QUOTE(Smurka @ 2006 01 24, 21:30)
O kaip pačiai susirgus galima būt gera darbuotoja?
Taigi ir sakau, kad suderinama, kad išeitis iš įvairiausių situacijų randama. Mano mažoji serga tik kartą į pusmetį. Jei tuo metu nėra svarbių darbų, pasėdžiu namuose, galiu ir namie šį bei tą padaryt, šiame technologijų amžiuje daug kas vyksta internetu. Jei jau niekaip neišeina sėdėt namie, auklę tenka samdyt. Ir pasaulis vis tiek nesugriūva tuomet, savo vaikui aš lieku mama ir pati geriausia pasaulyje, o darbdavys iš darbo irgi neveja.
Tau pasisėkė, dauguma vaikų serga daug dažniau, ir tikrai dažniau už suagusį žmogų. Su sloga į darbą eini, o vaikui būtų proga neit į darželį, bet tepmsi, nes turi eit į darbą. Nelauksi jo po mokyklos su pietumis ir svežiai iškeptais sausainiais. Paveluosi į kokį renginį darželyje...
Auklės variantas nėra derinimas, tai kompromisas, kaip aukščiau aprašyto vos-vos be skolų besimokančio studento atveju.
Troleibuso vairuotoja, statybininkė, mokytoja, psichologė, tt. Internetų ne padirbs, be to koks tikslas su sergančiu vaiku likt, jei prie kompo sedėsi?
Pati esu mokytoja... Kaip derint patarsi? Žinai kiek dienų mokytoja gali nenueit į darbą kol tėviai direktoriui skambint pradės? Pamokų tai nieks nepavadoja. O nuolat samdydamas auklę nieko nederini, tik savo "darbą (mamos pareigas)" užleidi kitam. Tai tas pats jei susirgus vaikui aš į mokyklą atvesčiau ką nors ir pasakyčiau: čia porai dienų vieto manęs. Ar vadovybė sutiktų? Aišku ne. Tai kodėl vaikas turi džiagtis tuo "mamos pakaitalų"?