Vėdinimas nuosavame name - 3

Visiškai pritariu. Nasavame name rotacinis netinka, o ypač pasyviajame. Plokšteliniai puikiai susitvarko, ypač dirbdami poroje su ŽŠ.
Plastmasė šilumokaityje irgi nerekomenduotina, belieka celiuliozė ir aliumas, čia jau pagal situaciją.

Yra du oro ištraukimo variantai. Daryti išraukimą kiekvienoje patalpoje arba kaip pas jus suprojektuota tik san mazguose. Antrasis variantas kiek pigesnis nes reikia mažiau ortakių. Tačiau turi eilę trūkumų.
Turėsite padaryti plyšius po durimis arba groteles per kurias keliaus ir triukšmas.
Paduodamas oras yra paprastai vėsesnis, jis turėtų leistis žemyn ir natūraliai pažeme keliauti pro duris į sanmazgą. Todėl nevyksta oro maišymosi ir dalis oro užsistovi.
Kita problema židinio ventiliatorius. Jūsų svetainė apie 50 m2 arba 135 m3. Tai teoriškai 400 m3 židinio ventiliatorius per 20 min visą svetainės orą supūs į miegamuosius. Žinoma per plyšius jis sugrįš atgal, tačiau svetainėje susidarys neigiamas slėgis. Mano supratimu turėtų užtekti gerokai mažesnio srauto. Nebent planuojate šildytis tik židinio pagalba.
Beja dėl riaumojančio ventiliatoriaus neskubėkite išsigasti. Manau jums yra siūlomas židinio ventiliatorius montuojamas į vidinę karšto oro kamerą virš židinio. Temperatūra čia gali būti pasiekiame iki 200 laipsnių. Pasistačius nedidelį ventiliatoriuką galima labai sėkmingai keliais laipsniais pakelti temperatūrą visose norimose patalpose. Pats prieš kelis metus pasistačiau židinį tik dėl grožio, o 2-3 kartus pabrangus nergijai labai pasigailėjau. Tas grožis be jokių pastangų man galėtų sutaupyti iki 1000 lt per metus.

Ar galima išsamiau apie tai kaip židinio ventiliatoriaus pagalba sutaupyti 1000 Lt?

200 kvm nelabai šilto namo šildymas dujomis kainuoja 5000-6000 lt per metus. Jei mėgstate kūrenti židinį, išvedžioję ortakius 20 - 30 procentų šilumos galėtumėte gauti iš židinio.

Jei, prieš kažką rašant, pažiūrėtumėte žmogaus atsiustą nuorodą - pastebėtumėte kad kalba eina ne apie vėdinimą, o apie papildomą šildymo sistemą.

Iš esmės jūsų propaguojamas vakarietiškas standartas ne kažin kiek skiriasi nuo lietuviško - 30m3/h vienam žmogui prieš lietuviškus 36m3/h. Minimalios apykaitos normos Lietuvoje manau taikyti neteks, nes kambariai labai maži. Jei žmogui reikia paduoti, tarkim, 30m3/h - tai toks oro kiekis 15m2 ploto kambaryje sudarys 0.75 karto/val. apykaita (kas yra 2.5 karto daugiau negu jūsų siūloma n=0.3/h-1).

O dar man labai įdomu kaip jus sugebėsite viso namo vėdinimą atlikti su 200 m3/h?
Pamirškime paviršutiniškus pasisakymus ir pedantiškai suskaičiuokime:
Tevų miegamasis - 2*36=72 m3/h
vaiko kambarys - 1*36=36
vaiko kambarys - 1*36=36
svečių kambarys/kabinėtas - 2*36=72
svetainė - 4*36=144
-------------------------------------------------
viso: 360 m3/h
(dovanokite, bet aš paėmiau galiojančia pas mus normą - 36m3/h)
O gal siūlysite išjunginėti vėdinimą atskirose patalpose tuo metu kai ten nėrą žmonių? Ar pusite šviežią orą tik į mėgiamuosius ir tikėsitės kad jis kažkokiu stebuklingu būdu keliaudamas iš miegamojo į šalia esančią vonią praskris pro svetainę?!
Tai teorija, o iš patirties galiu pasakyti, kad reikia turėti galimybę 2-3 kartus padidinti apykaitą:
- Vaikai mėgsta pasikviesti draugus, užsidaro su jais savo kambariuose ir neišlenda kelias valandas. Kaip manote, ar labai šviežias ten oras?
- Mes bent kartą per savaitę turime svečių. Kai svetainėje susirenką 6 žmonės po pusvalandžio jau norėsi atidaryti langą.
- kai yra kas nors kepama, kvapai išsivėdina labai lietai. Po 2-3 val. dar galima užuosti kvapą

