Nahuelis svečiavosi savaitę. Per tą laiką, kai Renesmė dar augo ir brendo, jis taip pat pasikeitė. Veide buvo mažiau laukinės laisvės, daugiau išminties. Jis baigė vietinę mokyklą, mąstė apie studijas. Jį tikrai buvo pakeitęs paskutinysis vizitas į Kalenų žemes prieš daugiau nei šešetą metų. Nuo tada Nahuelis Kalenus ėmė laikyti sektinu pavyzdžiu, matė, kaip lengvai galima būti šalia žmonių, bendrauti su jais, nebesijausti vienišu. Tai jis privertė savo tetą atsisakyti žmogaus kraujo; dabar jos akys nebebuvo ryškiai raudonos, jos spindėjo tamsiu sodriu gintaru.
Kaip jis ir tikėjosi, Kalenai taip pat nerimavo dėl to, kaip Volturiai reaguos į naują žmogaus - vampyro padermę. Visus neramino tyla iš Italijos. Tačiau Karlailas buvo teisus sakydamas, kad jokių atsargumo priemonių, be įprastinių, nėra. Telieka laukti. Nahuelis prasitarė, kad daugiau nebebuvo nieko girdėjęs apie savo tėvą bei seseris, dauguma manė, kad su jais tikriausiai buvo susidorota tyliai ir be liudininkų. Renesmė ir Nahuelis panašu galėjo būti paskutinės išskirtinės būtybės žemėje.
Jaunuolis iš pietų daug klausinėjo apie vilkolakius, o Edvardas ir Džeikobas suprato, kad kita pažymėtoji pusė taip pat jaučia kažką ypatinga, nors ir ne taip stipriai, kaip pažymėtasis. Džeikobas suvokė, kodėl tada, pirmojo Nahuelio vizito metu, Lėja nieko nejuto - tuo metu ji buvo vilkė būryje, kitaip tariant karinėj, ginybinėj parengty - tokioje būsenoje visas dėmesys sutelkiamas kitur. Tik būdamas žmogaus pavidalu išvydęs savo pažymėjimo objektą pajunti tą jausmą, tą begalinį prieraišumą visam laikui.
Tačiau niekas, absoliučiai niekas negalėjo paaiškinti, kodėl vilkolakis, prisiekęs tarnauti žmogui ir jo gerovei, gali įsimylėti pusiau savo priešą - pusiau vampyrą.
Šis klausimas kankino ir Lėją. Jos niekas nematė visą šią savaitę, būdama puiki maskavimosi meistrė ji jau gebėjo išlikti nematoma. Nors visada buvo šalia - pakankamai šalia, kad jaustų tuos keletos širdžių dūžius Kalenų namuose. Vienas iš jų ją buvo prirakinęs visam laikui...
Lėja svarstė galybę variantų - pasitraukimo taip pat. Nors buvo manoma, kad pažymėtasis negalės būti atskirtas nuo savo likimo, nuo savo garbinimo objekto, Lėja suprato, kad niekas turbūt nebuvo bandęs to daryti. Vis dėlto priėmusi kitą sprendimą, ji pajuto palengvėjimą ir tuo nustebino pačią save. Lėja nusprendė sekti paskui jį - nieko jam nežinant.
Ach, kaip ji klydo norėdama būti nematoma.
QUOTE(Žanė @ 2010 10 10, 22:25)
Nahuelis svečiavosi savaitę...
Dabar jau norisi daugiau! Super




QUOTE(petrike @ 2010 10 10, 21:40)



kątik rašiau rašiau ir *** netyčia nuspaudžiau F5 jopštararai ir vėl viskas dingo nu

QUOTE(petrike @ 2010 10 10, 21:56)
O as vis dar nepradejau skaityt... Sakai verta?
Nu reiks ir man susiimti, nes tik pradedu, tuoj i galva mintys, kad yra lietuviskai, ko cia kankinuos su tuo anglisku variantu...

