Įkraunama...
Įkraunama...

Vėdinimas nuosavame name - 3

QUOTE(PЄTRVS @ 2011 01 03, 07:57)
Mano įrenginio aprašyme aš matau, kad 20 Pa skirtumas pareikalauja + 32 W. Man šis pokytis yra ženklus.. Ir tai tikriausiai tik tol, kol šildytuvas naujas... kiek slėgis padidės po metų, po dviejų? juk pro jį eina nefiltruotas lauko oras...

Kas su jūsų įrenginiu bus ji teks "prapūsti" anglies riebalinius ar rimtesnius hepa filtrus? Anglies filtras duoda 120Pa tai ką elektra šoktels 120/20x32= 192W??? Tingiu gilintis į jūsų įrenginį, bet +32W nuo 20Pa atrodo nerealiai, neįtikėtinai. Tiek to, paliksiu tai jums pačiam...
Papildyta:
QUOTE(litunas @ 2011 01 03, 09:03)
rekuperatoriaus nera , ortakiu irgi , valdymo dezutes irgi kolkas.
kiek ir kokiu gyslu kabeliuka nutemt i numatoma rekuperatoriaus valdymo vietaa  PULTA , kad paskui netektu vadovautis: vat butum 5 gyslu nutempes tai....

Kiekvienas įrenginys valdomas skirtingo valdiklio, todėl gal jau esate numatęs kokį instaliuosite? Man teko matyti iki 8 gyslų valdiklio pajungimą. Dar klausimas ar kabelio ilgis irgi nėra ribotas (jei valdymas žemų įtampų/silpnų srovių) todėl reiktų konsultuotis su įrenginio gamintoju/atstovu/montuotoju.
Atsakyti
QUOTE(PЄTRVS @ 2011 01 03, 07:57)
Mes galime tiesiog paskaičiuoti: 20 Pa yra daug ar mažai? Statinio slėgio pokytį paverskime vatais ir tada spręskime daug ar mažai. Mano įrenginio aprašyme aš matau, kad 20 Pa skirtumas pareikalauja + 32 W. Man šis pokytis yra ženklus.. Ir tai tikriausiai tik tol, kol šildytuvas naujas... kiek slėgis padidės po metų, po dviejų? juk pro jį eina nefiltruotas lauko oras... ir jei kas nors yra matęs automobilinį radiatorių tikriausiai supras, kad prapūsti pro jį didelį oro kiekį ne bus taip kaip paprasta...  
P.S. Nesijaučiu kažkur suklydęs, todėl nematau pagrindo, dėl ko turiu atsiprašinėti.

QUOTE(PЄTRVS @ 2011 01 03, 08:17)
Nežiūrint į tai, kad neturiu patirties MVS man tai netrukdo daryti elementarių skaičiavimų ir nuspręsti ar tai turi ekonominę prasmę ar ne.
Antra vertus, kaip praeivis norėčiau paklausti aso, kodėl RVS gamintojai (įskaitant ir Lietuvos), savo standartinėje komplektacijoje nesiūlo kanalinio vandeninio šildytuvo?

Matyt taip pat keistai atrodyčiau, jei įlindęs į kokią chirurgų temą, pradėčiau juos mokyti kurioje rankoje laikyti skalpelį.

Užjaučiu. Jei jau tenka paskubomis lįsti į netą, ir dėlioti skaičius, kurių prasmės nė nesuprantate. Jei būtumėte kiek darbštesnis- būtumėte susiradęs bent kelias diagramas, ir gal būt būtumėte perpratęs, kodėl feistininkų rekomendacijos vėdinimui- suveikia į pliusą visais be išimties punktais (įskaitant vandeninius šildytuvus).

O jau su tuo nefiltruotu oru... Mes nešnekame apie rekupo apsaugą tenais, ar rekupo atjungimus prie žemesnių temperatūrų- tai yra grynų gryniausias grybas, kai egzistuoja toks pasirinkimas, kaip žemės šilumokaičiai vasariniams ir pilnai žieminiai rekupai. Mes kalbame apie šildymą rekuperacine pereinamuoju laikotarpiu. Tai iš kur tas nefiltruotas oras? Ar bent jaučiate, kai varote į visiškas pievas?

