Agorafobija

o man po gimdymo PMS pasidare tokie baisesni,galva svaigsta,pykina,silpna...nors del galvos svaigimo tai ir taip uzeina,toks ne kaip svaigimas,o net nezinau kaip pasakyt,toks jausmas lyg girta fuj

As tai geriu KT, todel manes nekankina PMS, tik apetitas labai geras pasidaro , pora sav. iki mm. O siandien vaziavau masinoj, vaikas valge medziotoju desrele, liko geras kasnis , jau nenori , man atiduoda, as isidejau i burna, ir jau taip nesivalgo, ta odele stora stringa gerkleje. Bet gal cia rimtai kas su gerkle? Nes ryju ryju, bet atrodo neslysta gerkle, aisku baime apeme, teko sekanti kasni mest lauk Rytoj varau pas gydytoja, labai jaudinuos , nezinau, kaip visa nupasakot, ir kaip sureaguos

Bet pvz slapesnis maistas dar normaliai Bananai be problemu slysta .Aisku, cia turbut ieskau uzpakali smegenu Gerai, kad dar kvepavimas nesutriko, kaip buvo samant...ai Isvis , tada tik ten kur sienos minkstos varyt

Kaip tik siandien mano gine pasakojo toki atveji apie strigima gerkleje. Viena negalejo nieko valgyt, nes vis strikdavo, tai ji visa nestuma gere lengvus antidepresantus...

uoj prajuokinai net! nu ka cia padarysi su musu sikninem smegenelem
o nupasakok taip kaip jauties,kaip nori lai taip reaguoja,nesijaudink del to,jo toks darbas.manau cia yra toks nervinis dalykas ir nenustebk,jei pasiulys pas psichiatra ar psichologa nueit pasikonsultuot.plius tu db apie tai galvoji,isikalus esi sau,kad ''springsiu ar neprarysiu'' ir vsio,taip ir nutinka,as taip manau,nes cia daug daug ka daro musu pasamone.mano psichatras,kai seniau ejau,pasake,kad viskas slypi pasamonej ir kaip esu minejus,menkiausias koks nemalonus nutikimas isprovokuoja tai.tai va sekmytes ir butinai parasyk kiap sekesi

Nemanau, kad pasiulys, jau as pora metu pas ja lankausi del visokiu nesamoniu, tai viska nuraso ant nervu (nes taip ir yra!) Ir israso lexotanilio. Tai as nusiperku jo, bet negeriu taip kaip paskiria, kartais, kai tikrai pavargstu . Nes jau buvau pripratus (psichologiskai gal labiau) tai sunku buvo mest. Geriau 3 menesius kasdiena. Tada metus laiko negeriau, ir rudeni vel pradejau, bet kaip minejau , nepastoviai. Kai pagalvoju, kvaila buvau, geriau, kad nebijociau is namu iseiti, dabar gersiu, kad pavalgyt galeciau Oi juokas pro asaras

as senai senai irgi esu lexotanili gerus,del vegetacines sutrikimu,tai jau irgi buvau pajutus,kad tuoj priprasiu ir nebegeriau.nu bet tai o ka daryt,jei tokios esam?tai bent gerai,kad vaistu jau yra ivairiu nuo tu nesamoniu,aisku,jie negerai,bet bent jau nuima kazkiek,nors reik KAZKAIP ismokt save valdyt o tai ir bus visad juokas pro asaras

Na va, gydytoja isklausius mane pasake , ka ir maniau, kad pati uzspazmuoju ta savo gerkle Kas keisciausia grizus valgau lyg niekur nieko O del apgamu irgi liepe nepergyvent Bet,kad pas mane ju daugybe nauju dygsta ir dygsta, tokiu taskiuku

kiek zinau,su amziumi,ju daugeja.o ypac po gimdymu sake ju padaugeja,man onkologas taip sake.o jei tokie taskiukai,tai nemanau,kad turetum nerimaut,jei va dideli,negraziu isvaizdu,tai tada jau galetum eit issitirt ar nerimaut .o db,manau,tikrai nera reikalo nerimaut.o springimas yra nervinis+isikalimas

Na as labai jauna, bet jau gimdziusi. Man tu taskiukiu daugeja, sake , jei dauges toliau, maziau lepintis saule arba naudoti stiprius kremus. O tuos iskilusius turiu 4 , tai visi grazus , nera ko nerimauti.