zinok man patinka, bet tai tikrai knyga jaunimui, ne universali kaip Twilightas. tikiu kad kazkam gali buti totalus slamstas. bandyk


QUOTE(Žanė @ 2010 10 10, 22:25)
Nahuelis svečiavosi savaitę. <...>




QUOTE(Žanė @ 2010 10 10, 22:51)



kątik rašiau rašiau ir *** netyčia nuspaudžiau F5 jopštararai ir vėl viskas dingo nu

Uzklijuok tu ta klavisa ar dar kaip apsaugok nuo panaudojimo, nes pridaro jis mums cia bedos... Bet isivaizduoju, kaip abidna vel is naujo viska rasyt... O rasai tiesiai i kompa? Tai tada visai...



Viena pora juodų žybsinčių akių jos ieškojo nuolatos. Ieškojo miškuose, kur medžioklės metu lydėjo savo tetą, ieškojo Forkse, kur kartu su Džeikobu ir Renesme svečiavosi pas Čarlį ir Sju, ieškojo jos ir Džeikobo akyse, bandydamas įminti mįslę, kuo ši vilkolakių padermė yra artima jam, pusiau vampyrui. Jis prisiminė dailų Lėjos stotą, juodus plaukus, žėrinčias akis, grakštų šuolį per save atgal į girią; suko tuos prisimimus lyg filmą savo mintyse taip dažnai, kad pats nebesuprato, ar tai nebuvo kažkokia iliuzija, sapnas. Nahuelis nerado sau atsakymo, ką jaučia. Bet manė sutikęs ją bent dar kartą supras kažką daugiau...
Atėjus atsisveikinimo dienai Nahuelis nebeslėpė liūdesio. Ilgai laikė apkabinęs Belą glėby dėkodamas už ilgus nuoširdžius pasakojimus apie tai, kaip ji jautėsi besilaukdama Renesmės. Tie pasakojimai jam leido įsivaizduoti savo mamą, todėl jam buvo tokie brangūs. Dėkojo jis Belai ir už pagalbą jo tetai, savitvardos pamokėles, kurių dėka teta ryžosi po ilgo laiko priartėti prie žmonių.
Nahuelis stipriai čiupo Renesmę į glėbį, Džeikobas tuo metu net nemirktelėjo. Matė, koks atsidavęs yra Džeikobas Nesei, matė ir jos prisirišimą prie Džeiko, tačiau juto, kad ji dar nėra subrendusi jausmui, kurį pajunta du jauni žmonės vienas kitam. Todėl jis negalėjo su ja broliškai pasikalbėti apie tai, kas jį neramina.
Atsisveikinęs su kiekvienu atskirai ir pažadėjęs dažniau čia užsukti ir būtinai palaikyti ryšį, jis pamojo visiems kartu.
Keliavo namo mišriai, kaip dažnai daro vampyrai. Dalį kelio įveikdavo automobiliu, dalį - lėktuvu, namų zonos atkarpą - bėgte.
Kelionė truko keletą dienų, namo į džiungles jie neskubėjo, pakeliui Nahuelis dairėsi universitetų, kur rudenį planavo studijuoti. Jis keitė maršrutus, kartais grįždavo į tą pačią vietą, kad pasitikrintų, ar jausmas jo neapgauna. Net grįžus į džiunglių trobelę, kur gyveno su teta, Nahuelio neapleido pojūtis, kad yra sekamas. Tačiau pavojaus jis nejuto. Padėjęs pamedžioti tetai, paliko ją namie, o pats išbėgo į džiungles vienas.
