Pasyvus namas ir jo variacijos IV

Rimtesniame rekupe panašių problemų net neegzistuoja (tiksliau- jau yra sprendimai), o navarotų pridėta visiems gyvenimo atvejams (visoms įmanomoms problemoms spręsti). Ne veltui juk jie brangesni... Žodžiu: rimtesniam rekupui, jokios svyruojančios kopėčios- į komplektaciją neįeina.

rimtesnis rekupas, rimtesnis sprendimas, rimtesnis pamatas, rimtesnis PIR, rimtesni langai su rimtesnem zaliuzem - taip PN namo finasavimo klausimas pradeda kelti rimtesniu problemu (xixixixi pagavau pagavau xixixi)

Kad jau apie rimtesnius rekupus kalba užėjo - dvi ventiliatorių rūšys: pastovios bei kintamos srovės. Skiriasi reguliavimas, pvz kintamos srovės turi 4 pavaras (greičius), nuolatinės - greičiai keičiami nuosekliai, ne šuoliškai. Aišku nuolatinės srovės kaina didesnė. Kokios nuomonės apie šiuos du variantus?
Papildyta:


PN jokiu būdu nereiškia "diešovas" visom šio žodžio prasmėm. Kiekvienam pagal kišenę ir galimybes. Tik EVOY turi tikslą įrodyti, kad PN galima pastatyti už standarto kainą, tuomet jau reikia kalkuliatoriaus su min 12digits ekranu. Jei, pvz kaip aš, kreipiu dėmesį į savo komfortą ir visišką bedarbystę po darbo - rimtesnis rekupas yra beveik standartinė komplektacija. Kodėl nepasinaudoti pažanga: automatiniu valdymu su co2 ir drėgmės davikliais?
Ankstesniame jūsų poste minėti tenai - tai pigiausias sprendimas. Kodėl jų nepakeitus dirvos šilumokaičiu ar bent jau vandeniniu maitinamu vėjo/saulės/siurblio?

Esat teisus dėl rimtesnių rekupų: mistral valdiklis turi du slėgio daviklius filtų užterštumui matuoti (kontrola stopnia zabrudzenia filtrów – układ 2 presostatów). Jis taip pat valdo ir grunto šilumokaičio ventiliatorius.

Už totalų PN nuostatų ignoravimą- Jums riebus vienetas. Kaip drįsote sistemas traukti iš konteksto, ir tokiu būdu nagrinėti kainas!!!

Imkime maksimumą (bendrų eksploatacinių kaštų minimumą). Rimtesnė rekuperacinė (suma sumarum 150 m² Pasyviam namui ≈ 25.000 Lt)? Kartu su saulės kolektorių sistema (100 % karšto vandens ir 50 % šildymo dengimui ≈ 20.000 Lt), žemės kolektoriumi (namui be rūsio ≈ 8.000 Lt) ir elektriniais radiatoriais (šalčiams ≈ 3.000 Lt)- šildymo/vėdinimo sistema, kuri pajėgi mikroklimatą patalpose išlaikyti „prikaltu“ žiemą/vasarą, ir kurios bendri ir visą apimantys metiniai eksploataciniai kaštai svyruos apie ≈ 1.000 Lt.

Brangu? Na, jei nepatinka superbrendai- galite pasiieškoti kuklesnių išpildymų, ir įrengimo kainą sumažinti (eksploatacinius kaštus padidinti).

Kiek kainuos tokį patį komfortą užtikrinantis „komplektas“- KKK, boileris ir akumuliacinė, radiatoriai/grindinis ir etc., kaminas, rekuperacinė (nėra kur dėtis, jei namas ne daržinė), kas tai patalpų vėsinimui? Pigiau? O eksploataciniai kaštai, į kuriuos įeina ne vien tik malkų kaina?

Jei prie šildymo/vėdinimo sistemų įrengimo kaštų pridėti ir jų eksploatacinius kaštus bent 30 metų, ir jei taikyti bent jau kuro kainų augimo koeficientą (mačiau rekomendacijas pradėti taikyti 10 %, nes prognozės iškastiniam kurui kasmet tik prastėja)- pati rimčiausia rekuperacinė pasirodys дешовк'e.
Papildyta:

Kokio tai esminio/neprilygstamo skirtumo nėra. Truputi tiksliau- bet kWh tai centai. Brendai aišku deda, bet tuo jau nelabai kas ir giriasi- tik pamini kažkur aprašo gale.

Rekuperacinė už 25k - nepabranginot bet du kartus?
Žemės kolektorius kainavo iki 5.000 (bandžiau paskaičiuoti ventilecinėje temoj), tik specifika ta, kad įrenginėta kartu su pamatais. Kitu atveju 8.000 būtų tik truputi išpūsta, arba laidojant awaduct - 8k gali ir neužtekti jei sistema daugiametrė.

