Gal galit placiau pakomentuoti kokie pliusai ar minusai sujungiant nuo zidinio kapsules kameros einanti ortaki i rekuperatoriaus ismetimo ortaki. I ka reiktu atkreipti demesi, nebus tas oras per karstas rekuperatoriui? Kiek reliai tada susiltu paduodamas oras? Kazkaip apie sita sistema neradau info visai vedinimo temose, tik buvo uzhsiminta bet daugiau nediskutuota. Kodel?
Ar imanoma butu ziema su tokia sistema pasisildyti avariniu tveju (na tarkim turint kazkoki atsargini elektros saltini rekuperatoriaus gyvybei palaikyti) t.y pirma auksta prisildytu kapsule ir dar plius rekuperatoriius, o antras aukstas ir kitos pagalbines labiau nutolusios nuo zidinio patalpos butu daugiau nuo rekuperatoriaus ir plius dar nuo zidinio pritekancios silumos kazkiek?
Nes dabar kaip tik kyla klausimas, ar geriau darytis krosnele ar darytis zidini su ortakine sistema. Kazkaip pradine mintis ortakiai buvo, kaip avarinis sildymas, dabar jau praeina noras del tu ortakiu. Kazkaip nori kompleksinio sprendimo kad isnaudoti viena irengini.
Ir ar galima butu rudeni ar pavasari kad nekurti pagrindines sistemos sildytis tokiu budu?
QUOTE(LokysL @ 2010 12 19, 20:45)
Gal galit placiau pakomentuoti kokie pliusai ar minusai sujungiant nuo zidinio kapsules kameros einanti ortaki i rekuperatoriaus ismetimo ortaki. I ka reiktu atkreipti demesi, nebus tas oras per karstas rekuperatoriui? Kiek reliai tada susiltu paduodamas oras? Kazkaip apie sita sistema neradau info visai vedinimo temose, tik buvo uzhsiminta bet daugiau nediskutuota. Kodel?
Ar imanoma butu ziema su tokia sistema pasisildyti avariniu tveju (na tarkim turint kazkoki atsargini elektros saltini rekuperatoriaus gyvybei palaikyti) t.y pirma auksta prisildytu kapsule ir dar plius rekuperatoriius, o antras aukstas ir kitos pagalbines labiau nutolusios nuo zidinio patalpos butu daugiau nuo rekuperatoriaus ir plius dar nuo zidinio pritekancios silumos kazkiek?
Nes dabar kaip tik kyla klausimas, ar geriau darytis krosnele ar darytis zidini su ortakine sistema. Kazkaip pradine mintis ortakiai buvo, kaip avarinis sildymas, dabar jau praeina noras del tu ortakiu. Kazkaip nori kompleksinio sprendimo kad isnaudoti viena irengini.
Ir ar galima butu rudeni ar pavasari kad nekurti pagrindines sistemos sildytis tokiu budu?
Ar imanoma butu ziema su tokia sistema pasisildyti avariniu tveju (na tarkim turint kazkoki atsargini elektros saltini rekuperatoriaus gyvybei palaikyti) t.y pirma auksta prisildytu kapsule ir dar plius rekuperatoriius, o antras aukstas ir kitos pagalbines labiau nutolusios nuo zidinio patalpos butu daugiau nuo rekuperatoriaus ir plius dar nuo zidinio pritekancios silumos kazkiek?
Nes dabar kaip tik kyla klausimas, ar geriau darytis krosnele ar darytis zidini su ortakine sistema. Kazkaip pradine mintis ortakiai buvo, kaip avarinis sildymas, dabar jau praeina noras del tu ortakiu. Kazkaip nori kompleksinio sprendimo kad isnaudoti viena irengini.
Ir ar galima butu rudeni ar pavasari kad nekurti pagrindines sistemos sildytis tokiu budu?