Bėgo ilgai, bėgo ratais, bandydamas suklaidinti savo persekiotoją. Juk tai buvo jo teritorija, jo namai, jam puikia pažįstamas kiekvienas atogrąžų medis. Galiausiai jis sustojo ir įsiklausė. Toli toli išgirdo silpnus širdies dūžius, užsitikrinęs, kad tai tikrai ne Volturių pasiuntiniai, lengviau atsikvėpė.
Išėjęs į proskyną, kur upelis čiurleno glostydamas nusvirusias lianų juostas, o saulė padabino jo juodą odą aukso spindesiu, tarė:
- Tau turėtų būti čia per karšta, ar ne?
Atėjus atsisveikinimo dienai Nahuelis nebeslėpė liūdesio. Ilgai laikė apkabinęs Belą glėby dėkodamas už ilgus nuoširdžius pasakojimus apie tai, kaip ji jautėsi besilaukdama Renesmės. Tie pasakojimai jam leido įsivaizduoti savo mamą, todėl jam buvo tokie brangūs. Dėkojo jis Belai ir už pagalbą jo tetai, savitvardos pamokėles, kurių dėka teta ryžosi po ilgo laiko priartėti prie žmonių.
Nahuelis stipriai čiupo Renesmę į glėbį, Džeikobas tuo metu net nemirktelėjo. Matė, koks atsidavęs yra Džeikobas Nesei, matė ir jos prisirišimą prie Džeiko, tačiau juto, kad ji dar nėra subrendusi jausmui, kurį pajunta du jauni žmonės vienas kitam. Todėl jis negalėjo su ja broliškai pasikalbėti apie tai, kas jį neramina.
Atsisveikinęs su kiekvienu atskirai ir pažadėjęs dažniau čia užsukti ir būtinai palaikyti ryšį, jis pamojo visiems kartu.
Keliavo namo mišriai, kaip dažnai daro vampyrai. Dalį kelio įveikdavo automobiliu, dalį - lėktuvu, namų zonos atkarpą - bėgte.
Kelionė truko keletą dienų, namo į džiungles jie neskubėjo, pakeliui Nahuelis dairėsi universitetų, kur rudenį planavo studijuoti. Jis keitė maršrutus, kartais grįždavo į tą pačią vietą, kad pasitikrintų, ar jausmas jo neapgauna. Net grįžus į džiunglių trobelę, kur gyveno su teta, Nahuelio neapleido pojūtis, kad yra sekamas. Tačiau pavojaus jis nejuto. Padėjęs pamedžioti tetai, paliko ją namie, o pats išbėgo į džiungles vienas.
Bėgo ilgai, bėgo ratais, bandydamas suklaidinti savo persekiotoją. Juk tai buvo jo teritorija, jo namai, jam puikia pažįstamas kiekvienas atogrąžų medis. Galiausiai jis sustojo ir įsiklausė. Toli toli išgirdo silpnus širdies dūžius, užsitikrinęs, kad tai tikrai ne Volturių pasiuntiniai, lengviau atsikvėpė.
Išėjęs į proskyną, kur upelis čiurleno glostydamas nusvirusias lianų juostas, o saulė padabino jo juodą odą aukso spindesiu, tarė:
- Tau turėtų būti čia per karšta, ar ne?

