Bet juk yra ir teciai, ne tik mamos. ir vaikui sergant, vis gali derintis, o ne tik mama...bet gal as cia ne i tema??
QUOTE(mirėja @ 2006 01 24, 21:29)
Nuuuu... O gal tiesiog ne visų žmonių gyvenimo tikslas yra vaiko/ vaikų turėjimas 
Prie ko čia egoizmas? Pvz. Vyro močiutes vyriasnioi sesuo niekad neištekėjo ir atitinkamai nesusilaukė vaikų nes daug metų žiūrėo anksti "ant patalo" atsigulusia motyną. Ar ji egoistė? Yra visokiu situacių. Būna kad žmonės vaikų tiesiog nenori. Gal ne visam gyvenimui, bet šiame gyvenimo tarpnyje- ne. Ar privaloma norėt? Pvz. jūs norit savo verslo, mes ne... Atideliojat vaiko dėl to būsimo verslo. Ar čia egoizmas ar ne? Kodėl atideliot vaiką dėl mokslų/ verslo Tau normalu, o kitom-egoizmas 
Žmonės skirtingi ir negali/ neprivalo norėt tuo paties
Prie ko čia egoizmas? Pvz. Vyro močiutes vyriasnioi sesuo niekad neištekėjo ir atitinkamai nesusilaukė vaikų nes daug metų žiūrėo anksti "ant patalo" atsigulusia motyną. Ar ji egoistė? Yra visokiu situacių. Būna kad žmonės vaikų tiesiog nenori. Gal ne visam gyvenimui, bet šiame gyvenimo tarpnyje- ne. Ar privaloma norėt? Pvz. jūs norit savo verslo, mes ne... Atideliojat vaiko dėl to būsimo verslo. Ar čia egoizmas ar ne? Kodėl atideliot vaiką dėl mokslų/ verslo Tau normalu, o kitom-egoizmas Žmonės skirtingi ir negali/ neprivalo norėt tuo paties Kas sakė, kad atidėliojam? Nieko mes neatidėliojam, jau intensyviai darbuojamės ta linkme
Prieš gerą pusmetį aš dar rimtai abejojau. Svarsčiau - laikas jau ar dar ne laikas. Turėjau įvairiausių baimių, ar sugebėsime save išlaikyti. Ir dabar tų baimių yra, tik motinystės instinktas manyje stipresnis. Supratau, kad karjera, netgi studijos palauks. Tie dalykai gyvenime praeina, gali kartotis, o šeima su tavimi bus visą laiką ir yra svarbiausia gyvenime.
O dėl norinčiųjų išsilakstyti egoizmo mano nuomonės nepakeisite. Užtenka apsidairyti aplinkui. Tų, kurie vaikų susilaukė artėjant trisdešimtmečiui, išsilakstę ir karjerą padarę, mažylius augina auklės ir močiutės. Mamos ir toliau laksto, karjerą daro. Apetitas auga bevalgant, taip sakant. Ilgą laiką gyveno dėl savęs, dabar gyventi dėl mažo žmogučio ir aukoti dėl jo savo interesų nebesugeba.
Aišku, nesakau, kad reikia gimdyti vaikus neturint išvis nieko. Bet jeigu situacija netragiška - kodėl gi ne.
QUOTE(mirėja @ 2006 01 24, 22:18)
Taip dėl to ir rašau, kad būti mama- pašaukimas. GERA mama ŽINO kada vaiką palikti ramybėje, ir kiek laisves duot.
Teisybė
QUOTE(Ieva S @ 2006 01 25, 09:53)
1. šeima su tavimi bus visą laiką ir yra svarbiausia gyvenime.
2. Ilgą laiką gyveno dėl savęs, dabar gyventi dėl mažo žmogučio ir aukoti dėl jo savo interesų nebesugeba.
2. Ilgą laiką gyveno dėl savęs, dabar gyventi dėl mažo žmogučio ir aukoti dėl jo savo interesų nebesugeba.
1. esi tuo tikra?
2. kokia aukų prasmė? jau įsivaizduoju save pasiaukojusią ir vaiko priekaištus, kadmamka užsisėdėjus, neįdomi, "ne krūta", ir jis tokių pasiaukojimų neprašė
QUOTE(Ieva-Pieva @ 2006 01 25, 11:00)
1. esi tuo tikra?