Dar klausimas, rekuperatoriaus paduodama ora geriau daryti is grindu ar is lubu? Ant kiek efektyviau tuo ir kitu atveju neatsizvelgiant kad per grindis butu brangiau daryti.?
QUOTE(LokysL @ 2010 12 19, 21:31)
Dar klausimas, rekuperatoriaus paduodama ora geriau daryti is grindu ar is lubu? Ant kiek efektyviau tuo ir kitu atveju neatsizvelgiant kad per grindis butu brangiau daryti.?
na jei jums malonu, kad per kojas pustu vesus oras - tai darykite is grindu..
QUOTE(LokysL @ 2010 12 19, 20:45)
Gal galit placiau pakomentuoti kokie pliusai ar minusai sujungiant nuo zidinio kapsules kameros einanti ortaki i rekuperatoriaus ismetimo ortaki. I ka reiktu atkreipti demesi, nebus tas oras per karstas rekuperatoriui? Kiek reliai tada susiltu paduodamas oras? Kazkaip apie sita sistema neradau info visai vedinimo temose, tik buvo uzhsiminta bet daugiau nediskutuota. Kodel?
Ar imanoma butu ziema su tokia sistema pasisildyti avariniu tveju (na tarkim turint kazkoki atsargini elektros saltini rekuperatoriaus gyvybei palaikyti) t.y pirma auksta prisildytu kapsule ir dar plius rekuperatoriius, o antras aukstas ir kitos pagalbines labiau nutolusios nuo zidinio patalpos butu daugiau nuo rekuperatoriaus ir plius dar nuo zidinio pritekancios silumos kazkiek?
Nes dabar kaip tik kyla klausimas, ar geriau darytis krosnele ar darytis zidini su ortakine sistema. Kazkaip pradine mintis ortakiai buvo, kaip avarinis sildymas, dabar jau praeina noras del tu ortakiu. Kazkaip nori kompleksinio sprendimo kad isnaudoti viena irengini.
Ir ar galima butu rudeni ar pavasari kad nekurti pagrindines sistemos sildytis tokiu budu?
Ar imanoma butu ziema su tokia sistema pasisildyti avariniu tveju (na tarkim turint kazkoki atsargini elektros saltini rekuperatoriaus gyvybei palaikyti) t.y pirma auksta prisildytu kapsule ir dar plius rekuperatoriius, o antras aukstas ir kitos pagalbines labiau nutolusios nuo zidinio patalpos butu daugiau nuo rekuperatoriaus ir plius dar nuo zidinio pritekancios silumos kazkiek?
Nes dabar kaip tik kyla klausimas, ar geriau darytis krosnele ar darytis zidini su ortakine sistema. Kazkaip pradine mintis ortakiai buvo, kaip avarinis sildymas, dabar jau praeina noras del tu ortakiu. Kazkaip nori kompleksinio sprendimo kad isnaudoti viena irengini.
Ir ar galima butu rudeni ar pavasari kad nekurti pagrindines sistemos sildytis tokiu budu?
Papildyta:
QUOTE(LokysL @ 2010 12 19, 20:45)
Gal galit placiau pakomentuoti kokie pliusai ar minusai sujungiant nuo zidinio kapsules kameros einanti ortaki i rekuperatoriaus ismetimo ortaki. I ka reiktu atkreipti demesi, nebus tas oras per karstas rekuperatoriui? Kiek reliai tada susiltu paduodamas oras? Kazkaip apie sita sistema neradau info visai vedinimo temose, tik buvo uzhsiminta bet daugiau nediskutuota. Kodel?
