Vėdinimas nuosavame name - 3

Aš kreipiausi į info@orocentras.lt
Kol kas tik aptarėme telefonu, bet pokalbis man labai patiko. Jaučiasi kad žmogus gerai išmano savo darbą.

laba,

restoje uztikau viena firmele kuri projektuoja ir irengia zemes silumokaicius
(kai lauko oras praejes pro zeme (skaldele) isyla ir paduodamas i gyvenamas
patalpas), tai 200m2 namo vedinimui standartiskai sistema kainuoja apie
15Klt, uzimas ploto 36-40m2. kasama iki 2m gylio duobe.
sake kad prie minuso (nesvarbu kokio) pastoviai gaunama +3 temperaturos
oras, o vasara kai lauke +30, pro zeme praejes oras atvesta iki +18
(tik nebepamenu kokie oro srautu kiekiai ) ir rekomenduoja bent 4-5val.
per para lesiti pailseti "sistemai" kad atsistatytu
paklausiau kaip su galima mikroflora - tai sake kad jokiu problemu, tipo
zemeje prie +5 atsiradus kondensatui, sis visus organizmus nusinesa zemyn,
ir viskas buna ok. (tipo po 2m darbo tikrino sistema - tai jokiu blogybiu nerado)

Nesąmonė! Žiema Lietuvoje temperatūra dažniausia yra ~0'C, tai kam kasinėti tokias tranšėjas, laidoti ten vamzdžius (kurie kainuoja nemažų pinigų)? Tam kad pašildyti orą nuo 0 iki +3'C?!!! Ir dar tuo daiktu negalima naudotis nenutrūkstamai o reikia daryti pertraukas!

O ir dėl oro kiekių tikriausia nemaži apribojimai. Kiek įsivaizduoju, kad oras suspėtu pašilti jis turi judėti labai lietai (arba vamzdžio ilgis turėtu būti labai didelis). Tarkim, jei pašyla per 10sėk, tai reikia užkasti 20 m vamzdžio, o oras turi judėti 2m/s greičiu. Paskaičiavau kad per vamzdį d160mm galima praleisti tik 170m3/h oro .... a mano namui suskaičiavo kad reikia beveik 500 m3/h oro. Tai ką, turėčiau tiesti 3 tokius vamzdžius? Ir virš žemės įrenginėti 3 grybus oro ėmimui? O paskui dar galvoti kaip iš visų 3-ų surinkti kondensatą, kaip visus pajungti į vieną įrenginį?!
Ir dar labai įdomu kiek sumažės vėdinimo įrenginio našumas jei jam teks traukti orą per papildomus 20-25m vamzdžio (kuriame be to bus toli gražu ne porą alkūnių)?

Vasara iš tikro būna keletas dienų kai temperatūra diena siekia +30'C ir tuomet tikrai norėsi kad būtu paduodamas vėsesnis oras. Aišku 170m3/h visam namui - tai kaip lašas jūroje, bet 500 m3/h - tai jau 3 lašai. Tada gal bent vienu laipsniu sumažins temperatūrą viduje? Palyginkime: kiek žinau pats mažiausias sieninis kondicionierius išpučia ~350-500 m3/h, tik išpučiamo oro temperatūra ten yra gerokai mažesnė.

Įdomų o ką daryti pavasarį, ar rudenį, ar vasaros naktį - kai lauke yra šaltoka o po žemė esantis vamzdis vis vien bando atvėsinti orą iki +5'C?

15K - tai tikra, lietuviška kaina Statybinikai savęs neskriaudžia.