2. kokia aukų prasmė? jau įsivaizduoju save pasiaukojusią ir vaiko priekaištus, kadmamka užsisėdėjus, neįdomi, "ne krūta", ir jis tokių pasiaukojimų neprašė
2. kokia aukų prasmė? jau įsivaizduoju save pasiaukojusią ir vaiko priekaištus, kadmamka užsisėdėjus, neįdomi, "ne krūta", ir jis tokių pasiaukojimų neprašė
1. Taip
2. Bet kuris vaikų psichologas patvirtintų, kad didžiausia trauma kūdikiui yra blaškymas tarp kelių žmonių. Jam reikia vieno brangiausio žmogučio - mamos - prie kurio prisiriša, su kuriuo daugiausia bendrauja. Bent iki metukų. Vėliau mama pati renkasi, kas jai svarbiau ir jos šeimai palankiau. Jeigu moteris namie dūsta, depresuoja, žinoma, tegul grįžta geriau į darbą ir nekankina vaiko savo isterijomis.
QUOTE(Ieva S @ 2006 01 25, 09:53)
Tų, kurie vaikų susilaukė artėjant trisdešimtmečiui, išsilakstę ir karjerą padarę, mažylius augina auklės ir močiutės. Mamos ir toliau laksto, karjerą daro. Apetitas auga bevalgant, taip sakant. Ilgą laiką gyveno dėl savęs, dabar gyventi dėl mažo žmogučio ir aukoti dėl jo savo interesų nebesugeba.
Žinai, nuskambėjo gana įžeidžiančiai- mes su vyru puikiai žinom, kad auginam savo vaiką patys nes močiutės gyvena taip toli, kad viena iki šiol anūkės nemačiusi, o kita mato geriausiu atveju kartą per mėnesį. Ir esam laimingi, nes žinom, ką iš tiesų reiškia auginti vaiką, ir džiaugiamės, kad ne aštuoniolikmečiais būdami tėvais tapom- va tada tai tikrai būtų reikėję močiučių materialinės paramos ir pagalbos buityje.
Vaikų buvimas neapriboja žmogaus galimybių ir interesų - sakyčiau, net praplečia
QUOTE(mirėja @ 2006 01 24, 21:38)
Troleibuso vairuotoja, statybininkė, mokytoja, psichologė, tt. Internetų ne padirbs, be to koks tikslas su sergančiu vaiku likt, jei prie kompo sedėsi?
Pati esu mokytoja... Kaip derint patarsi? Žinai kiek dienų mokytoja gali nenueit į darbą kol tėviai direktoriui skambint pradės? Pamokų tai nieks nepavadoja. O nuolat samdydamas auklę nieko nederini, tik savo "darbą (mamos pareigas)" užleidi kitam. Tai tas pats jei susirgus vaikui aš į mokyklą atvesčiau ką nors ir pasakyčiau: čia porai dienų vieto manęs. Ar vadovybė sutiktų? Aišku ne. Tai kodėl vaikas turi džiagtis tuo "mamos pakaitalų"?
Pati esu mokytoja... Kaip derint patarsi? Žinai kiek dienų mokytoja gali nenueit į darbą kol tėviai direktoriui skambint pradės? Pamokų tai nieks nepavadoja. O nuolat samdydamas auklę nieko nederini, tik savo "darbą (mamos pareigas)" užleidi kitam. Tai tas pats jei susirgus vaikui aš į mokyklą atvesčiau ką nors ir pasakyčiau: čia porai dienų vieto manęs. Ar vadovybė sutiktų? Aišku ne. Tai kodėl vaikas turi džiagtis tuo "mamos pakaitalų"?
Nesutinku, pagal tokią logiką visos mokytojos turėtų būti bevaikės. Mano pedagoginio darbo stažas - 15 metų. Per tą penkioliką metų turėjau pakankamai laiko ir galimybių tiek pati susidurti su įvairiausiomis situacijomis, tiek stebėti savo koleges - mamas. Taip, mokykla yra įstaiga, dirbanti pagal griežtą grafiką, todėl "taip sau" nenueiti pusdienį į darbą negali. Na, nebent tą dieną turi mažai pamokų, ir jas iškaišioji, suderinusi su mokiniais ir administracija, į kitas dienas.Tačiau vaiko liga yra rimtas dalykas ir poliklinika tokiais atvejais išduoda nedarbingumo lapelį. Muša per kišenę? Taip, muša, bet vaiko sveikata šiuo atveju svarbiau. Dėl nepavaduojamų pamokų - paprastai yra nustatomas laikotarpis, nuo kada yra skiriamas pavaduojantis mokytojas, kolegai susirgus, išvykus į sesiją ir pan. Ir tai nebe mokytojo, o administracijos galvos skausmas.