Dėl "tik centų" - pavyko rasti tikslius skaičius: 300m3/h apkrova - tik 50w, 100m3/h - 20w. Neradau kintamos srovės rekupo sąnaudų todėl negalim palyginti. Dar pabrėžiamas supertylus darbas - čia nuolatinės srovės. Gal savo archyve rasit kintamos srovės el. sąnaudas?

o Viliene kaip jums sekasi su sildymo sistemos pasirinkimu savo namams? Oras-vanduo SS?

Nepabranginau- gana kukliai. Gal net atvirkščiai... Paskaičiuokime:
* Rekupas, užnavarotintas taip, kad niekas nesugebėtų prie jo prikibti (pradedant „Not at home“ funkcija, ir baigiant priešgaisrine funkcija)- temps link 16.000 Lt.
* Norint rekuperacinei užkrauti šildymą, ir tuo pačiu sumažinti sistemos eksploatacinius kaštus, teks įsigyti galingesnį vandens šildytuvą. Priklausomai nuo galios- iki 2.600 Lt.
* Jei visus pribambasus imti rimtesnius/nekeliančius jokių klausimų- dar koks 9.000 Lt.
* Dar tektų skaičiuoti darbą- vėl koks 3.000 Lt.
Čia aišku bekompromisis variantas. Aišku: be klausimų dėl kokybės ar ilgaamžiškumo.
Reikės kada prisėsti paskaičiuoti: bandant normalesnį rekupą užnavarotinti/aplipdyti skarbonkėmis iki lygio „niekas nesugebėtų prikibti“- ar išeitų nors kiek pigiau?

Su kintamos srovės- nebendrauju. Tai iš karto daug ką pasako apie rekupą. Kam rizikuoti, ir prisidirbti problemų: juk ne pats ženysies- o žmogus gali ir nesuprasti tokių piršlybų...

Oras-vanduo buvo mintyse kaip rezervinė galia, bet kokybiškas R477 (co2) siurblys mūsų dievulio pamirštoj šaly 21000Lt kas yra visiška nesamonė - žmona bando susirasti labai "šustrą" šaldytuvą (vos ne mąstantį) ir niekaip 12000-13000Lt neperlipa o čia paprastutė konstrukcija ir 21000??? Kol siurbliai yra sensacija mūsuose jų kainos perlenktos 3-3.5karto. Europoje R410 ar kito įprasto freono siurbliai jau nusiorinę iki 1000-1200eur, todėl ne už kalnų ta diena kai ir R477 kainuos panašiai. R477 turi didelį privalumą kai temperatura už lango krenta kai kad praeitą žiemą iki smagių -15...-22 - jie vis dar dirba tradiciniu būdu kai R410,R407 jau senai susijungę el. tenus ir tiesiogiai pleškina elektrą.
Kadangi aš vertinu co2 siurblį apie 7000-8000Lt (kas žino kada galėsim už tiek jį įsigyti?) tai už šią sumą galima įsirengti 2-2,5kw vėjo jėgainę, kuri pati gamins energiją, ją būtų galima panaudoti patalpų šildymui - el. tenu akumuliacinėj ar daugiafunkcinėj talpoj.

Papildyta:

Įdomu pamatyti "superrekuperatorių" už kažkokius 16k - gal galit įmest markę, modelį ar link'ą?
Pribambabsai - garso duslintuvai, izoliuoti vamzdžiai, papildomų filtrų kasetės - kas dar slepiasi po šiuo terminu?
Kaip piršlys - turite įveikti kainų barjerą, tikram piršliui, kurio liežuvio zoviesai su rutuliniais guoliais, tai nėra super užduotis, kaip lengvai pavyksta įkalbėt užsakovą investuoti į nuolatines sroves?

O pirmu variantu nereikia radiatorių/grindininio? Kaip tuomet saulės kolektorius naudojamas šildymui?
Man atrodo, kad radiatorių/grindininio šildymo ir akumuliacinės talpos bet kokiu atveju reikia, tik va skiriasi būdai kaip paduosi šildymą į akumuliacinę. Pvz. dieną saulė šildo, kolektoriuose vanduo sušyla, "nukeliauja" į akumuliacinę ir iš ten šildo radiatorius. Be akumuliacinės dieną radiatoriuose gali būti per karšta, o naktį atvėsti. Ar aš ne taip suprantu

Pamirškite radiatorius - tai aukštos temperatūros šildymo prietaisai, reik bent 50...55c kad veiktų. Grindinis projektuojamas su 32C padavimu - tai žymiai realiau saulės kolektoriui. Net nenoriu aiškinti komforto skirtumo tarp grindinio bei radiatorių. Radiatoriai tokia pat atgyvena kaip ir KKK.
Akumuliacinė būtina - saulės energijos naktį tiesiogiai negausim. Taip pat akumuliacinė pagelbės ūkanotą dieną. Schema su daugiafunkcine talpa - čia nėra atskiros akumuliacinės. Arba daugiafunkcinė reikalinga apie 1000l (yra tokių, lenkai gamina iki 4000l) arba akumuliacinę statome šalia, pajungiam tiesiogiai ar per šilumokaitį.