Elementariems skaičiavimams- būtinos tikros, o ne prisapnuotos sąlygos. Jūs tai ignoruojate, todėl lygiai su tokiu pačiu pasisekimu galėtumėte burti su kavos tirščiais- rezultatai greičiausiai nesiskirtų.

Klausimu į klausimą. O kiek galėtumėte pavardyti rekupų, kuriuose tilptų bent jau normalus vandens šildytuvas? Ir kokia vandens šildytuvo paskirtis? Jis kam nors dar reikalingas, jei nėra normalesnio ploto saulės kolektorių sistemos?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo EVOY©: 03 sausio 2011 - 12:22
QUOTE(EVOY© @ 2011 01 03, 13:21)

Elementariems skaičiavimams- būtinos tikros, o ne prisapnuotos sąlygos. Jūs tai ignoruojate, todėl lygiai su tokiu pačiu pasisekimu galėtumėte burti su kavos tirščiais- rezultatai greičiausiai nesiskirtų.



O jūs ar pats laikotės TIKRŲ, o ne PRISAPNUOTŲ sąlygų? Kol kas niekur nemačiau realių skaičių išskyrus teorines sapaliones. Ypač tai galioja PN temai.
Atsakyti


Kiekvienas įrenginys valdomas skirtingo valdiklio, todėl gal jau esate numatęs kokį instaliuosite? Man teko matyti iki 8 gyslų valdiklio pajungimą. Dar klausimas ar kabelio ilgis irgi nėra ribotas (jei valdymas žemų įtampų/silpnų srovių) todėl reiktų konsultuotis su įrenginio gamintoju/atstovu/montuotoju.
[/quote]




aisku, jei vest 8 gyslu koks ribinis ilgis butu, gal esat susidures/usi ?
kokio skerspkjuvo laidininkai ?

dekui
Atsakyti
QUOTE(litunas @ 2011 01 03, 21:03)
aisku, jei vest 8 gyslu koks ribinis ilgis butu, gal esat susidures/usi ?
kokio skerspkjuvo  laidininkai ?

dekui


Aš nesusidūręs. Pasikartosiu - tai jums tiksliai gali patarti gamintojas/atstovas/montuotojas. Kiekvienam valdikliui gali būti savi elektriniai parametrai.
Kodėl galutinai neišsirinkus įrenginio - tuomet gautumėt tikslią informaciją pagal įrenginį. smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Vilienė: 03 sausio 2011 - 20:31
QUOTE(EVOY© @ 2011 01 03, 13:21)
Matyt taip pat keistai atrodyčiau, jei įlindęs į kokią chirurgų temą, pradėčiau juos mokyti kurioje rankoje laikyti skalpelį.

Užjaučiu. Jei jau tenka paskubomis lįsti į netą, ir dėlioti skaičius, kurių prasmės nė nesuprantate. Jei būtumėte kiek darbštesnis- būtumėte susiradęs bent kelias diagramas, ir gal būt būtumėte perpratęs, kodėl feistininkų rekomendacijos vėdinimui- suveikia į pliusą visais be išimties punktais (įskaitant vandeninius šildytuvus).

O jau su tuo nefiltruotu oru... Mes nešnekame apie rekupo apsaugą tenais, ar rekupo atjungimus prie žemesnių temperatūrų- tai yra grynų gryniausias grybas, kai egzistuoja toks pasirinkimas, kaip žemės šilumokaičiai vasariniams ir pilnai žieminiai rekupai. Mes kalbame apie šildymą rekuperacine pereinamuoju laikotarpiu. Tai iš kur tas nefiltruotas oras? Ar bent jaučiate, kai varote į visiškas pievas?

Elementariems skaičiavimams- būtinos tikros, o ne prisapnuotos sąlygos. Jūs tai ignoruojate, todėl lygiai su tokiu pačiu pasisekimu galėtumėte burti su kavos tirščiais- rezultatai greičiausiai nesiskirtų.