Gal todėl, kad tokia sistema nėra reglamentuota. Tiesiog tikriausiai niekas dar tokios neišbandė, todėl kalbėti be patirties beprasmiška, be to pati technologija nėra labai sudėtinga, kad ją labai aptarinėti. Šiaip tai principas labai panašus kaip ir židinio su ortakynu, tik čia šiluma neis tiesiogiai į patalpas. Pvz. nepakūrus židinio patalpose 20C, iš patalpų 22C, lauke -10C į patalpas 16C. Užkūrus židinį, nuo jo pareis dalis (tarkim pusė) 40C, dalis iš patalpų 22C, į patalpas 23C. Štai tokia ir nauda, neskaitant kad šilumokaičio užšalimo tikimybė sumažėja. Su šitokia sistema jūs viso karšto oro nenusiurbsite (o gal, priklausys nuo sistemos) teks darti groteles šilumos tiesioginiam išėjumui į ptalpą. Nors šiaip jas bet kuriuo atveju reikia daryti.
Papildyta:
QUOTE(LokysL @ 2010 12 19, 21:31)
Dar klausimas, rekuperatoriaus paduodama ora geriau daryti is grindu ar is lubu? Ant kiek efektyviau tuo ir kitu atveju neatsizvelgiant kad per grindis butu brangiau daryti.?
Jei tai orinio šildymo sistema tada efektyviau iš grindų, jei vėsinsit tuo pačiu oru tada iš lubų, jei tik vėdinimas, tuomet iš lubų arba sienos.
QUOTE(Giedruolė @ 2010 12 20, 00:00)
Papildyta:
Gal todėl, kad tokia sistema nėra reglamentuota. Tiesiog tikriausiai niekas dar tokios neišbandė, todėl kalbėti be patirties beprasmiška, be to pati technologija nėra labai sudėtinga, kad ją labai aptarinėti. Šiaip tai principas labai panašus kaip ir židinio su ortakynu, tik čia šiluma neis tiesiogiai į patalpas. Pvz. nepakūrus židinio patalpose 20C, iš patalpų 22C, lauke -10C į patalpas 16C. Užkūrus židinį, nuo jo pareis dalis (tarkim pusė) 40C, dalis iš patalpų 22C, į patalpas 23C. Štai tokia ir nauda, neskaitant kad šilumokaičio užšalimo tikimybė sumažėja. Su šitokia sistema jūs viso karšto oro nenusiurbsite (o gal, priklausys nuo sistemos) teks darti groteles šilumos tiesioginiam išėjumui į ptalpą. Nors šiaip jas bet kuriuo atveju reikia daryti.
Papildyta:
Jei tai orinio šildymo sistema tada efektyviau iš grindų, jei vėsinsit tuo pačiu oru tada iš lubų, jei tik vėdinimas, tuomet iš lubų arba sienos.
Gal todėl, kad tokia sistema nėra reglamentuota. Tiesiog tikriausiai niekas dar tokios neišbandė, todėl kalbėti be patirties beprasmiška, be to pati technologija nėra labai sudėtinga, kad ją labai aptarinėti. Šiaip tai principas labai panašus kaip ir židinio su ortakynu, tik čia šiluma neis tiesiogiai į patalpas. Pvz. nepakūrus židinio patalpose 20C, iš patalpų 22C, lauke -10C į patalpas 16C. Užkūrus židinį, nuo jo pareis dalis (tarkim pusė) 40C, dalis iš patalpų 22C, į patalpas 23C. Štai tokia ir nauda, neskaitant kad šilumokaičio užšalimo tikimybė sumažėja. Su šitokia sistema jūs viso karšto oro nenusiurbsite (o gal, priklausys nuo sistemos) teks darti groteles šilumos tiesioginiam išėjumui į ptalpą. Nors šiaip jas bet kuriuo atveju reikia daryti.
Papildyta:
Jei tai orinio šildymo sistema tada efektyviau iš grindų, jei vėsinsit tuo pačiu oru tada iš lubų, jei tik vėdinimas, tuomet iš lubų arba sienos.
Ir speju kad ta efektyvuma dar padidinti zidinio ortakius reiktu isvesti prie langu? Kaip tada vedziojasi ortakiai grindyse? nes jei reiktu slepti grunte pirmam aukste, kaip su hidroziliacija?
