Vėdinimas nuosavame name - 3

Labai ačiū už gerą žodį "popieriaus" atžvilgiu. Kaip aprašiau savo situacijoj turiu žemės šilumokaitį, kuris mažins oro drėgmę ir turiu įtarimą, kad teks papildomai drėkinti. Kaip jūs vertinate "popieriaus" galimybes atstatyti drėgmę patalpose? Tai bene vienintelis skirtumas tarp aliumo ir popieriaus šilumokaičių nes ledas bus išspręstas "kitomis priemonėmis".
Ačiū už profesionalią nuomonę.

Senokai bendravote su Alasca:
Ilgas garantinis laikotarpis. Automatikai ir ventiliatoriams — 2 metai, korpusui ir šilumokaičiams — 5 metai.
Nukopinta iš alasca.lt

Šiap tai Vilienės iškelta problema niekur nedings, ir kokie tai sprendimai vis vien reikalingi. Taigi: klausimas Giedruolei ir Kirtiss.

Paliekam ramybėje HN ir STR. Susiaurinam iki natūralių žmogaus fiziologinių ir būsto „sveikatingumo“ poreikių. 4 asmenų šeimai labai paprastą paskaičiuoti- per parą reikės apie 2.000 m³ šviežio oro. Jei šeima kokia nors hiperaktyvi- apie 3.000 m³ parai. Imkime pastaruosius 3.000 m³ parai. Tokie kiekiai su didžiule atsarga daugiau nei reikia būsto „sveikatingumo programai“ (net ir didesnei namo kvadratūrai): bus išsiaiškinta ir su drėgme, ir su kvapais, ir su pelėsio sporomis, ir su visu kitu brudu. Feistininkai siūlo visus šiuos niuansus apibendrinti 30 m³/h žmogui. Tai yra orientacijai skirti 2.880 m³ parai, kuriuos niekas netrukdo kiek tai koreguoti pagal specifinius poreikius.

Dabar kaip čia gaunasi. Pažodžiui laikantis visų tautiškųjų reikalavimų, prieisime iki to, kad didesnės kvadratūros būstui gali būti paskaičiuoti kokie 12.000 m³ parai- nors žmogaus fiziologiniams poreikiams ir būsto „sveikatai“ bus sočiai ir feistininkų paskaičiuotų 2.880 m³ parai. Reiškia- 9.120 m³ parai bus pravarinėti tik iš idėjos? O tai kartais didesni eksploataciniai kaštai, įrangos nusidėvėjimas, ortakių valymas. Ir dar 2/3/4 kartus?
Dar įdomiau gaunasi, jei kartu užgriebtume ir rukupo efektyvumo rodiklius. Jei jie realiai bus apie 80 %, o tuos nepagautus 20 % padauginsim iš minėtų 4 kartų- kas lieka iš per visus galus trimituojamos paramos šildymui? Automatu gaunasi, kad visos atsargos žiauriai kertasi su energijos taupymu, ir absoliučiai prieštarauja PN koncepcijai.

Pagaliau nesu vienas lauke - ne karys
Vakar netikėtai teko permesti Vėdinimas 2 temą ir rasti labai įdomių ir nuoširdžių veikalų, todėl galiu tik dar kartą pasidžiaugt, kad šie du profai vis dar čia. Nors lankomumu ir postų skaičiumi galėtų pasistengti lygiuotis į jus PN temose...

Jokiu būdu nekariauju! Domina tik "kaip".

Jau jaučiuosi kaip turėdama etatą SM su visais įsipareigojimais
pasikartosiu dar kartą. Nėra vienodo recepto visiems atvejams, o labai gaila... Su vienu būtų paprasčiau visiems. Bet taip nėra. Yra skirtingi poreikiai, skirtingi supratimai, skirtingos galimybės.
Pvz svetainei normos reikalauja 1,8m3/h grindų ploto. Bet iš praktikos visi didina nuo 1 iki 1,5n-1. Norisi kad klientas liktų patenkintas. Kitas bus apsišvietęs kaip Vilienė, ir sieks PN standartų (kurių Lietuvoje beje nėra ) Gerai, kad gyvenamiesiems namams nedaromos projektų ekspertizės (nebent pats užsakovas pageidautų), todėl čia rankos kaip ir laisvesnės, gali remtis vokiška daniška ar lietuviška metodika. Bet manau tai turi būti būtinai suderinta su užsakovu.
Viliene, jūsų atveju rekupo 60proc galią skaičiuočiau pagal 30m3/h/žmogui visam namui, bet įranga turėtų rezervą ekstra atvejams.
Dėl popieriaus ir aliuminio. Čia jau aš tikrai neturiu tvirtos nuomonės. Dėl užsakovų tai gerai, bet dėl savęs - blogai Reiktų Alaskai surengti seminarą ir praplauti mums smegenis. ne kitaip Nes kai kurie projektuotojai apie tokį rekupą net negirdėję kaip tuomet gali būti užtikrintas dėl popierinių šilumokaičių.
Aliminis man atrodo patikimiau, tik nesuprantu kodėl jo efektyvumas toks menkas palyginus su popieriniu... Na bandysiu šį klausimą užduot amalviškiams kitą savaitę
Papildyta:
Pvz. savo name įrangą parinkinėsiu pagal 0,7n-1 apykaitą. ir gausis apie 280m3/h. padalinus po gyvenamas patalpas gausis svetainėje 1,5n-1.