Klausimu į klausimą. O kiek galėtumėte pavardyti rekupų, kuriuose tilptų bent jau normalus vandens šildytuvas? Ir kokia vandens šildytuvo paskirtis? Jis kam nors dar reikalingas, jei nėra normalesnio ploto saulės kolektorių sistemos?


Gerbiamas EVOY man labai sunku su tamsta kalbėti ir ginčytis ir ne dėl kompetencijos stokos, bet dėl paties susireikšminimo. Kai siūliau, Jūs net nežiūrėjote mano pateiktų skaičių, o iš karto pareiškėte, kad ten (kaip vilienė sako) "briedas". Dabar gi kažką pezate apie "prisapnuotas sąlygas" ir būrimą iš kavos tirščių.
Jums geriau būtų retkarčiais pačiam apsičiupinėti ar nesapnuojate.
Pabaigai draugiškai siūlau baigti betikslį špilkavimąsi, nes juodindamas kitą baltesniu nebūsi!
Atsakyti
QUOTE(PЄTRVS @ 2011 01 04, 11:17)
Pabaigai draugiškai siūlau baigti betikslį špilkavimąsi, nes juodindamas kitą baltesniu nebūsi!

Kad ir kokia šūdina taika bebūtų- jis visada geriau už patį geriausią karą drinks_cheers.gif .
Atsakyti
Sveiki 4u.gif , reikia paaiškinimo-patarimo.
Kas geriau vieno aukšto namo ventiliacijai (natūraliai):
- ar mūryti kaminą iš plytų su ventiliacinėm angom, einančiom iš virtuvės ir vonios,
- ar iš kiekvienos namo patalpos išvesti po atskirą ortakį į palėpę , ir suvesti visus tuos ortakius į vieną ventiliacinį kaminuką stoge?
4u.gif
Atsakyti
Papildau klausimą:
Kas geriau vieno aukšto namo ventiliacijai (natūraliai):
- ar mūryti kaminą iš plytų su ventiliacinėm angom, einančiom iš virtuvės ir vonios,
- ar iš  kiekvienos namo patalpos išvesti po atskirą ortakį (lyg difuzoriais tos skylės lubose vadinamos) į palėpę , ir suvesti visus tuos ortakius į vieną ventiliacinį kaminuką stoge?
ačiū 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Cole: 10 sausio 2011 - 10:53
QUOTE(Cole @ 2011 01 10, 01:47)
Sveiki  4u.gif , reikia paaiškinimo-patarimo.
Kas geriau vieno aukšto namo ventiliacijai (natūraliai):
- ar mūryti kaminą iš plytų su ventiliacinėm angom, einančiom iš virtuvės ir vonios,
- ar iš  kiekvienos namo patalpos išvesti po atskirą ortakį į palėpę , ir suvesti visus tuos ortakius į vieną ventiliacinį kaminuką stoge?
4u.gif


Abiem Jūsų nurodytais atvejais tai bus oro šalinimo šachtos, pro kurias idealiomis sąlygomis oras turėtų būti šalinamas. Sakau "ideliomis", nes visų pirma tam, kad oras būtų šalinamas, jis turi būti kažkaip paduodamas. Jei kiekvienos patalpos sienoje, ar prie langų bus orlaidė, tai teoriškai oro apykaita turėtų vykti, bet kadangi vėdinimas "natūralus", tai ir veiks jis "natūralai": žiemą, kai patalpose oro temperatūra gerokai aukštesnė, nei lauke, per kaminėlius orą turėtų traukti net su paūžavimais. Bet vasarą, kai temperatūra panaši, tas vėdinimas beveik nevyks. Kadangi esat nusiteikęs siekti natūralumo, tai vasarą tiesiog "natūraliai" laikysit avirą langą ir turėsit "natūraliai" gryną orą.

