Įkraunama...
Įkraunama...

Vėdinimas nuosavame name - 3

QUOTE(Vilienė @ 2010 12 10, 13:24)
Prie 4900 (ne 4600) teks dar pridėti 940 už "opcinį" bypass'ą...


jei pasakiau 4600 tai reiskiasi ,kad uz tiek ir gaunu o jei oginalu apejima imant tai taip dar 900 reiktu pridet bet bet ta padaryti galima su vazdziais ir sklendem smile.gif
Atsakyti
QUOTE(korida @ 2010 12 10, 13:31)
jei pasakiau 4600 tai reiskiasi ,kad uz tiek ir gaunu o jei oginalu apejima imant tai taip  dar 900 reiktu pridet  bet bet ta padaryti galima su vazdziais ir sklendem  smile.gif

Kad gaunat - nepaminėjot. Jūsų įdėtoj nuorodoj 4898 smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Kirtiss @ 2010 12 10, 11:41)
Iš esmės tai kaip ir teisinga, bet praktikoje...

Galiu sutikti, kad aprašytas variantas- maždaug standartinė eilinio vartotojo programa. Dar teks sutikti, kad rekuperacinė turėtų dirbti minimaliu režimu. Tuo pačiu teks sutikti su Viliene, kad vartotoją privalu šviesti. Juk aprašytas variantas- iš tikro tai nieko bendro su taupymu neturi:

1. Ar rekupą paleisti pastoviu pvz. „PN režimu“, ar neurastenišku „taupymo“- rezultatas bus vienas prie vieno, ir kWh bus prisuktas tas pats kiekis. Tai kur atrasti ką nors sutaupyto?

2. Vienas dalykas, kai pastoviai oro srautai minimalūs- kitas kai jie dėl kokios „taupymo schemos“ perliejami botagu. Reiškia: pirmu atveju filtrai gaudo laisvai plasnojančias daleles- antru atveju gaudo jau ką tai panašaus į kulkas. Kuriuo atveju filtrai geriau atliks savo darbą? O jei antruoju atveju filtrai darbą atliks be abejo prasčiau- kiek dalelių prasiverš virš filtrų gamintojo deklaruoto procento, ir kiek po to kainuos ortakių valymas nuo tik nekaltai atrodančios „miglos“?

3. Rekuperacinė dirbs ar stovės išjungta- priklauso ir nuo jos keliamo triukšmo. Juk nėra diskusijų, kuriame režime šios charakteristikos bus geriausiomis.

4. Verta atsižvelgti ir į šilumokaičio specifinius poreikius. Kas liks iš gamintojo deklaruotų reklaminių charakteristikų, jei prasilenkiantys oro srautai turės laiko tik greitukui?

5. O valdymas? Juk daugiau nei paprasta privesti jį iki darželinukų lygio, kai turi kelis pastoviai dirbančius programuojamus režimus. Distanciniam tereiks maksimum kelių mygtukų, kad reikalui iškilus- paprasčiausiai perjungti režimus. Aplamai skaitau rimta klaida, kai iš rekupo atiminėjama teisė savarankiškai priiminėti sprendimus, ir reikia nereikia kišamasi į jo darbą. Ypač tai pasijustų, kai kalba pasisuktų apie centralizuotą namo sistemų valdymą.

Atsiprašau- truputi tingiu vardyti visą sąrašą.

P.S. Prisiminiau. Mes juk turime Vyckajų, kurio rekuperacinė dirba kaip tik kuo tai panašiu į „PN režimą“. Iš jo pusės dėl to nusiskundimų kol kas nėra- ir langai nerasoja, ir šviežio oro trūkumu nesiskundžia, ir su drėgme viskas apsitvarkė, ir su triukšmo rodikliais tvarkoje.
Atsakyti
QUOTE(Kirtiss @ 2010 12 10, 12:46)
Su vandeniniais kaloriferiais yra tam tikrų niuansų taip pat. Visų pirma kaina...

Vat kaip tik dėl tokių niuansų visada pabrėžiu: per brangu šildymo/vėdinimo sistemą traktuoti kaip dvi atskiras.

1. Ar tikrai vandens šildytuvo kaina tokia aukšta? Čia kaip pažiūrėti. Rimtesnis vandens šildytuvas, prie kurio nebus ko prikibti- tikrai kainuos 2-3 kartus brangiau, nei elektrinis analogas. Tačiau, jei jau dedame rimtesnį vandens šildytuvą- reiškia jį kam tai ruošiamės panaudoti. Minimum- patalkininkauti katilui. Maksimum- aplamai panaikinti katilą kaip tokį su visais kaminais ir etc. Pastaruoju atveju, nebeteks kalbėti apie vandens šildytuvo brangumą- kalba suksis tik apie tai, kokią sumą susitaupė, įrenginėjant visą šildymo/vėdinimo sistemą.