Edai, kalba eina apie gruntinį bet ne vamzdinį ŽŠ (paskaityk Well'o postą).
Sąmonė ir dar kokia sąmonė. Nesi iki galo susipažinęs su šia sistema. Ten apie pastato šildymą oru neina kalba. Papunkčiiui:
1. Svarbiausias ŽŠ privalumas - rekupo šilumokaičio APSAUGA NUO UŽŠALIMO. Pastebėjote liuksusinius COP deklaruojamus gamintojų? Atkreipkite dėmesį, prie kokių sąlygų jie pasiekiami. Būtent tokias sąlygas ŽŠ sudaro.
2. Namo vėsinimas vasarą.
Detaliau: TINKAMAI įrengus ŽŠ, jo galia garantuoja teigiamos temperatūros oro padavimą į rekupą. Pagal grunto tyrimus, darytus Olštine (sutikite, netoli nuo LT) vidutinė grunto temperatūra yra +6C. "Dažniausiai yra ~0C" - net Klaipėdoj-Neringoj kritikos neišlaiko, ką ten kalbėti apie sausumos Lietuvą, kur skirtumas bus labai ženklus: net prie -25C turėsime teigiamos temperaturos orą į rekupą. Dabar klima: prisiminkime praeitą vasarą - Kaune 5 savaites dieną laikėsi 33-36C. ŽŠ, dirbdamas kartu su saulės kontrolės sistema (šešėliai ant langų) gali pilnai užtikrinti komfortišką temperatūrą jūsų name, nes gruntas vasarą įšyla labai nedaug ir 1,5-2m gylyje yra tier patys ~6C.
Rekomenduojama 4-5h pertrauka: tai labai paprastai įvykdoma. ŽŠ dalinate į dvi sritis, dešinę ir kairę. Padavimo vamzdis per vidurį, nuėmimo - iš šonų. 4val dirba dešinė - kairė regeneruojasi(ilsisi), paskui keičiasi vietom, kairė dirba-dešinė regeneruojasi.
Realūs kaštai: mano ŽŠ kainavo 5k (čia labai drąsiai skaičiuojant; bet kas už 5k įsirengtų) ir jo galia turi būti min 1000m3/h - projektiniai 400-700m3/h gabaritai padidinti 1,5-2kartus, pagal garažo pamato iškasą.
ŽŠ ir rekupas: investavau į ŽŠ ir dabar galiu pirkti patį pigiausią rekupą, nes didžiausias rekupo darbas atsilaikyti prieš arktinį orą užkrautas ŽŠ, todėl vietoj 5000-9000Lt rekupui galiu skirti 2500-3500 ir rezultatas vis tiek bus geresnis, net neminint vėsinimo funkcijos. Be ŽŠ net brangiausių rekupų COP bus mizernas prie -10...-15.
Papildyta:


Pastaba verta dėmesio. ŽŠ įrengiamas by pass'as - tomis dienomis oras imamas tiesiogiai iš lauko, ne per ŽŠ.
Kaip matote, sprendimai yra. Reikia tik pasidomėti.

Sorry, praleidau žodį "skaldele".
Bet per "skaldele" - dar blogiau. Iš visų mano aprašytų trukumu atsimeta tik kondensato problema ... ir prisideda krūva naujų. Papunkčiui:
a) oras praeidamas per skalda surenka visas dulkės, o nei vienas filtras ne išvalo 100%
oro paėmimas dažniausia įrengiamas neaukštai, labai dažnai - prie garažo, o automobilio išmetamos dujos yra sunkesnės už orą ... suprantate ką jus siurbsite kai pravažiuoja auto? Be to pučiant vėjui palei žemę susidaro dulkėto oro sluoksnis. Ne be reikalo higienos normos reikalauja kad oro paėmimas būtu įrengtas ne mažiau 2m. nuo žemės.
c) Tose skaldos kanalo vietose kurios silpnai apiplaunamos praeinančiu oru tikrai veisis pelėsiai, bakterijos ir t.t. o jei vėdinimo įrenginį sustabdyti ilgesniam laikui - veisis visur. O išvalyti tokio kanalo neįmanoma.
(menedžeris tam kad parduoti savo produktą gali pasakoti bet ką, bet aš netikiu kad realiai eksploatuojama sistema buvo 2 metų išardyta, iškastas ir patikrintas kiekvienas akmenukas ir patikrintas laboratorijoje ieškant bakterijų.)
O aš be jokiu laboratorijų galiu pasakyti kad, darant kondicionieriaus profilaktiką, mačiau savo akimis kaip apaugęs pelėsiais kondensato surinkimo indas.)

P.S. Žmonės! Prašau! Meskite tą maskvietišką įprotį visur naudoti abreviaturas!
Kas yra ŽŠ? Žiemos šiluma? Žemės šildymas ar naujas, jūsų sugalvotas, terminas - žemės šilumokaitis?