Tai gaunasi kad, mažai kubų - reiškia mažai galimybių, o nuostoliai kur kas mažesnį nei tada kai atidarinėsite langus bandant išvėdinti patalpas. (O triukšmas priklauso ne nuo rekuperatoriaus dydžio o nuo to kiek tvarkingai pritaikytos triukšmo slopinimo priemonės).

Kiek domejausi, zidinys, kuris pasiima ora is patalpu, isvis nesuderinama su rekuperacine sistema..Todel dauguma zidiniu dabar yra daromi su oro padavimu is lauko (pro kamino ventiliacine anga (manau priimtinesnis variantas), arba siena)..
Del mazu ventiliatoriuku nelabai supratau? Kur juos siulote statyti, praktiskai kiekviename kambaryje?
Dar viena problema buvo man isakyta, kad zidinio ortakiai siluma padavines is virsaus, ne paslaptis, kad siluma laikosi virsuje.., taigi siluma gali buti neracionaliai panaudojama. Vienauksciame name ortakiu palei grindis isvedzioti manau nelabai ymanoma..

Tai jus vadinate išsamiu paaiškinimų?!
Pamėginkim paskaičiuoti: tam kad dujom išleisti 4500 Lt vietoje 5500 Lt, reikia kad židinys padengtu: 1000/5500=0.18=18% šilumos poreikio.
Anot jūsų, kai kūrenamas židinys jis padengia 25% namo šilumos poreikio. Išeina taip, kad židinį turėsite kūrenti: 24val.*18/25=17 valandų per parą. Jei kuras nemokamas - tada sutaupysite žadėtus 1000Lt.

O jei už židinio kurą teks mokėti pvz. 4 kartus pigiau nei už dujas - aš abejoju kad aplamai galima ką nors sutaupyti. Kiek žinau židinys - pats neefektyviausias krosnies tipas, o dujinis katilas - atvirkščiai, turi didžiausia efektyvumą. Nesu šios srities žinovas, pataisykite jei klystu, bet manau kad tam pačiam šilumos kiekiui pagaminti židinys sunaudos 5 (o gal ir 10) kartų daugiau kuro nei dujinis katilas. Išeina kad nors kuras yra 4 kartus pigesnis, jo reikia 5 kartus daugiau. Tai kur ekonomija?!

Na zidiniu gi nuolatos nesildysi, bent mano variante..Tai tiesiog laikotarpiai, kada namie vesoka(ruduo,pavasaris), taciau nesinori kurti pagrindinio katilo..Ir tai pakursi gryzes is darbo, pakurensi iki kol eisi miegot..

Rekuperacinė sistema nei trukdo nei padeda šio atveju. Tuo metų kai kūrenamas židinys reikia kad name būtu galimybė lauko orui pritekėti. Paprastai po poros metų languose ir duryse pasidaro pakankamai plyšiu kad į namą patektu reikiamas kiekis oro. O kai nepakanka - teks atidaryti kokią orlaidę arba palikti nehermetiškai uždarytą langą. Suprantama kad kūrenant židinį prie langų jausis šioks toks skersvėjukas. Todėl rekomenduotina numatyti atskirą kanalą oro padavimui į židinį.
"pro kamino ventiliacine anga" - tai pats blogiausias variantas: pirma, šioje angoje lygiai tokia pat trauka kaip ir židinio kamine ( jų nes jų aukštis yra beveik vienodas) ir oras pro šią angą bando išeiti iš namo o ne atvirkščiai. O antra, kadangi ši anga atsiveria ant stogo visai šalia dūmų kamino - per ja dūmai gali patrakti atgal į patalpą.
Papildyta:

