Karjera ar vaikas?

#13
QUOTE(Cassandra @ 2006 01 24, 17:43)
DjeVu, jei ne paslaptis, kiek tau metų, t.y. bent maždaug?


Man 24, žinau, kad dar laiko yra prieš akis, bet kaip jau ir minėjau, paniškai bijau tapti "karjeriste", nenoriu tokia būti, noriu gražios šeimos ir gero darbo doh.gif kaip ir visi žmonės - visko iš karto... blush2.gif ach, atrodo, radau dėl ko dejuoti, ar ne...?
Atsakyti
#14
QUOTE(DjeVu @ 2006 01 24, 16:52)
Man 24, žinau, kad dar laiko yra prieš akis, bet kaip jau ir minėjau, paniškai bijau tapti "karjeriste", nenoriu tokia būti, noriu gražios šeimos ir gero darbo doh.gif kaip ir visi žmonės - visko iš karto... blush2.gif ach, atrodo, radau dėl ko dejuoti, ar ne...?

nu va, man tiek pat, problemos tos pačios drinks_cheers.gif
mes atidėjom džiaugsmus metams, tam, kad aš turėčiau bent šiokią tokią darbo patirtį, kad vaikui sulaukus metukų ar daugiau būtų kur grįžti į darbą. o jei ir ne ten pat dirbti, tai susirasti kitą darbą. o neturint patirties ir dar su vaiku darbą rasti tikrai sunkiau.
Atsakyti
#15
QUOTE(Ieva-Pieva @ 2006 01 24, 17:49)
va čia tai nesutinku  schmoll.gif
jei atidedu vaikiuką, kol turėsiu geras sąlygas jam auginti, esu egoistė?
Man egoistikša atrodo pradėti leliuką neturint tvirtesnio pagrindo po kojom. vaikas ne tik oru gyvas. deja, tai yra brangus malonumas.

Skirtingi dalykai yra atidėliojimas norint susikurti geresnes sąlygas gyventi ir auginti vaikutį ir atidėliojimas šiaip sau, norint "išsilakstyti", karjerą pasidaryti. Būtent pastaruoju atveju yra ugdomas egoizmas. Stebėdama taip gyvenančius aplinkinius, kasdien vis labiau tuo įsitikinu.
Atsakyti
#16
QUOTE(Ieva S @ 2006 01 24, 16:56)
Skirtingi dalykai yra atidėliojimas norint susikurti geresnes sąlygas gyventi ir auginti vaikutį ir atidėliojimas šiaip sau, norint "išsilakstyti", karjerą pasidaryti. Būtent pastaruoju atveju yra ugdomas egoizmas. Stebėdama taip gyvenančius aplinkinius, kasdien vis labiau tuo įsitikinu.

bet ar geresnių sąlygų sukūrimas nėra susijęs su karjerizmu? unsure.gif
aišku, galima ilgai filosofuoti ir išvedžioti savas tiesas drinks_cheers.gif, bet kad egoizmas ugdomas, nesutinku.
Atsakyti
#17
QUOTE(DjeVu @ 2006 01 24, 17:52)
Man 24, žinau, kad dar laiko yra prieš akis, bet kaip jau ir minėjau, paniškai bijau tapti "karjeriste", nenoriu tokia būti, noriu gražios šeimos ir gero darbo doh.gif kaip ir visi žmonės - visko iš karto... blush2.gif ach, atrodo, radau dėl ko dejuoti, ar ne...?


smile.gif Na, tai juo labiau, man rodos, niekas nepasikeis, jei vaikučio planavimą atidėsi metams. Pati jausies kur kas tvirčiau, ir kaip mama, ir kaip moteris, turėdama gerą darbą ir socialines garantijas smile.gif

Dėl "karjeristės" - tai tik pati gali nuspręsti. Turi žinoti, kad tau svarbu įsitvirtinti darbe, o ne padaryti karjerą. Todėl turi žinoti, iki kokio laiptelio gali lipti darbe, kad laiku pasakytum sau "stop" ir užsiimtum šeimos planavimu wink.gif
Atsakyti
#18
QUOTE(Ieva-Pieva @ 2006 01 24, 17:56)
nu va, man tiek pat, problemos tos pačios  drinks_cheers.gif
mes atidėjom džiaugsmus metams, tam, kad aš turėčiau bent šiokią tokią darbo patirtį, kad vaikui sulaukus metukų ar daugiau būtų kur grįžti į darbą. o jei ir ne ten pat dirbti, tai susirasti kitą darbą. o neturint patirties ir dar su vaiku darbą rasti tikrai sunkiau.