Norėčiau išgirsti žmonių, kurie turi namuose įsirengę Aereco sistemą, atsiliepumus/nuomones. Ar gerai vedina patalpas, ar daug prisuka elektros, ar ne daug kelia triukšmo, koks sistemos patikimumas, ar žiemą neatšaldo per daug patalpų, ar namktį miegant neperšalama ir t.t. Iš principimo - verta dėmesio sistema ar ne? Viena firma paskaičiavo, kad tokios sistemos įrengimas kainuoja apie 9500 Lt, o rekuperatorius (prometeo) su viskuo apie 17 000 Lt. Kainos skirtumas tikrai žiaurus.
Mano skaičiamais šitas rekuperatorius per 1 val. prisuka 0,695 kW/h elektros, kas per mėnesį, jei skaičiuoti, kad sistema veikia maksimaliu režimu, išeina 500,4 kWh arba apie 193 Lt už elektrą. Tarkim sistema veikia ne maksimaliu režimu, tokiu atveju turime, kad vis tiek prisuks apie 100 Lt už elektrą. Filtras kainuoja apie 150 Lt. Vadinasi per šildymo sezoną (6 mėn.) turime viso apie 750 Lt (su filtro keitimu vieną kartą metuose). Jei įskaičiuosime ir sistemos kainą (17 000 Lt) bei skaičiuosime eksploataciją 10 metų laikotarpiui išeis, kad viso bus sunaudoti apie 24 500 Lt. Čia tuo atveju, jei rekuperatorius neges ir nereiks keisti detalių. Vadinasi per mėnesį išeina: 204 Lt.
Aereco sistema per mėnesį maks. sunaudoja elektros už 17 Lt. Filtrų nereikia. Taigi viso per šildymo sezoną bus išleista apie apie 102 Lt. Šios sistemos kaina per tuos pačius 10 metų išeina apie 10 520 Lt arba per mėnesį apie 88 Lt.
Skirtumas tarp sistemų per mėnesį išeina tikrai nemažas: 116 Lt. Žinoma, rekuperatorius taupo šilumą (prometeo NVK - 92), tačiau už 116 Lt galima tikrai nemažai šilumos pagaminti. Taigi kuri sistema labiau verta dėmesio?
Mano skaičiamais šitas rekuperatorius per 1 val. prisuka 0,695 kW/h elektros, kas per mėnesį, jei skaičiuoti, kad sistema veikia maksimaliu režimu, išeina 500,4 kWh arba apie 193 Lt už elektrą. Tarkim sistema veikia ne maksimaliu režimu, tokiu atveju turime, kad vis tiek prisuks apie 100 Lt už elektrą. Filtras kainuoja apie 150 Lt. Vadinasi per šildymo sezoną (6 mėn.) turime viso apie 750 Lt (su filtro keitimu vieną kartą metuose). Jei įskaičiuosime ir sistemos kainą (17 000 Lt) bei skaičiuosime eksploataciją 10 metų laikotarpiui išeis, kad viso bus sunaudoti apie 24 500 Lt. Čia tuo atveju, jei rekuperatorius neges ir nereiks keisti detalių. Vadinasi per mėnesį išeina: 204 Lt.
Aereco sistema per mėnesį maks. sunaudoja elektros už 17 Lt. Filtrų nereikia. Taigi viso per šildymo sezoną bus išleista apie apie 102 Lt. Šios sistemos kaina per tuos pačius 10 metų išeina apie 10 520 Lt arba per mėnesį apie 88 Lt.
Skirtumas tarp sistemų per mėnesį išeina tikrai nemažas: 116 Lt. Žinoma, rekuperatorius taupo šilumą (prometeo NVK - 92), tačiau už 116 Lt galima tikrai nemažai šilumos pagaminti. Taigi kuri sistema labiau verta dėmesio?
