Pasyvus namas ir jo variacijos IV

mes aisku siltinom tuo neoporu, bet vietoj kliju naudojom tokias purskiamas putas klijavimui. nezinau ar gerai, bet kad paprasciau tai tikrai.

Nelabai supratau kaip Ytong reiktų sutvarkyt iki galo? koks storis tada optimalesnis būtų?
Dar galvojam apie bpIcf blokelius...
(na bet kaip per karą- nei vieno sumuštinio neduodat )

Vargu ar pavyks sulaukti atsiliepimų- greičiausiai nebus šį produkto įsigijusių.

Kas kliūva dėl Saldos. Surinkinėti rekuperatorius- nieko sudėtingo. Svarbu iš ko surinkinėti. Atsiverti vokiečių самоделщик'ą- infopuslapis mirga nuo brendų pavadinimų. Atsiverti Saldos- tylu kaip kapinėse. Suprask kaip nori: koks ten ventiliatorius, koks filtras ir t.t. Gali susidaryti įspūdis- pasigirti tai nėra kuo...

Šiame ir kituose pvz rodote trisluoksnes sienas... O šta dvisluoksnę man tokią parodykit, tai gal ir patikėsiu



Štai ir čia 55psl. rodoma tik su smeigėm, o 39psl. aiškiai parodyta ir parašyta, kad reikalingi klijai ir smeigės tinkuojamam fasaduo tikrai nesinorėtų prisidaryti bėdų... Lango įstatymas irgi juokingai parodytas, neskaitant kad parodytas akivaizdus šalčio tiltas 51psl. bet ir pats tvirtinimas ant kronšteinų 50psl. fiziškai toks neįmanomas, o štai išnešus tą langą ant tų kronšteinų už mūro ribos, viskas atrodytų liuks. 53psl - absurdas visiškas kam ta izoliacija ten užleidinėjama, jei iš to naudos jokios... reiktų visą tą išsikišimą apsiūti Eps'u ir būtų liuks

as ne y tema, bet norejau paklaust kuom skiriasi aktyvus namas, nuo pasyvaus

Problema tame, kad- o kaip aš Jums parinksiu? Jei pasakysiu, kad pusmetriniam YTONG dėti 20 cm minkšto šiltinimo ir įrengti ventiliuojamą fasadą- pasiųsite ant trijų raidžių. Jei pasakysiu, kad sutvarkius fasadą, statyti galingus drėgmės surinkėjus, ir YTONG papildomai įrengti šiltinimą iš vidaus- vėl pasiųsite ten pat.

Kas kita su liktiniais klojiniais. Renkatės pageidaujamą storį- ir jokių problemų. Tiksliau, viena vis tik bus. Kai tarp liktinių klojinių „Standarto“ sienai, ir liktinių klojinių „Pasyviai“ sienai skirtumas tik keli tūkstančiai- sunku bus surasti kalkuliatoriumi ir kokia tai logika paremtą argumentą, kodėl neturėtumėte eiti iki galo, ir statytis Pasyvų namą

P.S. Jei jau YTONG: kuo storesni- tuo geriau.
Papildyta:

Tai kad kalba ir buvo apie trisluoksnę...
Jei jau apie dvisluoksnę. Pradėkime nuo A:
1. Klijai reikalingi pagrinde tam, kad kietos plokštės nebūtų „po įtampą“ (kompensuoti sienų nelygumus). Plonesnio šiltinimo praktika (kai minusinės temperatūros pasiekia drėgną buterbrodą, ir šiltinimas sėkmingai atsiskiria nuo mūro, bei laikosi vien ant smeigių) jau įrodė, kad šiltinimui klijai beveik tik tam ir reikalingi.
2. Kitas niuansas- PIR/PUR savybės. Porose po slėgiu įkalintos dujos veržiasi lauk, ir šiltinimo charakteristikos su metais prastėja. ES tai dar nėra įprasta, tačiau JAV šalia stebuklingų PIR/PUR charakteristikų (dangomis neapsaugotų), skliausteliuose įdedamas kiek kuklesnis skaičius (arba rodomas vien šis skaičius)- per (iš atminties) 6 metus išsibesdėjusios PIR/PUR charakteristikos. Folija (bet kokia įprastai naudojama danga) apsaugo PIR/PUR nuo išsibesdėjimo- tačiau taip dengtam šiltinimui būtų sudėtinga parinkti klijus.
Suvedus šiuos du punktus, gauname išvadą: šiltinimas be klijų arba šiltinimas „nuvilkta“ plokšte. Skirtingai nei karkasui, stogui, trisluoksniam mūrui ar pan.- dvisluoksnei tinkuojamai atitvarai buterbrodų dar nėra daug prikepta. Dažniausiai siūlomi tradiciniai variantai, tačiau ten plokštės „nuvilktos“- o tai prieštarauja anksčiau paminėtam 2 punktui (yra PIR/PUR žymėjimas *** WAP „nuvilktai“ plokštei). Bijau burti, nes tiksliai nežinau: gal būt ten problema išspręsta, parenkant mišinius? Gal paprasčiausiai dar neužtikau plokštės su specialia danga tinkavimui?

P.S. Juk nurodžiau konkretų 55 psl. Pati esate kalta, kad dar pasižvalgėte aplink, ir dėl to taip susinervinote.

O aš jau galvojau,kad Jūs pats mane pasiųsit į kulinarijos forumo užkandžių temą
Laikinai apsistojam ties liktiniais klojiniais. Apie kuriuos visiškai nenutuokiu. Tai gal greitą recepčiuką : koks storis būtų liuks?
Norit juokelio-jaučiu nebedėsiu klinkerio

1.na nesvarbu. nors niekada ir nesakiau kad bus trisluoksnė, o kad dvisluoksnė tai gal net šioje temoje...
2. nieko aš nesusinervinau, tik kai 55psl visiškai man netiko, teko peržiūrėti kitus. Kas čia blogo taip kad pasilieku ties šiltinimu neoporu su klijais arba purškiamom putom ir smeigėm žinoma. Sienos pas mus manau lygios, aišku pasimatys kai pradėsim šiltinimo darbus. klinkerio tikrai nebus nebent klinkerinės plytelės (nors dabar jau abejoju dėl šios prabangos... )

Yra technologijos (40m. garantija) kur galima apseiti ir be smeigių. http://www.sto.de/ev...m-Verbundsy.htm
Galima sutaupyti, kai šiltinimo sluoksnis yra storas. Sistemos kaina apie 100lt/m2 su 250mm neoporu.

Pasyvus- kai šiltinama, sandarinama ir kitais būdais gaudomos kWh, o kelios likusios prigaminamos pageidautina saulės, vėjo ar geotermijos pagalba.

Aktyvus- kai šiltinimas per daug neakcentuojamas, o reikiamos kWh prigaminamos saulės, vėjo ar geotermijos pagalba.

o visgi, kaip vertinamos malkos tame aspekte? taigi igi "ekologishkas" ir "atsinaujinantis" saltinis? biokuras skatinamas taip pat kaip ir saules/vejo ir geo.. tai iseina kad KKK kurenimas yra aktyvus namas.. arba vietoj dizelinio naudojant alieju a?

Čia jau reikia klausti Vilienės- iš kur jis juos ėmė. Šiuo metu jis pas lenką daužo kumščiu į stalą, ir reikalauja pradėti gaminti tokius klojinius iš PIR/PUR. Gal tuo pačiu ir kainas nusiderės plokštėms.
Storis? Neoporo liktiniai klojiniai Pasyviam namui- daugmaž 30 cm bendro neoporo storio.
Papildyta:

Vertinamas paprastai. Jei 100 m² namui šildymui reikia mažiau (kartais gerokai mažiau) 1.000 kWh per metus- paskutiniu variantu, su kuriuo šaus į galvą terliotis bus malkos su savo katilais, katilinėm, kaminais, malkinėm, radiatoriais/grindiniu ir t.t. Bus žiauriai per brangu.