QUOTE(mėnulis @ 2011 09 05, 14:13)
lygiai tokia pati ir mano nuolatine busena. bet kiek pamenu, taip jauciausi visada, kai vaikas buvau sakydavau mamai, kad as kitokia nei visi
sveikutes nu gi ziuriu,kad kaip mano zodziai parasyti:) as taip pat esu db uzstrigus savo minciu kosmare ir busenoje,kad as ne is cia ir pasimetus kakzokia...o prie viso to eina nerimas su baime,kad man su smegenais jau hana ir kad nebemoku gyvent ir taip toliau,galeciau rasyt ir rast...siandien einu pas psichiatra po keliu metu pertraukos,nes yra jau taip buve,geriau AD,pagerejo,maniau susitvrake,kol viena grazia diena vel issimusiau is veziu..tai jau nieko nebelaukiu einu vel pasikalbet.kas blogiausia,kad kai pirma karta man buvo pagerejimas as nieko ir nebedariau,ta prasme nesistengiau ismokt suvaldyt minciu,kad prireikus nepasimesciau vel.tai db ir vel apimta visokiu nesamoniu...dar yra daug minciu apie gyvenima,kas jis,kodel jis toks,is kur visa tai,is kur as,kodel taip ir anaip ir tada apima jausmas kad as isvis ne is cia ir man cia ne vieta,kad esu tokia viena ir manes nieks nesupranta..nors gyvenu seip gerai,nera reikalo panikuot ir nevintis,bet kaip kvaila gyvenu tomis mintimis....