Sunkus atvejis.
Pas amerikiečius nieko tinkamo kol kas neužtikau. Visą info atskirais gabalais, o ir ne visada tinka mūsų sąlygoms (ką jau kalbėti apie Pasyvų namą). Termoputų/PIR „kailinių“ kombinacija jiems jau įprastas dalykas, bet kažkodėl nerandu kur visa tai būtų gražiai pristatyta. Keletas filmukų susipažinti su principais (truputi senstelėję).
ES iki karkaso dar nepriėjo eilė- visur švediška plokštė, mūras, stogai (PL, EN). Normalesnė medžiaga tik pas skydinių namų statytojus- bet tai truputi kita specifika. Kingspan'as ką tai turi (EN) (DE), bet...

Kad Jūsų visai nenuvilti- teks pasinaudoti vietinėmis priemonėmis.
Imkime kokią tai самоделк'e, ir pabandykime atlikti jai skrodimą:
1. GKP (12,5 mm).
2. OSB (12,5 mm). Galima dėti antrą GKP, bet OSB ar pan. truputi palengvins gyvenimą, jei vėliau norėsite ką tai kabinti ant sienos. Dvi paskirtys: stabilizuoti/sutvirtinti karkasą ir apsaugoti GKP nuo trūkinėjimų (atlieka „makaronų“ funkciją).
3. Aliuminė garo izoliacinė plėvelė (0,05 mm). Papildoma apsauga mediniam karkasui.
P.S. Tai variantas „švarioms“ sienoms (taupesnis/gudresnis pasirinkimas). Jei kas tai bus klojama- be „makaronų“ neišsiversite. Tai galima įvairiai sudėlioti.
4. Neoporu šiltintas karkasas (200 mm). 200 mm karkasas be diskusijų bus stabilesnis nei 150 mm ar pan. Neoporas- nes 200 mm šiltinant PIR/PUR, jau būtų truputi перебор'as su varžomis.
Šiltinti karkasą kietu šiltinimu yra du variantai. 99,99 % atvejų: suderinti karkaso žingsnį ir plokščių matmenis, ir dviem sluoksniais, perdengiant siūles- paprasčiausiai standčiai sugrūsti šiltinimą. 0,01 % atvejų: vienu sluoksniu sudėti kietą šiltinimą, aplink paliekant ne mažesnius kaip cm tarpus (laikinai fiksuojant pvz. medinėmis juostelėmis, sukamomis prie statramsčių), tarpus vėliau užpurškiant termoputomis. Truputi terlionė- bet rezultatas geresnis.
5. OSB (12,5 mm). Dvi paskirtys: stabilizuoti/sutvirtinti karkasą ir palengvinti/supaprastinti namo „kailinių“ tvirtinimą.
Dar viena labai svarbi paskirtis. Leidžia tinkamai sudėlioti darbų eigą. Pradžioje galima pilnai sutvarkyti fasadą. Tai suteiks laiko išdžiūti statybų metu sulytam ar pan. karkasui, ar galimybę šį reikalą patikėti kokiems drėgmės surinkėjams. Kišti kietą šiltinimą į kokiu tai būdų neišdžiovintą karkasą- kiek nerimta.
6. PIR/PUR (120 mm). Namo „kailiniai“, kurių paskirtis apsaugoti karkasą nuo šalčio (tiksliau- nuo to, ką jis pajėgus „nuveikti“). Visur mini, kad ir 100 mm per akis, bet 120 mm tai tik kelių litų skirtumas, ir tikrai nepakenks prie ypač žemų temperatūrų (pvz.: -30°C ar žemesnės).
7. Ventiliuojamas oro tarpas (30 mm). PIR/PUR apvilkta aliuminio folija ar pan., ant kurios paviršiaus kartais susidarys kondensatas. Ventiliuojamo oro tarpo paskirtis: pašalinti drėgmę ir apsaugoti/atskirti/atitraukti lauko apdailą nuo jai pavojingo „kontakto“.
8. Medinės dailylentės ar kas tik dar šaus į galvą (15 mm).