QUOTE(ed@ @ 2011 04 27, 13:59)
Manau, žiema oro drėgnumas gali nukristi bet kurio atveju. Proceso fizika yra tokia, kad žiema šaltame lauko ore yra vos 1-2 g. drėgmės į 1 m3, o kai oras įšyla iki 22'C - jame galėtu tilpti jau ~18 g/m3. 18g - tai būtu 100% drėgnumas, o jei būtu ~12g/m3 prie 22'C - tada turėsime mūsų mėgstamą 60%. Taigi, patalpoje sėdi 2 žmonės ir iškvepia kartu ~200g. vandens garų per valandą. Orui kurus ateina iš lauko trūksta po 10g. į kiekvieną kubinį metrą. Vadinasi jei oro kaita būtu 200/10=20m3/h, tai drėgnumas būtu normalus ir su plokšteliniu rekuperatoriumi. Tačiau, jei oro kaita yra pvz. 4 kartus didesnė, tai į vieną kubinį pavyktu prikvėpuoti tik po 200/80=4.5g ir oro drėgnumas sudarytu tik 40%, t.y. - ant ribos. Vadinasi jei oro kaita bus didesnė, arba bent vienas žmogus pabėgs, arba patalpos temperatūra bus aukštesnė nei 22'C - teks galvoti iš kur išgarinti daugiau vandens.
Vanduo garuoja iš gėlių vazonų, klausimas tik kiek tų vazonų reikės? Žmogus iškvėps ~100g/h, vadinasi 2.4 litro per parą vienam kambariui. Kiek prisimenu, žmona visom gėlėms palaistyti sunaudoja mažiau litro...
Rotoriniai rekupai išsaugo drėgmę, tačiau ne visą. Dabar žiūriu į Molie diagramą iš seno fizikos žinyno: jei išmetame į lauką 100% drėgnumo orą, kurio temperatūra būtu -2'C, tai jame lieka 3.5g/m3 drėgmės, o paimame iš lauko orą -8'C kuriame drėgmės 2g/m3. Vadinasi prarandame 1.5g/m3. Jei žmoniu namuose nėra ir parinktas toks rekupas, kuris orą bute keičia 1 kartą per valandą, tai po valandos kiekviename kubiniame metre oro vandens garų bus 1.5g mažiau. Vadinasi jei vėdinimas veikia pilnu pajėgumu ir patalpose niekas negaruoja - po 8 val. drėgmės liks tik 3.5 g/m3, kas atitinka 22% drėgnumo. (plokštelinis rekupas tai padarytu per 50 minučių).
Plokšteliniai šilumokaičiai gaminami iš labai plono metalo, tik yra vienas japonų modelis, kur naudojamas unikalus išradimas - rekuperatorius iš specialaus popieriaus. Jame kondensatas per popierių pereina į lauko oro kanalą ir tokiu būdu išsaugoma dalis drėgmės. Tačiau toks šilumokaitis irgi bijo užšalimo. Geriau naudoti rotorinį.
Kiek žinau skelbiamas temperatūrinis efektyvumo koeficientas. Tai yra pardavėjų sugalvotas terminas. Fizikoje naudojamas ŠILUMOS efektyvumo koeficientas. Plokštelinių rekuperatorių ŠILUMOS grąža retai viršija 50% net idealiuose sąlygose, o rotoriniuose - stabiliai laikosi ~66%.
Bijau, kad jūsų skaičiavimai nelabai tikslūs.
1. Pats penkis metus naudoju plokštelinį rekuperatorių, kuris veikia nuolat. Tikrai nėra didelių problemų su drėgmės trūkumu. Šiuo metu oro drėgnumas 65 procentai. Net žiemą kai lauko oras labai sausas ir kūrenamas židinys laikosi apie 50.
2. Savo skaičiavimuose darote klaidą nevertindamas kitų drėgmės šaltinių. Gaminamas maistas, džiovinami rūbai, plaunami indai, plaunamos grindys, prausiamasi.
Papildyta:
QUOTE(ed@ @ 2011 04 28, 01:35)
Keista kad šilumokaičius pradėjo gaminti iš plastmasės, ji gi gerokai prasčiau perduoda šilumą. Reik suprasti kad su metaliniais yra problemų dėl korozijos. Nieko nuostabaus - juk šie įrenginiai labiausia skirti drėgnoms patalpoms, pvz. baseinams. O ten apart drėgmės dar yra chloro, fluoro ir t.t. Tokiomis sąlygomis korozija vyksta itin greitai.