QUOTE(mirėja @ 2006 01 24, 22:07)
Dėl mamų- mokytojų: 99% mokytojų vaikų yra probleminiai. Buna sakai ką aukletojai, o ji atsako "ko tu nori, jo mama mokytoja" ir viskas aišku. Tiesą sakant, pažistu tik dvi mokytojas, kurios vaikai tikrai gerai mokosi, gerai elgiasi, sutaria su mama... Čia iš mano pažistamų, nes su vaikais-paaugliais mokytojų pažistu nedaug. Aišku pažistu, bet nebendrauju tiek artimai, kad galėčiau sakyt. Patys vaikai sako- mama-mokytoja yra nelaimė.
O kaip derina: su temperatura, slogojančius tempia į daržą, nes mokytojos atliginimo auklei neužtenka.
Kategoriškai nesutinku. Teko mokyti daugumos kolegių vaikus - vaikai, kaip vaikai: vieni -judresni, kiti - ramesni, pasitaikė ir problematiškų, tačiau kur kas mažesnis, nei tavo nurodytas, procentas, o buvo ir labai gabių - dalyvaujančių olimpiadose, kuriančių, grojančių.
Mokytojų atlyginimai nėra labai dideli, visi tai, žino, tačiau ne viena kolegė leidžia sau pasisamdyti auklę, nes esant auklei namuose ir nelabai rimtai slogai išties nereikia imti biuletenio ir tai labiau apsimoka, nei vesti nuolat sirguliuojantį vaiką į darželį.
QUOTE(Ieva S @ 2006 01 25, 10:07)
2. Bet kuris vaikų psichologas patvirtintų, kad didžiausia trauma kūdikiui yra blaškymas tarp kelių žmonių. Jam reikia vieno brangiausio žmogučio - mamos - prie kurio prisiriša, su kuriuo daugiausia bendrauja. Bent iki metukų. Vėliau mama pati renkasi, kas jai svarbiau ir jos šeimai palankiau. Jeigu moteris namie dūsta, depresuoja, žinoma, tegul grįžta geriau į darbą ir nekankina vaiko savo isterijomis.
Net ir dieną praleisdamas su aukle, vaikas vis tiek žino, kuri moteris jo gyvenime svarbiausia. Ir žinoma, kad mama.
O tavo info yra pasenusi. Neseniai buvo atlikti tyrimai, kaip vaiko psichiką ir intelektą veikia faktas, kad jis nuo kūdikystės buvo prižiūrimas auklės. Ir nebuvo pastebėta jokio skirtumo.
Lietuvoje įstatymai ir taip yra palankūs kūdikius auginančioms motinoms. Būtumėt koikioj JAV, po trijų mėnesių drožtumėt darban ir net klausimų jokių nekiltų
Puikiai suprantu autorės abejones....
Būdama jos metų tikrai pasirinkčiau darbą.
Man greitai bus šiek tiek virš trisdešimt , o aš niekaip negaliu apsispręsti pradėti vaiką. Nors ir nusistatėme datą, kad galėčiau pratintis prie tos dienos, bet... mane ši mintis tiesiog dusina. Aš bijau.
Nenoriu palikti darbo- nes mano darbe šiuo metu kiekviena diena-nauja praktika ir patyrimas, be to periodiškai kyla atlyginimas... (po ilgo laikotarpio mano gyvenime);
Esu visiškai nepriklausoma nuo vyro. Sunku susitaikyti, kad vaiko auginimo metu- bus atvirksčiai...
Bijau pasitikėti vyru, kad jis sugebės mus išlaikyti....
Ir dar -n, visokių baimių...
Kai paklausiu savęs ar noriu vaiko. Atsakymas- lyg ir noriu. Bet tas "noriu" daugiau dėl to, kad kitos pasakoja, jog motinystės jausmas labai gražus, meilė vaikui labai stipri ir niekas aplinkui (kurie turi vaikus) nesirinktų vaiko neturėti... nesvarbu kokie sunkumai spaudžia...
Būdama jos metų tikrai pasirinkčiau darbą.