Specialiai suradau klimatologijos žinyną:
- vidutinė šildymo sezono temperatūra Vilniuje: -0.9'C
- vidutinė trukmė kai T<-15'C: 184 val.
- vidutinė trukmė kai T>+30'C 8 val.
Suprantama kad tai yra vidurkis sudarytas per daugelį metų. Būna vasarų kai temperatūra retai pasiekia +25. O praeita vasara buvo rekordiškai karšta. Berods Maskvoje buvo pasiektas absoliutus karščio rekordas. Tačiau Vilniuje tikrai nebuvo jokiu 5 savaičių su 33 laipsniais. Pas mane termometras labai taisyklingai pakabintas - šešėlyje. Turiu įprotį per diena keletą kartu žiūrėti į jį. Tai praeita vasara tikrai buvo ne viena, kaip dažniausiai būna, o - keletas karštų savaičių. Tačiau temperatūra stipriai kildavo tik 15-16-ą valandą ir ~18val. jau pasidarydavo vėsiau. Kiekvienoje iš tų savaičių buvo tik po 1 diena kada termometras porai valandų perlipdavo 30'C žymę. Ir tai - mieste, kur aplinkui tik įkaitęs juodas asfaltas bei akmenis.
(Tiesa, negaliu pasakyti kas buvo per patį karščiausią savaitgalį nes buvome išvykę prie ežerų, o ten buvo gerokai vėsiau).
Vienu žodžiu, nereikia sutirštinti spalvų, ir agituoti žmones užkasti 5000 Lt į žemę!

Kas liečia rekupus: tikrai neįsivaizduoju kur jus sugebėjote susirasti įrenginį už 9000Lt. Pan priskaičiavo kad namui užtektu 400-nio rekuperatoriaus, tokie kainoja 3-3.5 kLt. Tačiau pasirinkau didesnį, kuris paduotu ~700m3/h. "Oro centras" pasiūlė tokį, ir dar su drėgmės išsaugojimo funkcija, už 4999Lt. O dar siūlė kažkokį japonišką super-puper, kuriame visą eilė patentuotu išradimų už 5500Lt.

Nesuprantu kaip bandymai panaudoti geoterminę energija gali mažinti įrenginio kaina? Atvirkščiai - reikia papildomo filtro, reikia galingesnio ventiliatoriaus.

Kiek žinau, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas priklauso tik nuo jo konstrukcijos ir nuo oro judėjimo greičio (dirbant maksimaliu greičiu, koeficientas mažesnis). % nepriklauso nuo lauko temperatūros. O rotoriniai rekuperatoriai neturi užšalimo pavojaus.
O kokius parametrus įrenginys turi prie -15'C "Amalva" pvz. skelbia:
Temperatūrinis naudingumas (400 m3/h)
Parametrai...........Į patalpas....................................Iš patalpų
Įsiurbime
Temperatūra........-15.......-10..... -5...... 0................. 20 °C
Santykinė drėgmė.82.........82......82...... 82.................45 %
Išpūtime
Temperatūra.........12,7....13,8....14,8.....15,8 °C
Santykinė drėgmė..53,4....47,2....41,4....38,1 %

Jei jau taip norima pasiekti maksimalios ekonomijos - geriausia įrengti tradicišką geoterminio šildymo sistemą, kur į žemę įkasama žarnelė per kurią cirkuliuoja neužšąlantis skystis. Pirma - jus pastatysite kompresorių (taip vadinamą - šilumos siurblį), kuris siurbs iš šio skysčio žemės šilumą ir šildys visą namą bei ruoš karštą vandenį.
Antra - paimamą iš lauko orą praleisti per kanalinį oro šildytuvą/vėsintuvą, į kurį paduodamas tas pats, ataušintas žemėje, skystis. Gausite tą patį efektą be jokių kasinėjimų. Tik, skirtingai nuo varianto su skalda, procesą galimą valdyti išjungiant siurbliuką (ar vožtuvu keičiant skysčio srautą). Be to nėra kitų trūkumų, kurie egzistuoja jūsų giriamame ŽŠ.