Mes Klaipėdos statybinėje parodoje savo stende buvome greta pasistatę ir Amalvos ir Alasca rekuperatorius. Amalvos pardavimų skyriaus vadovė užėjusi į mūsų stendą irgi ilgai "kamantinėjo" apie tai kas ir kaip su tais "popieriniais" šilumokaičiais (tai buvo su lengva ironija, nes esam gana gerai pažįstami) - gavosi ganėtinai linksma pramoga . Kita vertus su Alasca LT direktoriumi irgi dažnai bendrauju ir jis negaili gerų atsiliepimų ir Amalvos produkcijai ir tiems patiems Renovent, bet aišku savaime dirba ir tobulina, savo produkciją, kad ji irgi turėtų privalumų, lyginant su kitais. Esmė tame, kad rekuperatorių gamintojai vieni apie kitų produkciją žino gana neblogai ir bent jau savam rate bendraujant yra pakankamai griežtai laikomasi profesinės etikos: girk savo prekę už jos privalumus, o su kitų gamintojų analogais tegu lygina pats klientas.

Konkrečiai dėl efektyvumo, tai tiek Amalvos dviejų šilumokaičių (aliuminių) plokštelinio rekuperatorius, tiek Alasca analogiško dviejų šilumokaičių (iš hidroforinės celiuliozės) rekuperatoriaus šilumos grąža yra ta pati. Taigi sakyti, kad aliuminio efektyvums yra menkas, neteisinga. Skirtumas susidaro tik kai susiduriame su žemomis temperatūromis, drėgme ir kaip visa tai sprendžiama. Esmė tame kad ir vieni ir kiti rekuperatoriai su savo užduotimi susitvarko. Mes savo kolektyve kartais pajuokaujame, kad reiktų kažkaip supiršti pagrindinius rekuperatorių gamintojus, kad jie kartu kurtų savo įrenginius išnaudodami geriausias savybes ir privalumus - tada tai gautume tobulą rezultatą

Na o grįžtant prie oro kiekių ir visų kitų reikalų skaičiavimo, tai paantrinsiu Giedruolei, jog būtų labai šaunu turėti universalų sprendimą visiems atvejams ir garantiją, kad visiems tas sprendimas bus tinkamas, priimtinas ir taikytinas be pakeitimų. Deja taip nėra. Laikas nuo laiko susiduri su atvejais, kai atrodo aplinkybės labai panašios, o rezultatas visiškai priešingas. Pavyzdžiui naujausias akibrokštas: žmogus susimontavo rekuperacinę vėdinimo sistemą, viskas su ja gerai, veikia ji tinkamai, savo darbą atlieka, bet dėl kazkokių nesuvokiamų priežasčių (jų mums taip iki galo ir nepaaiškino) žmogus nusprendė vėdinimo sistemos nenaudoti (ta prasme visiškai nejungia). Kol sistema buvo naudojama, viskas su ja buvo gerai, bet kai kelias savaites sistema net nebuvo įjungta, ortakiai pradėjo rasoti (į juos visgi patenka ir šaltesnio oro ir drėgmės). Galiausiai (praėjus dviem metam po įrengimo) žmogus tiesiog paprašė vėdinimo sistemą išmontuoti. Na ir suprask dabar žmogau, kad gudrus, "kame šaknys". Kažkam gryno oro vis trūksta ir trūksta, o kažkas netgi turėdamas pilnai ir kokybiškai veikiančią vėdinimo sistemą jos nenori naudoti nei pilnu, nei daliniu pajėgumu, nei trumpam įjungti kas kažkiek laiko - na bet čia kraštutinumai ir laimė, kad tai būna išimtinai retai.

Norejau paklausti kircio ar giedruoles kaip profesionalu. savo rekuperacinei ortakius parinkau pats tai rodos padariau klaidu ir ora lengviau traukia i vidu nei istraukia lauk. Ar aplamai tokia situacija gali buti? paprasciausiai Alscos parametrai dalinai pridarius oro paemimo is lauko anga pagerejo iki "ponormaliu" nes pries tai ir gamintojas sake, kad taip negali buti jei prie -5 jau uzsalineja viena is kaseciu. Aisku taip galejau dirbtinai pakelti naudinguma ir siluma leisti lauk, bet ismetama siluma irgi nenustebino. Oras i namus ipuciamas 4 taskuose imamas 2.