sutinku visom keturiom drinks_cheers.gif na, patirties jau pas mane yra, bet anksčiau visuomet dirbdavau tik pagal autorines sutartis (mano darbo srity taip įprasta) ir jokių garantijų socialinių nebūdavo. Dabar jausiuosi kiek "saugiau" ir bandysiu savo didelį norą "užkonservuoti". Beje, apie finansinį pagrindą kalbėti irgi sudėtinga, nes, kaip žinia, pinigų žmonėms vis negana ir atrodo, kad niekada neuždirbsi tiek, kad vaikui stabilią gerą ateitį užtikrintum. O godumui, deja, ribų nėra... g.gif
Atsakyti
#19
Man panašiai buvo. Dirbau mokykloje ir į dekretą išėjo sekretorė. Aš apsiėmiau pavaduoti išėjusią sekretorę, nes pamokų turėjau nedaug. DS buvo terminuota: kol senoji sekretorė grįš iš vaiko auginimo atostogų. Pradirbau apie 4 mėn. ir pati pastojau. Nu kažkaip biški nefaina buvo prieš direktorę. Nu bet ką padarysi. Direktorė labai nenustebo, kažkodėl pasakė, kad šito ir tikėjosi. Pas mus kolektyvas jaunas ir į metus kokios 3 išlėkdavo "paatostogaut" tai direktorė nuolat rūpinosi naujų darbuotojų paieška biggrin.gif . Vienžo, nežinau ar teisingai padariau ar ne, bet išeidama į dekretines rašiau prašymą, kad atleistų iš šių pareigų, nes manęs atleist negalėjo, nors kita vertus juk DS vistiek būtų nutrūkus kai gryžo senoji sekretorė. Vietoj manęs keliems mėnesiams, kol grįs senoji sekret. priėmė naują . Direktorė juokais prasitarė naujai sekret, kad prižadėtų, nepastoti, kol grįš senoji darbuotoja.
Man tada buvo 23, vaikų neplanavau, bet deje gydytojai liepė verysad.gif
Atsakyti
#20
QUOTE(Ieva-Pieva @ 2006 01 24, 16:49)
vaikas ne tik oru gyvas. deja, tai yra brangus malonumas.


o aš pagimdžius įsitikinau, kad vaikas yra daug kartų "pigesnis" malonumas, nei įsivaizdavau ax.gif mirksiukas.gif

O DjeVU siūlyčiau daryt karjerą, bet... gamint vaikelį bigsmile.gif , nes tu tikrai nežinai, kaip greit tu pastosi schmoll.gif , gal tai ir taip užtruks metus ar daugiau, nu niekad negali būti tikras doh.gif , nes ir kažkokia patarlė yra "mes planuojam, o velnias (arba Dievas) juokiasi..."
Atsakyti
#21
As tai eiciau i ta nauja darba ir ramiai planuociau vaikeli, jei norisi. Kaip kazkuri rase: kol pastosi, kol i dekreta iseisi... Kas ten zino kiek laiko praeis, gal ir visi metai, o gal pusantru ar daugiau...
As panasiai padariau, nesigailiu nei kiek. Nei darbe kas infarkta gavo, nei pati jauciuosi nusiskriaudusi (finansiskai ir moraliskai).
Tik as gerokai vyresne (siais metais bus 30), tai atideliot netraukia, bijau, kad paskui su vaikais bendros kalbos neberasim, per seni tevai busim (na, cia musu toks, galbut kvailas, isitikinimas mirksiukas.gif ). Siuo metu laukiuosi antro, pametinuka sumeistravom ax.gif , darbas neprapuls... kol kas "laukia". O prapuls - geresni rasiu, nei kvaila, nei ziopla esu (is kuklumo nemirsiu tongue.gif biggrin.gif ).
Atsakyti
#22
QUOTE(Lietuvos saulele @ 2006 01 24, 18:21)
O DjeVU siūlyčiau daryt karjerą, bet... gamint vaikelį  bigsmile.gif , nes tu tikrai nežinai, kaip greit tu pastosi  schmoll.gif , gal tai ir taip užtruks metus ar daugiau, nu niekad negali būti tikras  doh.gif , nes ir kažkokia patarlė yra "mes planuojam, o velnias (arba Dievas) juokiasi..."


jooo. kartais netyčiukas tik į naudą... g.gif tada mažiau apie aplinkybes galvoji
Atsakyti
#23
QUOTE(DjeVu @ 2006 01 24, 18:30)
jooo. kartais netyčiukas tik į naudą... g.gif tada mažiau apie aplinkybes galvoji


Bet jeigu kleckas tik dešimtmečio planuose, tai gal ir nebūtina jį tuoj pat imtis įgyvendinti biggrin.gif mirksiukas.gif ? Čia tiktų pasakymas - kada dievulis duos, tada ir bus ax.gif Man irgi tiek pat metukų, dažnai pagalvoju ir aš apie leliuką, tuo labiau kad pažįstami aplink vaikuoti stipriai pradėjo doh.gif Bet man tai kažkaip dar nedrąsu ir baisu, matyt aš tam dar nepasiruošusi.... blush2.gif
Atsakyti
#24
QUOTE(Ieva S @ 2006 01 24, 16:56)
Skirtingi dalykai yra atidėliojimas norint susikurti geresnes sąlygas gyventi ir auginti vaikutį ir atidėliojimas šiaip sau, norint "išsilakstyti", karjerą pasidaryti. Būtent pastaruoju atveju yra ugdomas egoizmas. Stebėdama taip gyvenančius aplinkinius, kasdien vis labiau tuo įsitikinu.

noriu grįžti prie išsilakstymo ir gyvenimo sau (atseit egoizmas). kuo jis blogas? jei žmogutis jaučia, kad dar neišsilakstęs,matyt ne be pagrindo? ar geriau, kai linksmybių trūkumas pajaučiamas vaikus užauginus? juk ką dabar ištinka keturiasdešimtečio krizė? tuos, kurie pasigimde dvidešimt kelių ir užaugino vaikus doh.gif atsiranda laisvo laiko, pasijaučia, kad jaunystės neturėta, ir puolama į kompanijas, ant motociklų etc. doh.gif ereliai bigsmile.gif
man atrodo, neverta pulti anksti vaikų gimdyti. reikia ir karjerą pasidaryt, ir pasaulio pamatyt, ir dėl savęs pagyvent 4u.gif
Atsakyti