A) iš kur tokios kataloginės žinios? Reiktų atnaujinti, būtinai atnaujinti. Pastudijuoti filtravimo klases
Kodėl blogus pavyzdžius imate kaip taisyklę? Kas trukdo įrengti 2m aukštyje arba pastatyti filtro jei taip nepasitikite?
C)"tikrai veisis pelėsiai" - galite duoti nuorodą kur radote tokią nesamonę? Ar tik spelionės?

Menedžeris tegu daro ką nori. O Norvegai ŽŠ (taip šioje temoje trumpiname Žemės Šilumokaitis) statė prieš 100metų - tai galite pasitikrinti wikipedijoje.
Nelyginkite skaldos ir kondensato surinkimo indo-prūdo raugyklos. Jūsų žiniai skaldai yra numatytas dirbtinis drėkinimas-tam kad oras nebūtų per sausas. Jaučiat skirtumą?

Žinynas, lyginant su praeita vasara ir šia žiema, vertas panaudoti prakuroms. Klimatas kinta ir gana sparčiai. Kitą vertus, negi tikitės , kad -0,9 išliks visą žiemą vienodas?

Agitacijos nėra. Tegul kiekvienas atsirinks pats. Pažiūrėsim kiek elektros pripleškins jūsų apsauginis tenas - tada prisiminsim, kam reikalingas ŽŠ. Rotoriniai rekupai neverti dėmesio dėl pilno oro srautų neatskyrimo. Vasarą pažiūrėsim į jūsų kondicionieriaus elektros išlaidas, ir palyginsim su rekupo ventiliatorių papildomai prisukta energija dėl skaldos pasipriešinimo. Va ir visa agitacija.
Akivaizdu, kad tik pradedade gilintis į ventiliaciją, o tonas kaip profo su 20m stažu. Dėl kainos: yra įrenginių, kainuojančių 15.000+pvm, čia iki 500m3/h, ne pramoninių.
Nepykite, bet dėl cop nepriklausymo nuo išorės temperaturos visiškai nusišnekėjote.
Amalva - bene sažiningiausiai deklaruojanti savo gaminių COP įmonė, todėl ir neblizga skaičiukais. Ar matėte ten nors vieną įrenginį kurio COP viršija 90proc?
Papildyta:
[quote=ed@,2011 04 15, 14:05]
Jei jau taip norima pasiekti maksimalios ekonomijos - geriausia įrengti tradicišką geoterminio šildymo sistemą, kur į žemę įkasama žarnelė per kurią cirkuliuoja neužšąlantis skystis. Pirma - jus pastatysite kompresorių (taip vadinamą - šilumos siurblį), kuris siurbs iš šio skysčio žemės šilumą ir šildys visą namą bei ruoš karštą vandenį.
Antra - paimamą iš lauko orą praleisti per kanalinį oro šildytuvą/vėsintuvą, į kurį paduodamas tas pats, ataušintas žemėje, skystis. Gausite tą patį efektą be jokių kasinėjimų. Tik, skirtingai nuo varianto su skalda, procesą galimą valdyti išjungiant siurbliuką (ar vožtuvu keičiant skysčio srautą). Be to nėra kitų trūkumų, kurie egzistuoja jūsų giriamame ŽŠ.
[quote]

Glikolinis ŽŠ - ne naujiena. Taip, jis turi savų privalumų. Be kasinėjimų - žarnelė savo svoriu į 2m gylį nugrims? Manote įtilpsite į 5000? Šilumos siurblys, žarnelė, glikolis...
Kas jums sakė, kad vamzdinio ar žvyrinio šilumokaičio negalima/neįmanoma valdyti? Reikia oro ventiliacijai - pasiima per ŽŠ, nereikia - stoja ventiliatoriai ir tuo viskas baigiasi. Kokius dar procesus valdyti ruošiatės?

"Maksimali ekonomija" ir "tradicinis geoterminis" - kaip jums dera šios sąvokos? Nebent man nežinant "tradicinis geoterminis" kainoje nuo 30.000 nusileido iki 3.000

Reik manyti kad pas jus oro paėmimas padarytas 2m aukštyje. Gal galite atsiusti nuotrauką. Nes pvz. jei daryčiau sau tokia sistema, tai įrenginėti tokį aukštą "grybą" man tikrai būtu negražu, be to norėdamas sutaupyti medžiagas daryčiau oro paėmimą arčiau žemės.