QUOTE(LokysL @ 2010 12 20, 11:17)
Ir speju kad ta efektyvuma dar padidinti zidinio ortakius reiktu isvesti prie langu? Kaip tada vedziojasi ortakiai grindyse? nes jei reiktu slepti grunte pirmam aukste, kaip su hidroziliacija?
Taip, nuo židinio pageidautina prie langų, bet dažnai trumpinamas kelias su tikslu turėti sistemą be ventiliatoriaus ir natūralia konvekcija paduodama į patalpą artimiausiame židiniui taške (ypač jei durys priešingame kambario gale). Jei vedžiosit ortakius grindyse, tai galima daryti apšiltinimo sluoksnyje, tuomet nekils problemų ne tik dėl hidroizoliacijos bet ir termoizoliacijos. Galima vedžioti plokščiais ovaliais arba stačiakampiais ortakiais, bet jie bus tikrai brangesni nei apvalūs. Patarčiau visus ortakius vedžioti pirmo a. palubėj, pirmam aukšte difuzoriai lubose , o antram grindyse arba apatinėje sienos dalyje.
QUOTE(Grand @ 2010 12 20, 13:19)
Norėčiau išgirsti žmonių, kurie turi namuose įsirengę Aereco sistemą, atsiliepumus/nuomones. Ar gerai vedina patalpas, ar daug prisuka elektros, ar ne daug kelia triukšmo, koks sistemos patikimumas, ar žiemą neatšaldo per daug patalpų, ar namktį miegant neperšalama ir t.t. Iš principimo - verta dėmesio sistema ar ne? Viena firma paskaičiavo, kad tokios sistemos įrengimas kainuoja apie 9500 Lt, o rekuperatorius (prometeo) su viskuo apie 17 000 Lt. Kainos skirtumas tikrai žiaurus.
Mano skaičiamais šitas rekuperatorius per 1 val. prisuka 0,695 kW/h elektros, kas per mėnesį, jei skaičiuoti, kad sistema veikia maksimaliu režimu, išeina 500,4 kWh arba apie 193 Lt už elektrą. Tarkim sistema veikia ne maksimaliu režimu, tokiu atveju turime, kad vis tiek prisuks apie 100 Lt už elektrą. Filtras kainuoja apie 150 Lt. Vadinasi per šildymo sezoną (6 mėn.) turime viso apie 750 Lt (su filtro keitimu vieną kartą metuose). Jei įskaičiuosime ir sistemos kainą (17 000 Lt) bei skaičiuosime eksploataciją 10 metų laikotarpiui išeis, kad viso bus sunaudoti apie 24 500 Lt. Čia tuo atveju, jei rekuperatorius neges ir nereiks keisti detalių. Vadinasi per mėnesį išeina: 204 Lt.
Aereco sistema per mėnesį maks. sunaudoja elektros už 17 Lt. Filtrų nereikia. Taigi viso per šildymo sezoną bus išleista apie apie 102 Lt. Šios sistemos kaina per tuos pačius 10 metų išeina apie 10 520 Lt arba per mėnesį apie 88 Lt.
Skirtumas tarp sistemų per mėnesį išeina tikrai nemažas: 116 Lt. Žinoma, rekuperatorius taupo šilumą (prometeo NVK - 92), tačiau už 116 Lt galima tikrai nemažai šilumos pagaminti. Taigi kuri sistema labiau verta dėmesio?
Mano skaičiamais šitas rekuperatorius per 1 val. prisuka 0,695 kW/h elektros, kas per mėnesį, jei skaičiuoti, kad sistema veikia maksimaliu režimu, išeina 500,4 kWh arba apie 193 Lt už elektrą. Tarkim sistema veikia ne maksimaliu režimu, tokiu atveju turime, kad vis tiek prisuks apie 100 Lt už elektrą. Filtras kainuoja apie 150 Lt. Vadinasi per šildymo sezoną (6 mėn.) turime viso apie 750 Lt (su filtro keitimu vieną kartą metuose). Jei įskaičiuosime ir sistemos kainą (17 000 Lt) bei skaičiuosime eksploataciją 10 metų laikotarpiui išeis, kad viso bus sunaudoti apie 24 500 Lt. Čia tuo atveju, jei rekuperatorius neges ir nereiks keisti detalių. Vadinasi per mėnesį išeina: 204 Lt.