Aš apie tai ir sakau - židinį pastoviai nekūrensi, tai daugiau malonus žaisliukas negu šildymo prietaisas. Man irgi labai patinka pasėdėti prie jo, tačiau jei kalbame apie ekonomiją - geriau jungi normalią šildymo sistemą.

[quote=ed@,2011 04 29, 22:24]
Rekuperacinė sistema nei trukdo nei padeda šio atveju. Tuo metų kai kūrenamas židinys reikia kad name būtu galimybė lauko orui pritekėti. Paprastai po poros metų languose ir duryse pasidaro pakankamai plyšiu kad į namą patektu reikiamas kiekis oro. O kai nepakanka - teks atidaryti kokią orlaidę arba palikti nehermetiškai uždarytą langą. Suprantama kad kūrenant židinį prie langų jausis šioks toks skersvėjukas. Todėl rekomenduotina numatyti atskirą kanalą oro padavimui į židinį.
"pro kamino ventiliacine anga" - tai pats blogiausias variantas: pirma, šioje angoje lygiai tokia pat trauka kaip ir židinio kamine ( jų nes jų aukštis yra beveik vienodas) ir oras pro šią angą bando išeiti iš namo o ne atvirkščiai. O antra, kadangi ši anga atsiveria ant stogo visai šalia dūmų kamino - per ja dūmai gali patrakti atgal į patalpą.
Papildyta:
tuomet variantas paduoti ora is palepes, kuri ventiliuosis abiejuose namo galuose...

Na jūs vėl remiatės labai keistomis prielaidomis.
Jei darysime prielaidą, kad namo šildymui reikia vidutiniškai 6-7 kwh, tai degdamas židinys pilnai padengia namo šildymo poreikius ir dar palieka atsargos. Tai norint padengti 20 procentų šildymo išlaidų pakanka jį kurenti po 4-5 valandas per šildymo sezoną, arba 8-10 valandų kas antrą dieną.
Antra kalba ėjo apie židinį grožiui. Tai yra aš ar kitas naivuolis įsirengė židinį dėl grožio ir šiaip ar taip dėl romantikos per žiemą sukiša į ugnį keletą kubų malkų. Kam visą sukurtą šilumą paleisti per kaminą. Gal geriau paskleisti per ortakius, nes šiluma kaip ir šalutinis produktas.
Jūs visiškai teisus, kad židinys neefektyviausias, o dujinis katilas vienas efektyvesnių šildytuvų. Tačiau skirtumas netoks didelis tik du kartai. Tačiau kuro kainos skirtumas yra 4-5 kartai malkų naudai. Galutinis rezultatas gaunasi, kad šildytis židiniu 2-2,5 karto pigiau nei dujomis.

Papildyta:


Vaizdžiant tariant židinys turi du oro apytakos ratus degimo ir šildymo. Degimo rate oras iš patalpos per sklendę (arba kaip jums siūlo tiesiai iš lauko per specialų oro kanalą) patenka į degimo kamerą ir pašalinimas per kaminą. Šildymo rate oras iš patalpos per apačioje esančias groteles patenka į karščio kamera ir per aukščiau esančias groteles jau sušilęs atgal į patalpą (arba per ortakius ventiliatoriaus pagalba nukreipiamas į kitas patalpas). Mano supratimu visuomet geriau kai židinys orą degimui gauna iš lauko. Tačiau trūkumas, kad kai židinys nenaudojamas tas lauko oras kažkiek vėsina patalpas, net ir uždarius sklendes.
Dėl mažų ventiliatoriukų tai nelabai aišku ar židinys jums tik papildomas šildymo šaltinis. Jei taip tai jums reikia mažesnių srautų. Tai galima pasiekti arba reguliuojamu centriniu ventiliatoriumi arba kaip pats sakote statant nedidelius ventiliatoriukus kiekviename kambaryje.
Ortakius išvežioti apačioje gal ir sunkiau, bet mažesnė problema atvedus iki kambario nuleisti siena žemyn.

