Karjera ar vaikas?

gal reikėtų užvesti temą "Kada ateina laikas gaminti vaikus?"
nors panaši tema jau yra, bent jau kažkada skaičiau

Ir su šia nuomone sutinku...
Visa problema ir yra, kaip pradedi šį klausimą svarstyti, "+" ir "-" man jų gaunasi po lygiai...

Morališkai esu lyg ir pasiruošusi. Vėjai jau seniai nebe galvoje. Gyvenu su vyru-tik pusmetis . Visas kitas "priežastis" Palaiminta aparašė teisingai

Vienu zodziu esme tame ..
Kad kiekvienas priima sperdimus kaip jam atrodo teisingai ..
Jei kazkam gerai be vaiku, tai kodelgi jiems reikia kalti i smegenine, kad jie butini ..
Jei kazkas nori pasigimdyti iki 23 metu tai prasom juk tai tavo gyvenimas ..
Jei kazkam rupi is pirmo susivarkyti gyvenima, o tada imtis atsakingumo uz kito gyvenima (nors ir kaip noretusi dabar ), tai prasom MRTKiciulka taip ir daryk ..

xi xi ..

Gal aš kvaila, bet šito posto visai nesupratau.


Ar kur nors rašiau, kad reikia apsiriboti šeima ir puodais?

Vertimas: reakcija nebuvo tokia kokią tu įvardinai

Moteris gali viską suderinti kai viskas einasi sklandžiai. Tarkim sulaukus vaikelio jai padeda visa giminė, o ne užkraunama visa buitis jai vienai. Atėjusi į naują darbovietę moteris iš karto susiduria su darbdavio klausimu:"kas sėdės su tavo sergančiais vaikais? Dirbsi iki pirmo biuletenio."
Studijos ir motinystė? Nukenčia ir tas ir anas, gal dėstytojai iš gailesčio ir surašo tuos penketukus, bet ko vertas tada toks išsilavinimas? Popierius svarbu yra ir gana, bet dėstytojai kaip turi jaustis, kai vienam už vaiką pakelia pažymį, o kitam tiek pat žinančiam, bet be vaiko liepia ateiti kitą kartą.
Nežiūrint to esu vistiek už pasiryžusias vargti, bet turėti vaikelį.

Gal ateis galų gale laikas, kai pradės visuomenė gerbti motiną, o ne karjeristę.

ir mokėti atlyginimą už demografinės padėties gelbėjimą

Man moteri-motina stovi visa galva aukščiau už moterį-karjeristę. Jau vien dėl to, kad vaikus auginti yra žymiai sunkiau, nei dirbti. Ir dar reikia atlaikyti pašaipų visuomenės požiūrį, neva ji "vargšė, tik puodus ir bliūdus matanti neįdomi vyro išlaikytinė".

Na, su tomis moterimis-motinomis yra taip - negali sėdėti tik namuose, nes vaikas nėra vien tik oru ir kaip sakydavo mano senelė "čysta dūšia" gyvas. O vienam tėčiui irgi nėra lengva tai "pavežti".Vaikui reikia labai daug ko, priklausomai nuo jo amžiaus, jei norime jį auginti pilnavertiškai:

-kūdikėliui reikia pampersų, drabužėlių, kuriuos jis išauga kas mėnesį, avalynės, vežimėlio, automobilinės kėdutės, lovytės, specifinių higienos priemonių, specifinio maistelio ir dar daug ko.

-ikimokyklinukui reikia maisto, drabužių, avalynės, įvairių spalvinimo knygelių, žaislų, dėlionių, visko, ko reikia psichiniam vaiko tobulėjimui, plius išlaidos auklei arba darželiui, įvairioms mokyklėlėms, plius išlaidos vaistams, nes šio amžiaus vaikai dažnai serga.

-pradinukui, visko, kas aukščiau išvardinta, išskyrus išlaidas darželiui, plius išlaidos mokymo priemonėms ir įvairiems būreliams, plius papildomos išlaidos konsultacijoms dėl įvairių bėdų ir jų šalinimui, pvz. netaisyklinga laikysena, iškrypęs stuburas, regėjimo problemos ir pan.

- paaugliui -kur kas didesnės išlaidos drabužiams ir avalynei, nes dydžiai 2-3 metus keičiasi kas pusmetį, išaugę išlaidos maistui, nes valgoma už du, papildomos išlaidos korepetitoriams, užklasiniam ugdymui, mokyklinėms šventėms, išvykoms, kelionėms, mokymo priemonėms, išaugę dienpinigiai, išlaidos aparatūrai (mobilus, kompiuteris ir pan.). Plius pats laikas pradėti galvoti apie pinigų taupymą vaiko ateičiai (studijoms, butui ir pan.), kad išėjęs iš namų nebūtų plikas, basas.

- studentui (bent pirmuose kursuose) - išlaidos buto nuomai (bendrabučiui), maistui, mokesčiams už mokslą. Bent jau.

Ir tai turint tik vieną vaiką.