Nežinant realios situacijos sunku spėlioti kas ir kaip. Kiek mačiau Jūsų ankstesnes žinutes, tai tų priežasčių galėjo būti kelios: ir oro kiekiai galėjo būti nesubalansuoti, ir temperatūra ištraukimo ortakiuose gali būti nukritusi (jei pavyzdžiui neizoliuoti ortakiai eina per nešildomą palėpę ar kažkas panašaus). Gal praleidau, bet nemačiau kad būtumėt rašęs kuriame mieste yra Jūsų namas, bet manau, kad kaip sakma iš sportinio intereso specialistas nepatingėtų ir prie progos atvažiuotų pasižiūrėti Jūsų sukonstruotos sistemos ir panagrinėti vietoje, kas ten ne taip. Jei gyvenat Vilniuje ar Kaune, tai pasikvieskit į svečius Alasca atstovą, o jei arčiau Klaipėdos, tai aš ar kas nors iš mano kolegų gal užvažiuotų. Visada yra įdomu ir naudinga išsinagrinėti iškilusias problemas, nes tai padeda išvengti klaidų ateityje.

ortakiai jau izoliuoti ir pakisti po perdengimo vata. Temperatura nuo to gerokai pakilo, bet vistiek buvo gerokai per maza, cia nekalbu apie ju teorines temperaturas, kad prie -23 i namus ipucia +14,5 . prie -3 - -4 man ipusdavo tik ~+10. Logika pakusdejo, kad gali buti isbalansuota sistema ko pasekoje siek tiek pridengiau is lauko ieinancio oro anga. grubiai prie +22 namuose ir 0- +2 lauke lauke i namus gavau ~16,5-17 pliusa, o ismetimas rode +7 . man rodos neblogai o kaip atrodo Jums? Rekuperatorius 500m3, veikia 1 greiciu ~1/4 galingumo. taigi dideles dalies 160mm angos uzdarymas tikrai garantuoja vis dar nemaza srauta per ja. Visa beda kad rekuperatoriau palepeje nesiltintoje i kuria kelias kopeciomis, toliau per stoga ir mazas dureles taigi dalis matavimu vyksta apsunkintomis salygomis ir pageidautina sviesiu paros metu.
labai sunku rasti panasiu grafiku internete, bet viena kur radau rodo paveiksliuka su +21 namuose, -3 lauke , +16 i namus ir +8 i lauka. kazkas panasaus i manaji varianta.
Miestas Kedainiai, Alascos atstovas vis zada atvaziuoti, bet kazkaip nesimato, reiks vel skambinti.

Kokia jūs šaunuolė - etatą prisimenate, o atlyginimą nutylite
Nepatikėsit, bet 60proc su 30m3/h buvau nusprendęs iki diskusija išsirutuliojo ir judu su kirtiss nepažėrėt lietuviškų standartų. Nežinau ar pagrįstai, bet pasitikėjau danais/vokiečiais dėl 30m3/h o 60proc "prilipo" studijuojant rekupų kreives - cop ir kwh.
Dėl popierius vs aliumas: galiu prikabinti ar įmesti nuorodą į Lossnay dokumentą, kuriame yra palyginami lambda popieriaus ir aliumo - jie identiški, todėl apie efektyvumą normaliom sąlygom galima kalbėti paprastai - vienodi. Skirtumai tik du: popierius lengviau sprendžia ledo problemą ir, kas man svarbiausia - atstato patalpoje drėgmę. Vis dar nesulaukiau jūsų (čia turiu omeny judu du) komentarų dėl drėgmės - verta atstatinėti, ar ne.
Kol kas vavo jėgomis ir makaule linkstu prie popieriaus - čia trys pasirinkimai: Lossnay, Alaska ir Samsung (dar Panasonic bet čia truputi egzotika). Patriotiniai jausmai linksta prie lietuviško produkto, nors abu japaškės pigesni, tuomet galutinis atsakymas bus kaina ir kwh. O jei vis dėl to aliumas - tada Amalvos domekt 350 arba 450.
Labai keista situacija su rekupų prekybininkais/atstovais. Neminėsiu vardų, bet kai kuriose įmonėse į mailą atsako visiški dundukai, nepatikėsit kokių "išsamių" ir pritrenkenčių pasiūlymų prisisiunčiau. Vaizdas lyg kad pirminę info nusiunčia sekretorė su ryšininkų mokyklos atestatu o jei turi kantrybės ir bandai kažką pasitikslint -reikalo imasi kažkas bent jau su inžinieriniu išsilavinimu. Bet tai po min trečio kontakto. Gamintojams tai netaikoma - Amalvos chebrytė liuks.
Papildyta:


Dėl etikos pastebėjau ir aš, ne rekuperatorių bet vartų gamintojai. Hormann labai draugiškai atsiliepė apie Idomus, nors abu sutartinai pamykė kai kalba užėjo apie Ryterną. Kadangi Ryterna išbandyta savu kailiu - galėjo ir nemykt Bet savotiška etika egzituoja, Kaunas toks didelis kaimas kad vienam gale pyrst o kitam nosis užsispaudžia...
Taip pat Lenkijoj renkantis liktinius - nė vienas absoliučiai nė vienas gamintojas nė puse žodžio neužsiminė apie konkurentus, o prirėmus rimtai tiesiai šviesiai atsisakė tęsti pokalbį.

Vėdinant pagal feistininkų rekomendacijas, drėgmės problemos aplamai negali būti- tai ir nieko atstatinėti nereikia.