Šiandien ARX baltika tinklapyje pažiūrėjau plastikinio rekuperatoriaus aprašymą (ITHO HRU Eco, Olandija). Parašyta kad jo efektyvumas 98%, o gamintojo puslapyje nurodyta kad yra tik 91%. Kaip po tokiu dalykų galima tikėti mūsų pardavėjais?!!
Iš esmės kryžminis ir priešpriešinis - tai yra du skirtingi pavadinimai tuo paties daikto. Jei kryžminis yra šiek tiek pailgintas, jį jau vadina priešpriešiniu, tačiau aš taip ir nesuprantu kaip nustatyti tą ribą iki kurios rekupas vadinamas kryžminiu. Ar tiesiog visus naujesnius modelius vadina priešpriešiniais?
O dar girdėjau kad yra ne plokšteliniai rekupai o ketursieniai. Jei plokšteliniame lauko oras teka tarp dvejų plokštelių už kuriu teka šiltas oras iš kambario, tai ketursieniame - lauko oras teka per stačiakampius vamzdelius o už visų 4 senelių teka oras iš kambario. Teigiama kad efektyvumas yra dar didesnis.
Dėl plokštelinių rekupų efektyvumo: manau kad Lietuvos sąlygom ko prastesnis efektyvumo koeficientas - to geriau. Pagalvokite patys - oras per šilumokaitį praeina per sekundės dalys. Per tą laiką jis spėja atvėsti iki 0, taip pat iš jo iškrenta visa drėgmė kuri negali išsilaikyti šaltame ore. Suprantama kad jei temperatūra būtu žemiau 0 kondensatas akimirksniu užšaltu. Po to ant viršaus užšaltu kondensatas iš sekančios oro porcijos, po to dar ir dar. Kadangi tarpas tarp šilumokaičio plokštelių yra labai mažas - jis užšaltu per keletą sekundžių. Jus sakysite kad turėtu suveikti apsauga nuo užšalimo. Bet nepamirškite kad elektrine pavara uždaro lauko oro kanalą per 90 sek. Mes žinome kad vanduo plečiasi kai užšąla. Kad užšalęs kondensatas nesudraskytu šilumokaičio apsauga nuo užšalimo jungiama gerokai anksčiau nei pradeda užšalinėti kondensatas. Į pačią šalčiausia tašką montuojamas termodaviklis, kuris atjungia rekuperaciją jei ten temperatūra nukrentą žemiau +5"C. Dėl to gauname paradoksą:
- jei rekupo temperatūrinis koeficientas yra 50%, o kambario temperatūra +22"C - tai išmetamas oras atšąla iki +5"C kai lauke yra 22-(22-5)*100/50=-12"C
- o jei rekupo temperatūrinis koeficientas yra 90% - tai išmetamas oras atšąla iki +5"C kai lauke yra 22-(22-5)*100/90=+3"C.
Išeina kad antras gali dirbti tik iki +3"C ir tuomet pašildo orą (22-3)*0.9=17"C,
o pirmas - gali dirbti net iki -12"C ir tuomet pašildo orą (22--12)*0.5=17"C
Spėkite kiek laiko per šildymo sezoną dirbs 90% efektyvumo rekuperatorius!
Šiuolaikiniuose priešpriešinio srauto šilokaičiuose naudojama speciali medžiaga leidžianti netik šilumai , bet ir kondensatui pereiti į į patalpas paduodamą orą. Todėl Šilukaitis gali veikti prie minusinių temperatūrų, nes nėra kam užšalti. Kaip tik todėl visi išvedžiojimai apie mažiau efektyvių rekuperatorių didesnį naudingumą švelniai tariant nelabai verti dėmesio.
Taip pat siūlyčiau gerai pamąstyti dėl rotorinio rekuperatoriaus. Jis turi tris gan nemažus minusus.
Dalis išmetamo oro grąžinama. Gausite 5 procentus oro iš toleto į svetainę, arba turėsite san mazgų ir virtuvės į rekupa nejungti. Nors tai paprastai šilčiausios namo vietos.
Šilumokaitis sukasi ir tam reikalinga papildoma elektros energija, kas nuolat veikiančiam daigtui gan nemaža suma.
Nemažai judančių dalių kas reikalauja didesnės priežiūros ir didina gedimų tikimybę.
Pats planuoju kitais metais namo statybą ir net neabejoju, kad geriausias šiuo metu variantas būtent priešpriešinio srauto rekuperatorių. Aš pats dar nelabai domėjausi konkrečiais modeliais, bet jei perskaitysite visą šią temą rasite nemažai info apie skirtingus modelius ir jų privalumus.