Aereco sistema per mėnesį maks. sunaudoja elektros už 17 Lt. Filtrų nereikia. Taigi viso per šildymo sezoną bus išleista apie apie 102 Lt. Šios sistemos kaina per tuos pačius 10 metų išeina apie 10 520 Lt arba per mėnesį apie 88 Lt.
Skirtumas tarp sistemų per mėnesį išeina tikrai nemažas: 116 Lt. Žinoma, rekuperatorius taupo šilumą (prometeo NVK - 92), tačiau už 116 Lt galima tikrai nemažai šilumos pagaminti. Taigi kuri sistema labiau verta dėmesio?
bet kuris padorus rekuperatorius elektros prisuks ne daugiau nei 50-100W/h maximum leidziant per ji 100-200m3/h nebent rumai 500m2. todel sanaudos bus iki 20-30 Lt/men. Siulyciau perskaityti sia ir pries tai buvusia tema, paciam pasidometi internete rekuperatoriu parametrais. Taigi elektros sanaudos aereco ir rekuperacijos beveik lygios, o silumos taupymas bus juntamas.
QUOTE(Vyckaju @ 2010 12 20, 15:11)
bet kuris padorus rekuperatorius elektros prisuks ne daugiau nei 50-100W/h maximum leidziant per ji 100-200m3/h nebent rumai 500m2. todel sanaudos bus iki 20-30 Lt/men. Siulyciau perskaityti sia ir pries tai buvusia tema, paciam pasidometi internete rekuperatoriu parametrais. Taigi elektros sanaudos aereco ir rekuperacijos beveik lygios, o silumos taupymas bus juntamas.
Čia ne aš taip išsigalvoju. Patys pardavėjai taip sako. Žinoma, jei lauke nešalta, tuomet bus iki 0,2 kW per val., bet, kuomet lauke temperatūra krenta (o tai žiemą būna dažnai), įsijungia kaloriferis (jo galingumas 0,5 kW) ir turim bendras el. sąnaudas per 1 val. 0,7 kW. Taip kad tamsta nereikia lia lia.
QUOTE(Grand @ 2010 12 20, 15:27)
Čia ne aš taip išsigalvoju. Patys pardavėjai taip sako. Žinoma, jei lauke nešalta, tuomet bus iki 0,2 kW per val., bet, kuomet lauke temperatūra krenta (o tai žiemą būna dažnai), įsijungia kaloriferis (jo galingumas 0,5 kW) ir turim bendras el. sąnaudas per 1 val. 0,7 kW. Taip kad tamsta nereikia lia lia.
Tai, kad tamsta nesuprantate apie ka kalbama akivaizdu, jau kieto kuro kalitu temoje pludote zmogu kuris paprasciausiai norejo sukomplektuoti sistema pagal fakta, o ne is kavos tirsciu. Atskirkit vedinima nuo oro pasildymo ir vedinimo islaidas nuo oro sildymo islaidu. Pilna rekuperatoriu be elektrinio pasildymo, kam jis aplamai reikalingas??? is kur tie 0,2Kw pasiskaitykit tema pasidomekit neimkit konkretaus agregato, jau vien keletu puslapiu zemiau aptarti agregatai su 19W minimaliu nasumu i 50 -100W/h tilpsite tikrai. Pats naudoju Alasca be el. pasildymo, aisku gamykliniu- teoriniu parametru nepasiekia, bet iputimas net ir zemiau +10 jokio diskomforto nesukelia.