2. Vandens šildytuvą galima traktuoti visiškai kitaip- kaip šildymo sistemos ambasadą rekuperacinėje. Tuomet nebereiks viso to anstato atskirai rekuperacinei, ir galima bus pasinaudoti šildymo sistemai priklausančiu. T.y.: jei jau šildymo sistema turi visus reikiamus mazgus ir info- kam meistrauti dar vieną analogą rekuperacinei? Rekupas tegu dirba savo darbą, o su vandens šildytuvu išsiaiškins/pasirūpins šildymo sistema.
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2010 12 10, 14:45)
Kad gaunat - nepaminėjot. Jūsų įdėtoj nuorodoj 4898 smile.gif


QUOTE(korida @ 2010 12 10, 13:02)
O kaip sitas ar vertas demesio gaunu uz 4600 http://ciupk.lt/good...R-VAR-2753.html

Atsakyti
Šį pranešimą redagavo korida: 10 gruodžio 2010 - 13:41
QUOTE(korida @ 2010 12 10, 14:40)


ok sorry prasprūdo smile.gif
Papildyta:
QUOTE(EVOY© @ 2010 12 10, 14:31)
Vat kaip tik dėl tokių niuansų visada pabrėžiu: per brangu šildymo/vėdinimo sistemą traktuoti kaip dvi atskiras.

1. Ar tikrai vandens šildytuvo kaina tokia aukšta? Čia kaip pažiūrėti. Rimtesnis vandens šildytuvas, prie kurio nebus ko prikibti- tikrai kainuos 2-3 kartus brangiau, nei elektrinis analogas. Tačiau, jei jau dedame rimtesnį vandens šildytuvą- reiškia jį kam tai ruošiamės panaudoti. Minimum- patalkininkauti katilui. Maksimum- aplamai panaikinti katilą kaip tokį su visais kaminais ir etc. Pastaruoju atveju, nebeteks kalbėti apie vandens šildytuvo brangumą- kalba suksis tik apie tai, kokią sumą susitaupė, įrenginėjant visą šildymo/vėdinimo sistemą.

2. Vandens šildytuvą galima traktuoti visiškai kitaip- kaip šildymo sistemos ambasadą rekuperacinėje. Tuomet nebereiks viso to anstato atskirai rekuperacinei, ir galima bus pasinaudoti šildymo sistemai priklausančiu. T.y.: jei jau šildymo sistema turi visus reikiamus mazgus ir info- kam meistrauti dar vieną analogą rekuperacinei? Rekupas tegu dirba savo darbą, o su vandens šildytuvu išsiaiškins/pasirūpins šildymo sistema.


Mano atvejui abu punktai netinka. Berluf turi apsaugą nuo užšalimo kai bezdalai pamaišomi su paduodamu oru. Šlykštu? Bandau pašildyti paduodamą, kad automatika nekištų bezdalų atgal į sistemą. Tam net užtektų didesnės kabinos standartinio sunkvežimio šildytuvo, to vertė 200LTL max. Beliktų automatiką sugalvoti, kad paduodamo oro neužkaitintų per daug ir rekupo bedarbiu nepaliktų.

Parašiau ir tik dabar pastebėjau: apie ką mes čia dabar ar vandens šildytuvą ar VANDENINĮ ŠILDYTUVĄ?
Atsakyti
Viliene, kam jums priešužšaliminis vandeninis šildytuvas, jei turite žemės šilumokaitį... neprisisviestinkit.
Dėl tų režimų. valdymą daryčiau: darbo metu veiktų kad ir 30proc; naktį - PN režimu apie 50-60proc (gal net dėl triukšmo rizikos), o 100proc režimą - party metu, gal net židinio užkūrimo metu (nors tai nesiderina su PN, bet viskas priklauso nuo situacijos).
Jei jau vandeniniui šildytuvui užkraunama ir šildymo f-ja, tai rekūpą tikrai rinkčiau bent standart dydžio. Negaliu kol kas patikėti, kad paduodant į 20m2 patalpą 15m3/h pašildyto oro, joje palaikom rekiamą temp. Neturiu tame patirties. Tokiu atveju jokių režimų negali būti, įranga turėtų dirbti pastoviu maksimaliu režimu.
Atsakyti
QUOTE(Giedruolė @ 2010 12 10, 20:50)
Viliene, kam jums priešužšaliminis vandeninis šildytuvas, jei turite žemės šilumokaitį... neprisisviestinkit.
Dėl tų režimų. valdymą daryčiau: darbo metu veiktų kad ir 30proc; naktį - PN režimu apie 50-60proc (gal net dėl triukšmo rizikos), o 100proc režimą - party metu, gal net židinio užkūrimo metu (nors tai nesiderina su PN, bet viskas priklauso nuo situacijos).
Jei jau vandeniniui šildytuvui užkraunama ir šildymo f-ja, tai rekūpą tikrai rinkčiau bent standart dydžio. Negaliu kol kas patikėti, kad paduodant į 20m2 patalpą 15m3/h pašildyto oro, joje palaikom rekiamą temp. Neturiu tame patirties. Tokiu atveju jokių režimų negali būti, įranga turėtų dirbti pastoviu maksimaliu režimu.

