Vėdinimas nuosavame name - 3

Taip, gavau. Is pirmo zvilgsnio skaiciuokle logiska. Aisku, tokiu dalyku, kaip tenas 400m3/h irenginyje 1,8kW nelabai yra. Buna 1kW. Na ir kiti smulkus dalykai, kuriuos galima pakeisti i esamus. Is esmes dar karta pasitvirtina prielaida, kad rekuperacine vedinimo sistema atsiperka per 7 metus. O kur sveika aplinka, subalansuota dregme, isvalyta oras, komfortas.

Aciu uz atsakyma. Tuomet ortaki nuo gartraukio vesiu i ventiliacija prie zidinio kamino.

Ačiū už nuomonę!

Dėl elektrinio teno galingumo negaliu ginčytis. Tiesiog žinau, kad būna toks. Yra rekuperatorių, kuriuose įeinantis oras pašildomas išeinančiu oru (bypass), arba pašildomas centrinio šildymo agentu, bet daugeliu atveju RVS yra instaliuotas elektrinis tenas. Daug kas to teno aplamai nejungia, todėl mano skaičiavimuose šiuos dydžius galima pasirinkti.
Apie komfortą ir optimalių vėdinimo parametrų užtikrinimą galime kalbėti tik tuomet, jei RVS yra naudojama betarpiškai. Tais atvejais, kai RVS (elektros energijos taupymo sumetimais) įjungiama tik trumpam, praranda šį privalumą, nes vėdinimas turi būti nuolatinis procesas. Vasarą aplamai RVS daug kas nenaudoja, o vėdinimas vyksta pro atvirus langus. Todėl mano manymu, jeigu taupome, tuomet geriau projektuoti natūralų vėdinimą. Tai tik mano nuomonė.

Tai gal ir nekeičia esmės, bet truputį sumaišėte terminus. Bypass (arba apylanka lietuviškai) yra rekuperatoriaus funkcija, kai oras yra nukreipiamas aplenkiant šilumokaitį ir šilumos mainai tarp ištraukiamo bei paduodamo oro nevyksta. Tai yra aktualu vėdinant patalpas vasarą: vakare oras patalpose būna įšilęs per dieną, o lauke jau atvėsta ir jei vyktų šilumos mainai, tai patalpos šiluma būtų rekuperuojama ir ne taip gerai atvėstų oras. Todėl naudojamas Bypass. Jūsų apibūdinti šilumos mainai, kai ištraukiamas oras atiduoda šilumą paduodamam orui, vyksta rekuperatoriaus šilumokaityje (tai būna plokštelinis šilumokaitis, arba rotorinis). Ir šis šilumokaitis yra svarbiausia rekuperatoriaus dalis, bei esminė priežastis kam apskritai rekuperatorius yra montuojamas (visi rekuperatoriai turi jį vienokį ar kitokį).

Dėl rekuperatoriaus naudojimo ar nenaudojimo, tai daug kas priklauso nuo to, kaip rekuperatorius yra parinktas ir po to suprogramuotas jo veikimas. Tinkamai parinkus rekuperatorių ji galima naudoti ekonominiu režimu nuolat ir vidutinio dydžio namui toks rekuperatorius naudos elektrą maždaug kaip personalinis kompiuteris. Nemanau, kad tai didelė kaina už nuolat keičiamą gryną orą patalpose.

Vasarą vėdinti patalpas per langus, kai yra rekuperacinė sistema irgi yra neracionalu, nes visų pirma taip prisileisit į vidų uodų ir kitų neprašytų svečių; antra - rekuperatorius dirbdamas per šilumokaitį, dieną ilgiau išlaikys patalpoje vėsesnę temperatūrą (jei naudojatės kondicionieriumi, tai apskritai varstyti langų negalite, arba tai, ką kondicionierius atvėsina - anuliuojate prileidžiamu karštu oru), o naktį persijungęs į darbą per apylanką, rekuperatorius greitai pakeis patalpos orą atvėsusiu lauko oru. Taigi rekuperacija Jums tarnaus ir bus naudinga apskritus metus.

Taip, pripažystu, kad neteisingai sudėliojau terminus. Aš turėjau mintyje, kad tuose rekuperatoriuose, kuriuose nėra bypass funkcijos yra du tenai. Na žodžiu svarbu, kad supratote, ką norėjau pasakyti :-)
Papildyta:
Nesu didelis rekuperatorių žinovas, bet buvau tikras, kad bypass funkcija naudojama vietoje priminio elektrinio teno tam, kad neapledėtų šilumokaitis. Tiek to, gali būti, kad klystu. O va dėl vėsesnio išorės oro vasaros metu galėčiau ginčytis, nes mano naujame name (viduje) šią vasarą buvo ~5 C žemesnė temperatūra nei išorėje.

Aiskinu :
dienos metu silumos mainai vyksta per silumokaiti todel vesesnis oras name atvesina ieinanti siltesni ora is lauko. nakti naudojamas bypass kuris ima saltesni ora is lauko tiesiogiai, ne per silumokaiti.
o kad temperatura diena name mazesne nei lauke normalu, nebet gyvenante name is stiklo.