QUOTE(Vyckaju @ 2010 12 20, 15:41)
Tai, kad tamsta nesuprantate apie ka kalbama akivaizdu, jau kieto kuro kalitu temoje pludote zmogu kuris paprasciausiai norejo sukomplektuoti sistema pagal fakta, o ne is kavos tirsciu. Atskirkit vedinima nuo oro pasildymo ir vedinimo islaidas nuo oro sildymo islaidu. Pilna rekuperatoriu be elektrinio pasildymo, kam jis aplamai reikalingas??? is kur tie 0,2Kw pasiskaitykit tema pasidomekit neimkit konkretaus agregato, jau vien keletu puslapiu zemiau aptarti agregatai su 19W minimaliu nasumu i 50 -100W/h tilpsite tikrai. Pats naudoju Alasca be el. pasildymo, aisku gamykliniu- teoriniu parametru nepasiekia, bet iputimas net ir zemiau +10 jokio diskomforto nesukelia.
Pagal jus išeina taip, kad viskas, kas čia rašoma - 100 proc. tiesa. Drįstu su tuo nesutikti. Ir be to: energijos tvermės dėsnio neapgausit. Jei norite, kad vėdinant namą, nedingtų šilumą, reikės energijos ją grąžinti. Pati šiluma jokiu būdu nesgriš atgal, kad ir kaip ją grąžiai kalbinsit. O kalbant apie katilus: ne aš plūdau žmogų, o prašiau informacijos. Tik esmė ta, kad pardavėjas ne visuomet pasako apie savi daiktą visos tiesos. Lygiai taip pat buvo ir su KK. Lygiai tas pats yra ir su rekūpais, t.y. krentant lauko temperatūrai grįžtanti šiluma bus žema, todėl ją teks pašildyti, ką atliks daug elektros suvalgantis kaloriferis. Ir nereikia čia lia lia.
QUOTE(Grand @ 2010 12 20, 16:16)
Pagal jus išeina taip, kad viskas, kas čia rašoma - 100 proc. tiesa. Drįstu su tuo nesutikti. Ir be to: energijos tvermės dėsnio neapgausit. Jei norite, kad vėdinant namą, nedingtų šilumą, reikės energijos ją grąžinti. Pati šiluma jokiu būdu nesgriš atgal, kad ir kaip ją grąžiai kalbinsit. O kalbant apie katilus: ne aš plūdau žmogų, o prašiau informacijos. Tik esmė ta, kad pardavėjas ne visuomet pasako apie savi daiktą visos tiesos. Lygiai taip pat buvo ir su KK. Lygiai tas pats yra ir su rekūpais, t.y. krentant lauko temperatūrai grįžtanti šiluma bus žema, todėl ją teks pašildyti, ką atliks daug elektros suvalgantis kaloriferis. Ir nereikia čia lia lia.
Prastai susipažinęs esate su "rekūpais". Energijos nuostoliai be abejo bus, bet nebūtinai kaloriferis juos kompensuoja - yra begalės skirtingų ŠS. Jūsų paminėtas kaloriferis jūsų paminėtame "rekūpe" yra tik papildoma opcija kaip apsauga nuo šilumokaičio šarmojimo ir virtimo ledinuku, su savo el. galia jis daugiau niekam netinkamas.
O ir sistemų palyginimui išsirinkote patį "pigiausią" produktą. Nors jo elektros sąnaudos vertos dėmesio: 30-38W pučiant 150m3/h (žr. įrenginio aprašymą)- jūsų poste minimi visai kiti skaičiai. Atkreipkite dėmesį bent į praeitą puslapį: RVS fanas Pertvs sugebėjo "prasisukti" su 4500Lt o jūs - 17000. Čia nebent firmą vilniovską pasamdžiuis ir fotelį gulint komanduoti, kad ant kilimo neprišiukslintų...
Vadovėlio vertas postas kas yra kas ir kodėl
