Pasyvus namas ir jo variacijos IV

gal domejotes kainomis tu bpIcf blokeliu? Kiek kvadratinis metras kainuoja ir kokios varzos?

Evoy trumpai jau atsake, as dar truputi pridesiu:
Pasyvus namas tai mazai energijos vartojantis namas. Nedideli, labai silti dazniuasiai 3 stiklu, is ju 2 selektyvas langai, siltos durys. Vengiama langu siaures ir vakaru pusese, paprastai toje puseje buna technines patalpos garazai ir pan. Didelis demesys skiriamas sandarumui ir varzai. Pasyviam name vengtinas kaminas ir brangi sildymo sistema, pakanka elektros, nes suvartojimas minimalus. Vedinimo sistema priverstine su rekuperatorium. Kaip papildomos priemones statosi "stebuklingas vamzdis", energijos grazinimas is nuoteku ir kiti kWh sugaudymo budai. Neatsiejama pasyvaus dalis yra saules kolektoriai. Siekiant panaikinti keliu kilovatu trukuma iki pasyvaus ar taikantis i zero energy ar energy plus nama pakinkomas saule, vanduo ir vejas elektros gamybai.

Aktyvus namas, dar kitaip saules namas, tai namas kuris ivairiu kontroliuojanciu priemoniu pagalba energija gaudo is saules, dazniausiai per langus. Dideli i pietus ir rytus orientuoti langai, kartais net stiklo sienos. Daznai stoglangiai, svieslangiai ir pan. Naudojami saules energija i patalpa ileidziantys stiklai, dazniausiai tik vienu selektyviniu stiklu, kiti paprasti skaidrus. Vasara naudojamos zaliuzes kad apsisaugot nuo perdideles saules energijos. Daznai tai protingas namas valdomas pulteliu. Siaures puseje langu minimum ir tik technines patalpos. tai labai sviesus namas, susietas su gamta. Vedinimas naturalus, per langus dazniausiai. Namo formos ir fasadai irgi netradiciniai, kad kuo daugiau saules gaudytu.

Lietuvos klimatui Saules namas, mano giliu isitikinimu netinka. Nors siuo metu daniskas kapitalas su pora lietuvisku imoniu stato toki pirmaji lietuvoje, pataisyta danu projekta, bet pas mus ziema sviecia saule labai retai ir labai trumpai. Pernai ant vienos rankos pirstu tilpo suskaiciuot sauletos dienos. Svietimas po 15min/diena nesiskaito.
Musu klimatui tikslingiausia statyti pasyvu, su minimaliais eksploatacijos kastais.

labai neblogas psl. nors vokiečių k. nė bum bum, bet paveiksliukai aiškūs ir informatyvūs.
O ši tecnologija tai kaip suprantu be darbų kainos? su tinkavimu armavimu ir apdailos medžiagom? O 25cm neoporo storis dviem sluoksniais išgaunamas ar vienu? Aš šiaip gal linkusi dviem sluoksniais be špuntų. Ir planuoju smeigiuoti pirmą eilę kampuose ir pastogėj eilę. dar ties angom neblogai būtų nelabai kas ir lieka . namas vieno aukšto, beveik visur apie 3m. aukščio.

Aciu.. uz issamius paaiskinimus... bandautoliau kapstytis su tais apsiltinimais... va cia dar toks klausimas.. uzmaciau steico vata.. o ji netinka apsltinimui naudot? kazkada buvau seminare, ale tipo tinka ten tinkavimui.. tai gal galit patart tuo klausimu?

Gal kas turite puikiu nuorodu su paveiksleliais,kaip tvarkingai is lauko izoliuoti langus,kad nepatektu dregme,kaip montuojami langai karkasiniame name?

Kaip ir mūriniame.

Steico vata- tai tik protingas marketingas. Ir nelabai kas daugiau...
Reikia turėti tikrai gerą jumoro jausmą, kad sugalvoti reklamoje iškelti medžio vatos akumuliacines savybes. Ir dar lyginti, kiek šiuo punktu ji „pranašesnė“ už mineralinę vatą ar stiklą . Įdomu, kodėl akumuliacines savybes nelygino su kokiu keramikos bloku? Tiesa, daugiau nebuvo ko ir išstatyti: pagal visas charakteristikas- Steico vata ryškiai nusileidžia kitoms šiltinimo medžiagoms.
Orientacija į pirkėjo „žalumą“- taipogi niekuo nepagrįsta. Juk niekas neklijuos jos vietoje tapetų- visa ji bus „paslėpta“.
Nors jei su Steico vata protingai- karkasinėje statyboje ji gali turėti savo vietą.

Taip, čia tik medžiagų kainos. Kaina pateikė, lietuviai http://www.hota.lt/?id=10&cat=15. Pasitikslink pats, bet aš manau paparastai yra naudojamas vienas sluoksnis neoporo, kuris pagal vokiečius gali būti iki 400mm.

Kokia pulistirolo funkcija virs lango?

anga sumazinti pas mane visos durys taip

Vėliau šioje vietoje planuoja montuoti žaliuzių mechanizmą. Jei kokios gudresnės žaliuzės ir jei dar bus apsauga nuo vabzdžių- gaunasi gana nemaža dėžė. Nekreipkite dėmesio į pirmą pasitaikiusią iliustraciją- Pasyviam namui dėžės būna rimčiau apšiltintos.

Tarp kitko- puiki iliustracija, kuo skiriasi vokiškos ir lietuviškos statybų tradicijos:
* Vokiečiui svarbiausia mažiausiais kaštais ir kuo greičiau įsikelti- kad kaimynai nepradėtų tyčiotis. Neturi pinigų žaliuzėms dabar- paliko polistirolą (nereikės vėliau daug ardyti).
* Pas lietuvį viskas atvirkščiai: nors ir dešimt metų statysis- bet būtinai "All in One".
Turbūt tai ir bus tas rąstas prie lietuvio kojos, kuris labiausiai trukdo rinktis Pasyvų/Zero/Plius namą.
Rąstas prie kitos kojos- švelniai sakant keistos skaičiavimo metodikos, kai lyginami visiškai iš konteksto ištraukti elementai, ir nematomas bendras vaizdas.

P.S. Kai geriau pagalvoji- oi kiek dar tų rąstų yra pas planuojantį statybas lietuvį...

tik preliminariait: http://www.bpicf.lt/.../1/88/bp-icf-20
vyras daugiau domėjos, reiks klaust. Reiktu dar dėt neoporo.

P.s. mes gal kaimynai būsim netyčia (ginkūnai)