Antras argumentas dėl nesėdėjimo namuose:niekam to nelinkiu, bet vyrai ir suserga, ir miršta, ir žūsta avarijose, ir pas kitas išeina. Be specialybės ir darbo patirties pusamžiai moteriškei, prasėdėjusiai visą laiką namuose, būtų pakankamai sunku susirasti darbą, nekalbant apie gerai apmokamą.

As ir chia savo smalsia nosy ykishau...
Faktas tas, kad nera schemos, kuri tiktu visoms... Viena pasirengusi vaikus gimdyti 20, o kita tik 30. Ir abiem atvejais yra nuostabiu motiniu ir deje nevisai.
As visada sakydavau, kad savo pirmagimio lauksiuosi tik budama 30. Taip ir padariau. Nelaikau to egoizmu. Prieshingai - atsakingu, gerai apgalvotu zhingsniu. Mokslai baigti, nuolatinis darbas, sutvarkyta pilnai buitis. Mano minchiu netemdo joks nerimas del finansu. Man nereikejo galvoti, kaip viska supirkti vaikuchiui, kaip bus pasibaigus motinystes atostogoms ir pan. Nemanau, jog vaikas nukentes, del vyresniu teveliu. Galiu vaikeliui pasiulyti daug daugiau, nei buities nesusitvarke jaunuoliai. Man nebereikia taupyti indaplovei ar skalbeklei... Mes jau dabar planuojam keliones y uzhsieny, kokius burelius galetu lankyti, vaiku teatro spektakliu lakymas, vasaros stovykleles ir t.t. Manishkis taip pat planuoja parduoti versla, vien tam kad daugiau laiko turetu sheimai. Planuojam trauktis toliau nuo sostines, kad vaikas gautu geresny ishsilavinima.
Na kitaip sakant - mes galim leist skirt labai daug laiko ir demesio savo busimam kudikiui, neatsisakysim savo hobiu o tik yjungsim y savo pomegius ir vaikuti. Beje seneliai gyvena per nelyg toli, kad butu galima juos ishnaudoti...

pritariu visom keturiom nesijaučiu vargše ir neįdomia vyro išlaikytine..o kas dėl gyvenimo susitvarkymo ir ppo to vaikų gimdymo tai nesąmonė..šiais laikais nėra lengva greit atsistot ant savo kojų...kol to ppasieksi galėsi kokių 40metų vaikus gimdyt..nenoriu būt sena mama, kada jau ir senele gali būti..ateitį ir gyvenimą galima kurti ir su vaikais

Kol perskaičiau visus postus,beveik pamiršau apie ką čia kalbat ...
A,tiesa--kas svarbiau,karjera ar vaikas ...
Kaip širdis sako,taip ir daryk,niekas tau nepatars geriau.Taisyklių nėra....
Apie materialinį pagrindą---galbūt jo niekad nebus tokio tvirto,kad visam gyvenimui jaustumeisi apsirūpinusi iki soties .
Darbas ne vilkas,į mišką nepabėgs.Eik ramiai dirbti ir nesuk galvos---vaikutis ar karjera.Kai gyvenime atsiranda kažkokia situacija,paprasčiausiai sukiesi,priimi sprendimus--išeitį visad randi.Patogu-nepatogu,tai ką,visai vaikų negimdysi,kad tik nereiktų pažiūrėti į akis viršininkui ir pasakyt:"atleiskit,išeisiu gimdyti"???Juk tai tavo gyvenimas.Renkiesi tu.Nesmagu bus tik kartą...Vaikutis ateina ir mama tampi visam...Visada gaila kažką palikti,sunku kažką pradėti,sunku apsispręsti,bet ant dviejų kėdžių nesėsi...Tiesa,dar tavo planus gali pakoreguoti gyvenimas--nevisad leliukas ateina tada,kai jau sugalvoji.Taigi,vėl kartoju--nerk stačia galva į darbus ir tobulėk,mokykis čia ir dabar...
Tikriausiai man lengva kalbėti...Auginu du vaikus.Kai jų dar nebuvo,maniau,kad panorėsim vaiko--jis čiūžt ir čia...O ne...Palikau savo auklėtinukų trečiokų klasę tik tik pasibaigus mokslo metams ir už savaitės jau supavau dukrą...Tikrai norėjau su vaikais dirbt ir ketvirtoje klasėje,bet ...Taip susiklostė...
Antras vaikas pasibeldė irgi lyg nelaiku.Jau lyg ir planavom,bet vis nebuvo...Taigi grįžau į darbą,laikinai,pavadavau draugę,išėjusią į dekretą.Po pusmečio darbo pasijutau nėščia---draugės vaikiukas dar mažas,ji dar neketino grįžti."Prisivadavau"...Gal kažkam ir atrodė,jog atėjau specialiai ,bet koks skirtumas kaip kas manė...Dirbau tik metus ir išėjau auginti vaikiuko...taip jau nutiko.Esu laiminga dviejų vaikų mama.Turiu gražią šeimą.Nesigailiu dėl neužliptų karjeros laiptų ...Tik dabar pradedu dirbti vėl......
O KO LABIAUSIAI NORI TU???