Zodziu, didziausia liga dingo vos isejus is gydytojos Siandien viskas susivalgo, net sausainiai .

as irgi jauna,bet po gimdymo,mano akimis tu, taskiuku padaugeje yra.o del saules,tai ir taip reik maziau lepintis ja,nes nera lb jau gerai,kiek esu skaicius ir kiek daktarai kalba apie tai...
man aplamai buna,kad vos ieinu i kabineta nieks nebeskauda,jauciuos sveikut sveikutele

sveikos mergaites. noriu prisijungti i jusu gretas. mane irgi kankina panikos priepoliai. jau beveik du metai. daug apie tai skaiciau.viska suprantu, ka daryt, ko nedaryt, bet negaliu saves itikinti kad cia nieko blogo nera. nes man atrodo kad paimsiu ir nekvepuosiu.
pirmas priepolis istiko teatre.priezasti zinau, artimo zmogaus netektis, siaip stresas, esu jautri is prigimties. pradejo dusinti, kazkokia tai baime. praejus metams, nugalejau baime ir nuejau i teatra, buvo nejauku bet priepolio nebuvo. dar vienas priepolis buvo stiprus vaziuojant masinoje. pradejo traukti rankas, sutrauke burna, maniau kad paralyziavo, bet po desimt min praejo. iskviete greitaja tai is kart pasake kad priepolis. nors pries tai buvau ejusi pas psichologe, ji net nesugebejo nustatyti kad man panikos atakos. veliau pati issiaiskinau. dabar geriu homeapatinius vaistus. juos israso individualiai, kiekvienam skritngi. kartais buna geriau, kartais blogiau. tokiu dideliu priepoliu nebera, bet visada apie tai galvoju. tik nzn ka reikia daryti, kad is vis apie tai negalvociau, ir gyvenciau kaip iki priepoliu. aisku galima pagerti raminamuosius, jie palengvins kazkiek kol gersi, bet juk jie negydo priezasties, tik prislopina. tai kaip isgyti visiskai nezinau. geros knygos yra samones pasamones galia. kai uzeina priepoliai patartina kvepuoti i maiseli, kad tikrai matytum kad kvepuoji. beje, pagrindinis priesas yra alkocholis, rukymas ir kava. tai alkocholio is vis bandau atsisakyti. nes savaitgaliais kartais pasitaikydavo. dabar skaitau informacija angliskai, jei ka domins galesiu imesti nuorodu.
p.s.nejaukiai jauciuosi vaziuodama autobusu, ypac jei daug zmoniu ir nera salia draugo.dar visiska nesamone, bet man padeda, norisi visada kramtyti guma, kad burnoje jausciau metos skoni, meta suastrina ir tada jauciu kad kvepuoju. dar kartais per priepolius atrodo kad bijau nuryti maista, kad nenurysiu

Sveika prisijungus ! As katik irgi kankinausi su " springimais ir nenuryjimais" . Bet uztat keistas dalykas, dabar stengiuosi kuo maziau bijoti, save ikalbineju ir po tu springimo pojuciu pastebejau, kad tikrai nebebijau, ir net parduotuveje apsiperku ramiai, neimu bet ko, net etiketes paskaitau

Pvz, stoviu eileje, arba vaikstau didelej parduotuvej, ir galvoju, jei pasidarys bloga, atsisesiu , kad ir ant zemes, jei reikes nueisiu pasiimsiu vandens, bet kad ir kaip butu blogai, tai juk ne mirtina, ir tai sukeliam pacios savo mintimis tuos priepuolius ! Zodziu mintyse "atsisaudau" nuo tu minciu , privercianciu bijoti .

O visiskai apie tai negalvoti... Gal ir galima , bet tik tada, kai visiskai " pasveiksti" , kai nera net menkiausios baimes, nerimo jausmo.

Tiesiog gyveni, ir matai, kad kasdiena " mirsti" bet taip ir nenumirsti. Man jau pradeda nusibosti, tas bijojimas, ir atrodo, kad tai i gera.