Pagaliau viska perskaiciau
P.S.
Nika, kaip tu mane is avataro isivaizduoji?
vilkų temai skirtas pratęsimas....
Lėja kaipmat šoko atgal į girią. Setas nieko nesuprato, o Džeikobas jam net nebandė paaiškint. Nors tąkart visi jie buvo žmogaus pavidalu, Džeikas viską suprato, iš Lėjos balso. Dabar jie jausdavo vienas kitą net nebūdami pavirtę žvėrimis. Žinoma, ne taip aiškiai, negalėdami skaityti minčių, bet brolystės jausmas buvo itin stiprus.
Lėja dažnai pasielgdavo netikėtai, prie to buvo pripratę visi, todėl Seto garbei surengto vakarėlio metu niekas, išskyrus Džeikobą ir Nahuelį, nerimastingom akimi nebežiūrėjo į girios pusę. Džeikobas nerimavo, kodėl gi Nahuelis žvelgia ten. Ar jis ką nors suprato?
Lėja bėgo giria stengdamasi išplėšti iš krūtinės tą siaubingai širdį drąskantį jausmą, tą begalinės traukos, atsidavimo, prisirišimo, ištikimybės ir, be abejo, aklos meilės pojūtį. Ji buvo pirmasis vilkolakis, sugebėjęs atsiplėšti nuo savo garbinamojo objekto. Atsiplėšti taip, kad beveik niekas nepastebėjo. Džeikobas tai supras, mąstė ji, jei ne dabar, tai vėliau, atvirtęs žvėrim. Bet Džeikas niekada neišduos jos. Jai rūpėjo, ar Edvardas ką nors apie tai nugirdo jos mintyse, ir ar prasitars...
Nahuelis draugiškai šnekučiavosi su Kalenais, ypač daug bendros kalbos jis turėjo su Renesme, pasakojo jai, kaip jam sekėsi augti, kaip maitinosi, jie kartu dalijosi patritimi, kaip pereidinėjo nuo vampyriško maisto prie žmogiškojo. Tačiau nejučia, niekiejo nepastebimas, išskyrus Džeikobą, jis dairėsi pro didžiuosius Kalenų namų langus. Jis jautė niekada anksčiau nepatirtą jausmą, kažkiek panašų į tai, ką jaučia savo tetai - šiame jausme buvo tiek pat švelnumo ir šilumos, tačiau jis buvo tarsi papildytas trauka ir dideliu rūpesčiu. Jausmas stiprėjo, nerimas dėl kito didėjo. Džasperas buvo pirmasis, mintimis kreipėsi į Edvardą, kas nutikę Nahueliui? Edvadas nusišypsojo, atsakymą išskaitęs Džeikobo mintyse, kad ir kaip šis stengėsi nuslėpti. Išskaitęs ir grasinimą nukąsti jam galvą, jei šis nors kam prasitars, tik valiūkiškai nusišypsojo. Ne todėl, kad bent dalele būtų pabijojęs Džeiko, o labiau iš dėkingumo visai vilkolakių padermei, suprato būtinumą išlaikyti paslaptį, iki pati Lėja panorės tai pranešti.
, kazkaip man nesiderina vampyrai ir magija 
Jei butum vyras pasakyciau, kad tikra meile tik tarp vyru 
..palik kelis kraugerius neatsivertusius 
bet siandien vakare bus perskaityta, puslapiu ten labai nedaug 