Iš kur jus žinote kad jis veika nuolat?!!! Manau kad net jei sugestu bei sustotu vienas iš ventiliatorių , jus tai iš viso nepastebėtumėte. O plokštelinių rekupu gamintojai yra pakankamai gudrus kad nerodyti jums kada vyksta šilumokaičio atitirpimas. Įrenginys to metų nesustoja. Tiesiog sklendė lauko orui uždaro įėjimą į šilumokaitį ir atidaromas apėjimo kanalas. Tokių būdų nepašildytas lauko oras keliauja tiesiai į patalpą, o to tarpu ištraukiamas iš patalpos oras toliau varomas per šilumokaitį, bandant jį sušildyti.
(Tiesa, jei neatjungsite elektrinio teno, kuris yra įrenginyje - patenkantis į patalpas oras bus ne visai šaltas.... tačiau kiek teks sumokėti už elektrą!!!)

Oro sausumo problema būna tik žiema. Tai kad dabar 65% nieko ne sako. O į tai kad pas jūs žiema buvo 50%, man LABAI sunku patikėti. Kuo jūs tai matavote, kokioje vietoje, kokios buvo kambario bei lauko temperatūros? Ar tą diena įrenginys dirbo nepertraukiamai ar buvo ką tik įjungtas ir įjungtas mažiausiu greičiu? Ar matavimus atlikote netrukus po to kai plovėte grindis, ar pakabinote džiovinti rūbus?

Skaičiavimai yra tikslus, tačiau aš iškart pabrėžiau, kad jie yra padaryti kraštutiniam atvejui - kai patalpose iš vis nėra drėgmės šaltinių. Norėjau parodyti ant kiek skiriasi šie įrenginiai bei - koks trapus yra tas drėgmės balansas. Jus teisingai sakote, yra labai daug būdu drėkinti orą: kai plaunate grindis į orą išgaruoja gal pusė kibiro vandens, nenuvalytas nuo batų sniegas irgi ištirpsta ir išgaruoja. Dar prisimenu kaip mama kabindavo ant radiatorių indus su vandeniu kad nebūtu taip sausa.... Tačiau neretai atsitinka taip kad šių drėgmės šaltiniu yra per mažai: pvz. aš tingiu kiekviena diena plauti grindis ar šlapia šluoste valyti dulkes, indus plaunu indaplovėje, retai vaikštau lauke, o atvažiuoju su mašina iškart į garažą - mano drabužiai yra sausi. Prausiuosi vonioje, ten pat džiovinu skalbinius, o oras iš vonios nuolat ištraukiamas vėdinimo sistemos pagalba ir ta drėgmė į kambarius nepatenka. Jei dar įsivaizduoti kad yra žmonių kurie augina tik kaktusus, kurios laistyti reikia karta per mėnesį - tai kokie drėgmės šaltiniai lieka? Tik žmonės? Bet žmonės irgi gali kur nors išeiti. Tarkim, kai žmonės yra darbe taimeris išjungs vėdinimą kad neeikvotu be reikalo energijos bei ne sausintu oro, o jei šeimininkai išeis nenumatytu laiku (pvz. į kiną ar į svečius)? Kas tada prikvėpuos reikiamą drėgmės kiekį?
Tiesiog noriu pasakyti, kad naudojant 350 m3/h našumo rotorinį rekuperatorių patalpose papildomai reikia išgarinti ~ 0.5 litro vandens per valandą. 3-4 žmonės ir keletas nežymių drėgmės šaltinių pilnai su to susidorotu. O turint analogišką plokštelinį rekupą teks pasukti galvą kaip išgarinti net 3.5 l/h.