Man greitai bus šiek tiek virš trisdešimt
, o aš niekaip negaliu apsispręsti pradėti vaiką. Nors ir nusistatėme datą, kad galėčiau pratintis prie tos dienos, bet... mane ši mintis tiesiog dusina. Aš bijau. Nenoriu palikti darbo- nes mano darbe šiuo metu kiekviena diena-nauja praktika ir patyrimas, be to periodiškai kyla atlyginimas... (po ilgo laikotarpio mano gyvenime);
Esu visiškai nepriklausoma nuo vyro. Sunku susitaikyti, kad vaiko auginimo metu- bus atvirksčiai...
Bijau pasitikėti vyru, kad jis sugebės mus išlaikyti....
Ir dar -n, visokių baimių...
Kai paklausiu savęs ar noriu vaiko. Atsakymas- lyg ir noriu. Bet tas "noriu" daugiau dėl to, kad kitos pasakoja, jog motinystės jausmas labai gražus, meilė vaikui labai stipri ir niekas aplinkui (kurie turi vaikus) nesirinktų vaiko neturėti... nesvarbu kokie sunkumai spaudžia...
QUOTE(Darsė @ 2006 01 25, 11:13)
1.Žinai, nuskambėjo gana įžeidžiančiai- mes su vyru puikiai žinom, kad auginam savo vaiką patys nes močiutės gyvena taip toli, kad viena iki šiol anūkės nemačiusi, o kita mato geriausiu atveju kartą per mėnesį. Ir esam laimingi, nes žinom, ką iš tiesų reiškia auginti vaiką, ir džiaugiamės, kad ne aštuoniolikmečiais būdami tėvais tapom- va tada tai tikrai būtų reikėję močiučių materialinės paramos ir pagalbos buityje.
2.Vaikų buvimas neapriboja žmogaus galimybių ir interesų - sakyčiau, net praplečia
2.Vaikų buvimas neapriboja žmogaus galimybių ir interesų - sakyčiau, net praplečia
Nededu to "kryžiaus" ant visų.
1.Bet vis dėlto toks reiškinys, kada tėvai nenori auginti vaiko patys, yra labai dažnas tarp vyresnio amžiaus tėvų.
2.Sutinku.
QUOTE(Ieva S @ 2006 01 25, 12:02)
Bet vis dėlto toks reiškinys, kada tėvai nenori auginti vaiko patys, yra labai dažnas tarp vyresnio amžiaus tėvų.
Iš kur tokie domenys?
Nes psichologai teigia ką kitą - pasak jų, vyresni tėvai psichologiškai yra labiau subrendę tėvystei, jie ramesni, atsakingesni, jų taip jau nebevilioja "gyvenimo šėlsmas", jie turi daugiau kantrybės, yra tolerantiškesni ir geriau įsiklausantys į vaiko poreikius
QUOTE(Cassandra @ 2006 01 25, 12:09)
Iš kur tokie domenys?
Nes psichologai teigia ką kitą - pasak jų, vyresni tėvai psichologiškai yra labiau subrendę tėvystei, jie ramesni, atsakingesni, jų taip jau nebevilioja "gyvenimo šėlsmas", jie turi daugiau kantrybės, yra tolerantiškesni ir geriau įsiklausantys į vaiko poreikius
Nes psichologai teigia ką kitą - pasak jų, vyresni tėvai psichologiškai yra labiau subrendę tėvystei, jie ramesni, atsakingesni, jų taip jau nebevilioja "gyvenimo šėlsmas", jie turi daugiau kantrybės, yra tolerantiškesni ir geriau įsiklausantys į vaiko poreikius
Nesvarbu, ką šneka kažkokie mistiniai tyrimai. Apsidairius aplinkui matau kitokią situaciją.
aš siūlau temos autorei padirbėti 1-1,5 m.
užsirekomenduoti kaip gera ir nepakeičiama darbuotoja
o tada planuoti vaikus
jeigu esi geras darbuotojas, tada viršininkas be problemų darys nuolaidas tau: išleis anksčiau iš darbo, nepyks už biuletenius ir kt.
svarbu būtų gera darbuotoja, o ne laikytis darbe ir bijoti jo prarasti
ne veltui sakoma, kad gerų darbuotojų yra mažai
užsirekomenduoti kaip gera ir nepakeičiama darbuotoja
o tada planuoti vaikus
jeigu esi geras darbuotojas, tada viršininkas be problemų darys nuolaidas tau: išleis anksčiau iš darbo, nepyks už biuletenius ir kt.
svarbu būtų gera darbuotoja, o ne laikytis darbe ir bijoti jo prarasti
ne veltui sakoma, kad gerų darbuotojų yra mažai