Dėl to ar ištraukimą įrenginėti tik san. mazguose ir virtuvėje, ar kiekvienoje patalpoje, reikia atsižvelgti į tai, kaip judės oro srautai. Būtų labai šaunu, jei galima būtų oro ištraukimą užtikrinti kiekvienoje patalpoje, su sąlyga, kad ir pritekės šviežias oras kiekvienoje patalpoje, bet tam reikia, kad patalpos būtų gerai atitvertos viena nuo kitos. Paklausite kam? Kadangi vėdinimas natūralus, tai oras judės ten, kur jam bus llengviausiai patekti ir iš ten, iš kur jam bus lengviausia patekti. Todėl, jei pavyzdžiui, gerai truktels vėdinimo šachta kambaryje, o orlaidę tame pačiame kambaryje būsit privėrę, tai oro trūkumą tokia "sistema" gali kompensuoti pavyzdžiui paduodama orą per san. mazgo vėdinimo šachtą ir į kambarį paduoti orą su visa san. mazgo "gaiva". Tai tik galimybė, ne būtinai taip ir bus, bet ar Jums tokios galimybės reikia? Kadangi dėl mano paminėtos priežasties natūralų vėdinimą kontroliuoti ir nukreipti oro srautus yra sudėtinga, įrengiant "natūralią" savaiminę ventiliaciją, dažniausiai laikomasi principo, kad oro šalinimo šachtos turi būti įrengiamos tik san. mazguose ir virtuvėje, o oro padavimas užtikrinamas per orlaides kambariuose. Tokiu atveju, jei oro kaita tarp patalpų yra pakankamai nebloga (duryse įrengtos grotelės, arba padidintas tarpas tarp durų ir slenksčio), natūralus vėdinimas didžiają laiko dalį turėtų vykti tinkamai.
Atsakyti
Labai ačiū, Kirtiss 4u.gif .

Dabar kilo dar viena mintis.
O jeigu difuzorius statyti tik virtuvėje ir san. mazguose ir jų ortakius palėpėje suvesti į vieną ventiliacinį kaminuką? Ar tai būtų tas pats kaip vėdinimo angas virtuvėje ir san. mazguose išmūryti kamino pavidalu?

Gal ir kvailai paklausiau, tik man atrodo daug paprasčiau ir pigiau virtuvėj ir vonioj įstatyti po difuzorių ir stoge iškišti mažą ventiliacinį kaminėlį, nei mūryti kaminą, ar net du kaminus, kadangi virtuvė nutolusi nuo san. mazgo maždaug per 7 metrus.

Ačiū 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Cole @ 2011 01 10, 12:50)
Labai ačiū, Kirtiss 4u.gif .

Dabar kilo dar viena mintis.
O jeigu difuzorius statyti tik virtuvėje ir san. mazguose ir jų ortakius palėpėje suvesti į vieną ventiliacinį kaminuką? Ar tai būtų tas pats kaip vėdinimo angas virtuvėje ir san. mazguose išmūryti kamino pavidalu?

Gal ir kvailai paklausiau, tik man atrodo daug paprasčiau ir pigiau virtuvėj ir vonioj įstatyti po difuzorių ir stoge iškišti mažą ventiliacinį kaminėlį, nei mūryti kaminą, ar net du kaminus, kadangi virtuvė nutolusi nuo san. mazgo maždaug per 7 metrus.

Ačiū 4u.gif


Iš esmės dėl to, kad vėdinimo kaminas bus vienoje vietoje ir į jį bus atvestas ortakis iš tolėliau esančios patalpos, vėdinimo kokybė neturėtų nukentėti. Svarbu tik kad tas kaminas nebūtų pernelyg sumažintas (jo vidinis skerspjūvis turėtų bent jau atitikti visų ortakių bendrą skerspjūvį) ir pageidautina, kad jis būtų ne vientisas, o turėtų tiek dalių, kiek ortakių iš skirtingų patalpų į jį pasijungs (mažesnė tikimybė, kad iš vienos patalpos į kitą pradės traukti). Na ir turėkite omenį, kad ortakį reiktų vesti kuo tiesiau, nes įvairūs posūkiai ir kitos kliūtys didins pasipriešinimą orui ir kai to pasipriešinimo bus daugiau, oras gali pradėti ožiuotis, bei tekėti ne ten, kur reikia biggrin.gif
Atsakyti