Berlufas stovi gretimame, laikinai ne mano name smile.gif . Ten su kai kuriais sprendimais paskubėta ir su manim nederinta - dabar bandau ištaisyti klaidas, privesti prie žmoniškų standartų... Ačiūdie nuo dujų pavyko atkalbėti - dabar sulaukiu pagirimo šūksnių ir krūvos padėkos, o rekupas todėl kad liuks kaina gavo. Kai buvo sprendžiamas žemės šilumokaičio klausimas jūsų kolegos iš garsios Vilniaus ventiliacijos firmos mums smilkinius pirštais badė ir daugino delta t iš c iš h ir aiškino kad šilumokaitis atsipirks po 44metų... Dabar įtariu patys stipriai UŽ. Taip namas liko be šilumokaičio verysad.gif
Su režimais visiškai sutinku. Vis dar mąstau apie zonų atskirimą. Kadangi pirmam aukšte gyvenamasis su virtuve vienoj erdvėj o miegamieji antrame - gal verta pasistatyti reguliuojamą sklendę, kuri pirmo aukšto padavimus sumažintų tuo padidindama antro aukšto. Pabandysiu pamesti šią idėją projektuotojams, bus matyt ką pasakys.
Šildymas ventiliacija man iš esmės nepatinka, net nebandau įsivaizduoti kas įmanoma o kas ne, nedarysiu to tikrai - jau padarytos visur grindys.
Ačiū už patarimus thumbup.gif
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2010 12 10, 21:44)
Su režimais visiškai sutinku. Vis dar mąstau apie zonų atskirimą. Kadangi pirmam aukšte gyvenamasis su virtuve vienoj erdvėj o miegamieji antrame - gal verta pasistatyti reguliuojamą sklendę, kuri pirmo aukšto padavimus sumažintų tuo padidindama antro aukšto. Pabandysiu pamesti šią idėją projektuotojams, bus matyt ką pasakys.

visiškai realu. tik sklendės turėtų būti ne pilno uždarymo.
Atsakyti
QUOTE(Giedruolė @ 2010 12 10, 22:07)
visiškai realu. tik sklendės turėtų būti ne pilno uždarymo.

Suprantu. Liuks, reiškia mąstau reikiama linkme
Atsakyti
QUOTE(Giedruolė @ 2010 12 10, 20:50)
Dėl tų režimų...

Nesiginčiju- tik bandau su profų pagalba iki galo išsiaiškinti feistininkų vėdinimo „doktriną“.

Dėl vieno punkto 100 % sutinku: rekuperacinei daugiau nei sočiai trijų-keturių programuojamų režimų. „PN“ – „Standartinis“ – „Party“ - „Šalčio vonios“(?). Dėl „Šalčio vonios“- nesu tiek įsigilinęs, kad šiandienai galėčiau išdėstyti visas sąlygas, reikalingas sukurti efektą, kai prie atvirų langų karštis nesiveržtų į patalpas. Nieko tokio- per ilgus žiemos vakarus išsiaiškinsime. Žodžiu: valdymą reikia kiek įmanoma supaprastinti/primityvinti- o ne apkrauti praktiškai niekam nereikalingomis funkcijomis (kaip kad šiuolaikiniuose mobiliuose), ir bandyti reguliuoti tai, su kuo be vargo susitvarkytų pati rekuperacinė.

Visi kiti režimai (apart „PN“ ir tiksliai nežinau dėl „Šalčio vonios“)- tėra gryniausias energijos švaistymas. Pilnai sutinku, kad kam nors mirtinai reikalingi didesni net ir už pvz. HN numatytus šviežio oro kiekiai, ir tokia energijos švaistymo galimybė turėtų būti numatyta laisvam pasirinkimui. Tik žmogui paaiškinant, kad apie visokius ten pasakiškus 99 % sugaudytos šilumos- nė iš tolo nesvajotų. Taipogi primenant, kad tie didesni šviežio oro kiekiai- tai psichologinis, o ne fiziologinis ar „būsto sveikatingumo“ poreikis.