ŽŠ naudojo prieš 100 metų? Bravo! Gudrus buvo žmonės!
Tik man nesinori to daryti 21-ame amžiuje! O jei jums patinka - niekas gi nedraudžia, kasinėkitės sau žemėje (tik prie pamatų geriau nesiartinkite nes gali baigtis nelaimingu atsitikimu ), įtikinėkite save kad užkasta į žemę skalda - sterialiai švarus daiktas, įrenginėkite tos skaldos drėkinimą. Ir aplamai, galite sau prikurti kiek tik patinka problemų kad paskui jas įspręsti ir būti tuo labai patenkinta. O aš į tai veltis nenoriu. Geriau įsigysiu rekuperatorių kuris neturi užšalimo pavojaus, (o be to - išsaugo drėgnumą žiemą).
Papildyta:


Dovanokite, tačiau aš labiau linkės tikėti žinynų negu jūsų žodžiais. Gal skaitote save protingesnė už visus specialistus kartu paėmus, tačiau man atrodo kitaip.

Sutarėm. Rezultatus palyginsime vėliau. Būsite gudresnis ne tik už mane bet už visą civilizuotą pasaulį. Sėkmės tirpdant ledkalnį rekupe ir eikvojant elektrą kondiškėj.

Dar kartą sakau, kad mano pasirinktame rekuperatoriuje NĖRA jokio apsauginio teno. Rotoriniai rekupai NEužsšala. O jei ir naudočiau kokį teną tad už 5000Lt kurios jus užkasėte galėčiau pleškinti po 1kW 17 mėn. be sustojimo, 24 val. per parą.
O vasara kai bus per karšta pas mane automatiškai įsijungs siurbliukas ir šaltą skystį iš geoterminio kontūro pravarys per radiatorių. Paduodamas oras atvės iki +10-12'C. Siurbliukas "valgo" berods 18 wt.


Jaučiu kad baigėte vėdinimo mokslus ar panašiai. Tad įrodykite man kad aš "nusišnekėjau". Aš suprantu skaičių logiką:
Jei jūsų giriama firma "Amalva" rašo kad prie -15'C rekupas orą sušildo iki 12.7'C, kai patalpoje yra +20'C, tai: (12.7+15)/(20+15)=0.79 arba 79%
O kai lauke 0'C - sušildo iki +15.8, tai: (15.8+0)/(20+0)=0.79 arba 79%
Jei 79 nelygu 79 - tada aš tikrai nusišneku!

Nežinau kas yra COP, bet girdėjau kad kai kurie pardavėjai deklaruoja ir didesnį už 90% naudingumo koeficientą, bet manau kad tai panašus šnipštas kaip ir jūsų skalda.


Manote kad turėčiau atsisakyti glikolinio ŽŠ tik todėl kad tai yra ne naujiena?! Bet jei vadovautis tokią logika - to labiau reikėtu atsisakyti skaldos, juk šis būdas išrastas užpraeitame amžiuje.
... žarnelė pati į žemė neįsikas. Ja ten užkas ir pripildys glikoliu darbininkai, kurie darys geoterminį šildymą. Šilumos siurblys čia nereikalingas. Aš tik papildomai sumokėsiu kad nuvestu atšaką iki vėdinimo agregato. .... O jei ir nedaryčiau geoterminės šildymo sistemos, manau kad užkasti žarnelė yra žymiai pigiau negu daryti požeminių skaldos kanalų sistemą su dirbtiniu drėkinimu, su automatiniu perjungimų kas 4 val. (kad "pailsėtu"), su absoliučiu oro filtru, be to - kiekvienas kanalas su aukštai iškeltu oro paėmimu....Uf! Lik viską išvardinau? Tam žmogui kuris sugalvojo prastumti šią idėją tikrai reikia duoti kokia nors premija, pavyzdžiui - UESKŽS ( "už ekstra sugebėjimą kvaišinti žmonėms smegenis")!

Papildyta:

O ką daryti kai oro ventiliacijai reikia, bet nereikia jo šaldyti?
Papildyta:


Matote, aš jau dabar pasiruošęs palyginti rezultatus. Pas mane bute jau 5 metus dirba rekuperatorius ... tad geriau palinkėkite sėkmės sau!