QUOTE(Žanė @ 2010 10 10, 23:24)
Idomu idomu...




Gal pakartosiu kazkurios minti, bet tikrai kokios talentingos merginos cia susirinke!



Labas rytas
Ir dar koks rytas
Kavos puodelis ir geras kurinys pries akis...Zane
Kaip suprantu ir svarbiausia to tikiuosi, kad veiksmas dar net neisibegejo, dar laukia musu Lejos akistata su Nahueliu
ir Volturiai...

Papildyta:
As perskaiciau...panasu i pasaka..siek tiek nuspejama...bet man patiko
Papildyta:
Series City 2010 France









Ir dar koks rytas


Kavos puodelis ir geras kurinys pries akis...Zane

Kaip suprantu ir svarbiausia to tikiuosi, kad veiksmas dar net neisibegejo, dar laukia musu Lejos akistata su Nahueliu



Papildyta:
QUOTE(egliosha @ 2010 10 10, 23:55)
zinok man patinka, bet tai tikrai knyga jaunimui, ne universali kaip Twilightas. tikiu kad kazkam gali buti totalus slamstas. bandyk
as kadangi nedirbu tai laiko turiu



As perskaiciau...panasu i pasaka..siek tiek nuspejama...bet man patiko

Papildyta:
Series City 2010 France









Labs ryts, prisiduodu
Prasideda
dialogai...
O Nahuelis tamsiaodis?
Blyn skaitau skaitau ir isivaizduoju toki grazu baltaodi...
Zane, kodel tu neissisaugau savo rasliavos..paskui matai kokie praradimai..
As tavo vietoj pries atsakydama nusikopijuociau viska, nes gi daznai buna, kad supermama pastringa atsakant..

QUOTE(Žanė @ 2010 10 10, 22:24)
Išėjęs į proskyną, kur upelis čiurleno glostydamas nusvirusias lianų juostas, o saulė padabino jo juodą odą aukso spindesiu, tarė:
- Tau turėtų būti čia per karšta, ar ne?

- Tau turėtų būti čia per karšta, ar ne?

Prasideda

O Nahuelis tamsiaodis?


Zane, kodel tu neissisaugau savo rasliavos..paskui matai kokie praradimai..

super
Zane, net nemanaiu, kad gali buti idomi si linija
SADISTE
jazau okios bjaurios, na turetu buti kaip havajietis nei tamsus nei sviesus


QUOTE(Žanė @ 2010 10 10, 22:24)
SADISTE

QUOTE(Arti @ 2010 10 11, 06:29)
Labs ryts, prisiduodu
Prasideda
dialogai...
O Nahuelis tamsiaodis?
Blyn skaitau skaitau ir isivaizduoju toki grazu baltaodi...
Zane, kodel tu neissisaugau savo rasliavos..paskui matai kokie praradimai..
As tavo vietoj pries atsakydama nusikopijuociau viska, nes gi daznai buna, kad supermama pastringa atsakant..

Prasideda

O Nahuelis tamsiaodis?


Zane, kodel tu neissisaugau savo rasliavos..paskui matai kokie praradimai..

jazau okios bjaurios, na turetu buti kaip havajietis nei tamsus nei sviesus

o nu tik viena kosmonaftikienė susiprato
šiandien pirmoji DARŽELIO diena, suprantat mamos, nuo septynių visi sukilę, net leliukas nemiega, vis dar nemiega... širdis virpa. daržan išėjo su tetuku ir bobute. aš namie nervinuos....
nu jep, juodukas jis toks, gi laukinis. bet gražus labai
neišsisaugau, nes tokiame lange man "rašosi" o kitokiame - ne. čia jau žinai, kažkokie burtai. aš karts nuo karto CtrlA CtrlC padarau (tipo viską pažymiu ir copy), bet va, ne visada prisimenu...


šiandien pirmoji DARŽELIO diena, suprantat mamos, nuo septynių visi sukilę, net leliukas nemiega, vis dar nemiega... širdis virpa. daržan išėjo su tetuku ir bobute. aš namie nervinuos....

QUOTE(Arti @ 2010 10 11, 06:29)
Labs ryts, prisiduodu
Prasideda
dialogai...
O Nahuelis tamsiaodis?
Blyn skaitau skaitau ir isivaizduoju toki grazu baltaodi...
Zane, kodel tu neissisaugau savo rasliavos..paskui matai kokie praradimai..
As tavo vietoj pries atsakydama nusikopijuociau viska, nes gi daznai buna, kad supermama pastringa atsakant..

Prasideda

O Nahuelis tamsiaodis?


Zane, kodel tu neissisaugau savo rasliavos..paskui matai kokie praradimai..

nu jep, juodukas jis toks, gi laukinis. bet gražus labai

neišsisaugau, nes tokiame lange man "rašosi" o kitokiame - ne. čia jau žinai, kažkokie burtai. aš karts nuo karto CtrlA CtrlC padarau (tipo viską pažymiu ir copy), bet va, ne visada prisimenu...