Loginė prasmė yra, bet praktinė???
Dieną (jei karšta) norėsis kondicionieriaus pagalbos, o ne rekuperatoriaus (mano manymu, nes įeinančio oro atvėsimo tikriausiai nepajusi), na o naktį galima naudotis vėsiu nakties oru ir be bypass.
Na žodžiu kiek galvų, tiek nuomonių...

Vien kondicionieriaus neuzteks, jug reikia ir sviezio ono, o jei atsidarysi langa tai isleisi visa salti, o rekuperatorius dali salcio grzins per silumokaiti. O jei nakti naudotis svieziu oru be bypass'o tai negausi tokio vesaus oro koks bus lauke, nes silumokaitis grazins dali, per diena prikaitusiu, patalpu silumos.

Seržai, CO2 koncentracija ore tiesiogiai priklauso nuo aplinkos temperatūros: kuo aukštesnė aplinkos temperatūra, tuo didesnė CO2 koncentracija ore ir atvirkščiai... Tai reiškia, kad jei atvėsiname patalpą, jos vėdinimo poreikis ženkliai sumažėja. Todėl veikiant kondicionieriui lango atidaryti visai nebūtina.



O ar ne paprasčiau būtų atverti langus?

Kaip jus isivaizduojat patalpu vesinima? manot jog kai lauke +30 tai jus patalpoi pasidarysit +18? Skirtumas gali buti 5 laipsniai. bet jei jus nuo +30 numusit temperatura iki +20 tai temperatura bus tokia pati kaip ir ziema tai ir vedinimo poreikis turetu buti toks pats kaip ir ziema.
Atvert langus ne kiekvienas nori, ypac kai gyvena uzmiestyje, prie ezero, misko ar parko, koks malonumas kai i nosi lenda muses ir zvimbia uodai? o tinkliukais apsikabineti irgi nera noro Beje yra ir elergisku zmoniu, tai oras privalo buti filtruojamas nuo ziedadulkiu.

Nenoriu apsijuokti, bet aš mastau sekančiai: jeigu praėjusią vasarą mūsų naujai pastatytame name, nekondicijonuojant viduje ~ 5 laipsniais žemesnė temperatūra nei išorėje, tai jeigu įjungsime kondicioierių, tai viduje temperatūrą galima bus numušti dar bet 5 laipsniais (priklausomai nuo poreikio)? Nežinau kaip tokiu atveju būtų su vėdinimu, ar kas nors norės į vidų leisti karštą orą? Net ir leidžiant per šilumokaitį, vistiek į vidų bus paduodamas šiltesnis oras nei viduje esantis?
O dėl vabzdžių, sutinku, kad RVS šitą problemą sprendžia idealiai, bet ir tinklelis gelbsti iš situacijos. Su alergija vėl gi prieštaringai gaunamas rezultatas: nuo žiedadulkių apsaugo, bet šilumokaityje veisiasi bakterijos. Nežinau, kaip šią problemą išsprendė naujausios kartos rekuperatoriuose, bet paprastai ten kur susiduria šiltas ir šaltas oro srautai susidaro kondensatas, o kur kondensatas, ten bakterijų veisykla...

Pagal Jus padidėjus T turėtų iš kažkur ore atsirasti daugiau CO2 molekulių, bet šiaip tai materija iš niekur tikrai neatsiranda. O pagal termodinaminius procesus padidejus T dides V(turis) ir oro perteklius pasišalins pro angas name (darom prielaidą, kad slėgis nekinta ar nusistoves per laiką). Tai CO2 koncentracija turėtų kaip ir sumažėti?
Gal galima Jūsų informacijos šaltinį gauti apie CO2 koncentracijos priklausomybė nuo T?

Ir dar toks retorinis klausimas: tai Jūs kvėpuojate deguonimi ar anglies dioksidu?

Lango dieną turbūt nereikia praverti jei pas save įsirengėte didelę oranžeriją ir tikitės, kad ji fotozintezės būdu prigamins pakankamą kiekį deguonies. Čia aišku juokais.




1. Taip. Bus paduodamas šiltesnis oras nei viduje. Bet jei atsidarysit langą, bus paduodamas dar šiltenis oras. O paduoti oro kvėpavimui, prisotinto O2 (nes kaip aukščiau minėjau, žmogui reikalingas O2 o ne CO2), visgi iš kažkur reikės - o ar tai rekuperatorius ar pradarytas langas, tai jau tik Jums spręsti.

2. Pagalvokite logiškai kurioje pusėje susidarys kondensatas: išmetamo ar paduodamo oro? Pagalbai: Rasos taškas

Šiaip man atrodo Jūsų sugalvotus mitus jau ne kartą paneigė EVOY. Bet Jūs vis juos įsikabinės bandot iškelti į viršų. Jeigu jau taip Jūs nenorite to rekuperatoriaus, tai ir nesidėkite, bet neskleiskite dezinformacijos.

O šiaip gerensiam supratimui linkas į Wiki: kas tas vėdinimas?

Be pykčio