finansai), arba dar per menka gyvenimo patirtis......

Tiesiai sviesiai galiu pasakyti, jog tikrai nezinau ar noreciau gyventi nuosavame name...pastoviai, neturint buto mieste Tikriausiai, ne Tureti ir buta ir nama - siuo metu prabanga, bet as taip LABAI NORECIAU Nediduka namuka, kur galima butu pailseti nuo miesto triuksmo Na kaip sodas, tik gerai irengtas
O su Norge pilnai sutinku ir esu isitikinus, jog tikrai nemazai zmoniu nenori gyventi nuosavam name. Girdejau kazkokioj laidoj (nepamenu) viena turtinga dieda, kuris nupirko prabangu buta su puikia panorama i Vilniaus miesta paklause, juk galima buvo toookius pinigus ideti i nama, kodel to nepadaret? Ir jis atsake man to nereikia, todel, kad butas tarnauja man, o namui tarnausiu as Va kaip

Yra tikrai daug žmonių, nenorinčių gyventi name. Dažniau tai žmonės be vaikų ar su jau paaugusiais vaikais - tokiems ne taip aktualu savas kiemas, švaresnis oras, galimybė laikyti šuniuką ar kačiuką ir pan. Suprantama. Dar - "asfalto" vaikai, kurie niekad nesvajojo ir nesvajos pasodinti medį, priglusti prie jo kamieno, išbėgti ryte basam ant žolės... Dar - labai užimti, daug dirbantys žmonės, grįžtantys į namus tik pernakvoti - kaip tas minėtas turtingas diedas - tuomet ta aplinka, kurios vis tiek nematai, nebetenka savo prasmės... Kiti nori geriau likti miesto centre bute, nei kažkur užmiestyje name - ir aš juos suprantu. Kiti pastoviai migruoja, niekur "neužsikabina", "neįleidžia šaknų" , ir moko savo vaikus neprisirišti prie nieko, nepamilti visa širdimi nieko...

O štai namuko atsotogoms tikrai nenorėčiau To laisvalaikio ir taip nedaug, negi jį visą ir praleisti toje pačioje vietoje, savo išpuoselėtoje brangioje sodyboje? gal kokiems senukams, mėgstantiems po žemę kapstytis (reikės gi prižiūrėti tą sodybą, kad gražiai atrpdytų, ir stogą remontuoti, ir gėlytes ravėti) ir gera išeitis, bet mums - nė už ką, mes taip mėgstam keliauti, kas kartą vis kitur...

Norge
Na,kada tu grisi i gimta kaima

As kol kas tik uz buta,bet aisku gera buta-butinai ir su uzdaru kiemu vaikams zaist,kuri tvarko samdomas zmogelis-prasluoja,sniega nukasa ir t.t..Tokiam siuo metu ir gyvenam, o gamta aisku smagu pasidziaugt-kiekviena karta vaziuojam vis i kita vieta, parka ar tiesiog pasivaikstom savo ramiam privaciu namu ir mazabuciu rajonelyje
Ir aisku kaifas nuvaziuot pas mama i kaima-zemes ten knist visai nereikia, nebent patiems nusiskint braskiu ir kitu gerybiu, o daugiau-tik ramus drybsojimas hamake ar ant zoles

Na dar karta kai prisimenu laikus leistus name, o ne bute, tai tiesiog argumentai pries nublanksta pries gaunama malonuma. Jau vien ka reiskia kelimasis rytais, uzsiviri kavos iseini i savo pievute basom!!! isragauji kava, klausydama pauksteliu akompanimentu aplink duksta vaikai su suniu , net ir tas atstumas iki centro, mum buvo vaziuoti apie 30 min, tai toks irgi savotiskas ritualas tapo, isijungi muzika masinoj, kol nuvaziuoji, kazkaip savotiskai pamedituoji, pasiruosi darbo dienai. Nu nee man reikia namo!!!