Dėl „pastoviai“ „nepastoviai“. Kai perpranti feistininkų logiką- nuomonė susiformuoja kategoriška. Rekuperacinė privalo dirbti pastoviu minimaliu režimu. Kitu atveju bus problemų, kai reikės prisirišti prie kitų jų postulatų. Gal kaip tai pritempus ir galima būtų toleruoti „PN režimo“ derinį su „Not at home“- tačiau ateityje tai jau kirstus su visokiausia forma prigaudytos saulės efektyviausiu panaudojimu. O tokius dalykus vis tik reikėtų numatyti- juk namas statomas ne keliems metams. Feistininkų nuomone, nėra jokio reikalo prisirišti prie kokio tai skaičiaus. Žodžiu: žmogaus komforto savokos rėmai yra pakankamai platūs, kad į juos tilptų vėdinimas pastoviu „PN režimu“.

Dėl būsto šildymo, panaudojant rekuperacinę. Feistininkai ne tik teoriškai, bet ir realiais pavyzdžiais įrodė- įmanoma net ir šiauriniuose kraštuose. Tačiau monitoringas parodė, kad ne viskas ten taip blizga, kaip kad buvo teorijoje. Šiandienai daugelis PN savininkų, kurie pasitikėjo rekuperacine, kaip vienintele šildymo sistema- kabinasi elektrinius radiatorius ar įsirenginėja kitokį šildymą. Jiems reikia daugiau komforto, kurio nesugebėjo užtikrinti rekuperacinė. Todėl. Rekuperacinė, kaip pagrindinė šildymo sistema- galima ir taip. Bet tik kartu su kokia nors pagalbine. Tiesa: rekuperacinei tenka plušėti visai ne 100 %- o tik darbuotis be perstojo. Visi kiti niuansai lengvai išsprendžiami dar projektavimo stadijoje, ir PN į patalpas tikrai neteks padavinėti iki 50°C pašildytą orą.

O kad PN normos turi kiek tai racijos- įrodo ne tik PN eksploatacija, bet ir šimtai milijonų žmonių, nekrentančių kaip musės būstuose be mechaninės ventiliacijos. Jokiu būdu netvirtinu, kad pastarasis atvejis koks tai gėris. Vis tik būstams be mechaninės ventiliacijos pridedamas ilgokas sąrašas ligų. Ir ne tik iš kvėpavimo takų temos. Sąraše ir depresijos, ir neurozės- ir visos jos sunkiai pasiduodančios gydymui.

Pas mus vis dar nesibaigia beprasmės diskusijos tema „reikalingas tas mechaninis vėdinimas ar ne“? Kraštuose kur viskas skaičiuojama, jau seniai pastebėjo: kas kelis metus biudžeto eilutė sveikatos apsaugai- padvigubėja. Kadangi ten vis tik kiek labiau civilizuoti kraštai, valdžia puola ne kokius atlyginimus gydytojams mažinti ar dar ką karpyti- o ieško priežasčių. Viena iš jų valdžios atrastų priežasčių- buvo kaip tik būsto vėdinimas. Labai patiko, kaip vokiškai šią problemą prieš ketverius metus patvarkė DE kraštuose. Saviems piliečiams pateikė tyrimų išvadas, kad vėdinimas darinėjant langus absoliučiai nieko neišsprendžia. Toliau iš karto sekė kategoriškas „Draudžiama“. Šiandienai architektas, suprojektavęs namą be mechaninio vėdinimo- atsidurtų teisiamųjų suole. Ir nebeliko nė prisiminimo iš diskusijų „reikalingas tas mechaninis vėdinimas ar ne“- tik „kaip geriau ar pigiau įsirengti“. Visi liko patenkinti: valdžia sutaupys lėšų- žmonės nustos statytis jų amžių trumpinantį būstą.
Atsakyti
QUOTE(EVOY© @ 2010 12 11, 11:01)
Tik žmogui paaiškinant, kad apie visokius ten pasakiškus 99 % sugaudytos šilumos- nė iš tolo nesvajotų. Taipogi primenant, kad tie didesni šviežio oro kiekiai- tai psichologinis, o ne fiziologinis ar „būsto sveikatingumo“ poreikis.


Studijuojant rekupų aprašymus ir bendraujant su atstovais/prekybininkais/gamintojais aiški viena sąlyga: standartiniai cop (kurie "blizga" apie 90-99 ar net 107! proc) dažnai gaunami prie teigiamų išorės temperatūrų, pvz Vaillant prie +7!(labai reali temperatūra mūsų platumoms? smile.gif ) todėl reiktų pažymėti, kad besitikintieji išlaikyti deklaruojamus cop eksploatacijoje Privalo įsirengti žemės šilumokaitį, bene pigiausiai užtikrinantį teigiamos temperatūros oro padavimą į rekuperacinę sistemą ir sudarantį sąlygas pasiekti ar minimaliai nukrypti nuo deklaruojamų cop. Ypač norintieji turėti n 1,5.
Atsakyti