Vėdinimas nuosavame name - 3

nieko panasaus nepamaciau..

psl. 45 - energijos balansas vienbutyje pasyviajam name. Puikiai parodyta iš kur dar energija šildymui neskaitant tiesioginių 15w/m2

Tarp kitko, teko tokį variantą skaičiuoti. Nieko sudėtingo su tuo persekiojimu nėra, jei jau numatomas centralizuotas namo sistemų valdymas. Tačiau perėjus nuo principų iki konkretaus išpildymo dėlionės, darbelį teko mesti praktiškai nė nepradėjus- kaip beprasmį užsiėmimą. Nežmoniškai pigiau tuos papildomus kubus prapūsti, nei bandyti sutaupyti.

Tai apie 30m3/h ką tik ir rašiau. Vienam žmogui reikia 30m3/h, bet kaip to pasiekti, jei sistemą darome kuo paprastesnę be jokių sklendžių su pavarom? Todėl kiekvienai patalpai žmonių skaičius įvertinamas, o ne visam pastatui.
WC ir virtuvės tokių oro kiekiu tikrai nesivadovaučiau, nes mes turime savo normatyvus ir daugeliu atveju tektų aiškintis kuom remiantis jūs čia sugalvojot tokius oro kiekius. PVZ. lietuvoj tualete 36m3/h, virtuvėj 72m3/h, vonioj 54m3/h. Argi tai tokie dideli skaičiai, kurių reiktų nepaisyti ir ieškoti preteksto sumažinti iki nuorodoj pateiktų skaičiavimų? Tarp kitko dažnai šie skaičiai pagal užsakovų reikalavimus būna dar padidinami.


Šitokios sistemos atsisakyčiau dar ir todėl, kad sandariame name kokiam mažai lankomam kambaryje gali atsirasti pelėsis vien dėl to kad niekas nesiteikė į jį užeiti ir pabezdėti...
Papildyta:
Persekiojimo variantą dažnai pasiūlau namams, kuriuose yra pirtelė arba darbo kamdarys su nuolatinėm darbo vietom.

Nenoriu fantazuoti nes ventiliacijos projektuoti neteko ir gal neteks. Smart house galėtų savo programa numatyti didesnius debitus į miegamuosius naktimis, ir didesnius į gyvenamus dienomis kaip ir daugiau dėmesio virtuvei įjungus gartraukį, ypač jei metama per sieną ir išbalansuojamas padavimas/išmetimas per rekupą. Nežinau komplektuojančiųjų kainų - paliksiu profesionalams, bet ar sklendės su pavaromis nesusitvarkytų su tokia problema? O jei Smart house su rimtesne apsaugos sistema, su judesio davikliais - gal pavyktų pilnai automatizuoti?
Supaprastintam variante įrengus atskiras šakas į gyvenamuosius ir miegamuosius laiko rėle keisti paduodamus debitus?

labai priklauso nuo šeimos įpročių. galima vakaro metu labiau pradaryti atšaką į svetainę visiškai neuždarant atšakos į miegamuosius, o miegojimui praverti į miegamus, o svetainėj pridaryti... Bet įpročiai keičiasi, vaikai paauga ir lindi savo kambariuose visą vakarą... Ar esat pasiruošęs pertvarkytui valdymą pasikeitus įpročiams?

Jūs pats atsakėte į savo klausimą. Sklendės su pavaromis, krūvos jutiklių (juk vien su CO2 išsiversti nepavyktu), kilometrai laidų, darbas- o rezultate be perstojo kaukšintis rekupas, kuris žaibiškai išprotėtų nuo tokios lavinos komandų. Kam viso to reikia, jei gerokai pigiau apsistoti ties kokiu superrekupu, žemės šilumokaičiu ir tvarkingai subalansuota sistema.

Žiūrint kurį variantą - supaprastintą greičiausiai dėl tingėjimo užmestume... Smart - būtų beveik automatinė.
Šiandien tai gal tik idėja, o po kurio laiko žiūrėk pradės ją įgyvendinti...
Papildyta:


Tas begalinis noras tobulėti ir tobulinti... Progreso troškimas Sumodeliuojam "idealią" sistemą, bet dėl įrengimo bei eksploatavimo kaštų įrengiam realiai atsiperkančią - ne trečias kartas

Begėdis... Pagavot... Vis tik pabandom kitaip.

Ko Jūs norėtumėte iš rekuperacinės (apart šviežio oro ir kt. lia lia lia)? Teisingai: kad jos nei girdėtumėte, nei matytumėte ir kol pati neprimins kad laikas keisti filtrus- visai apie ją pamirštumėte. Tai ar šių reikalavimų 100 % neįvykdo standartinis išpildymas?

Pataupyti? Tam juk yra žemės šilumokaitis, galima rekuperacinei užkrauti papildomų darbų (pvz. šildymą). Be to, ar aplamai egzistuoja galimybė tam kubų taupymui, net jei ir persekiojimo įrengimas atpigtų kartais? Deja- ne. Ir ne tik dėl finansinių klausimų. Be savo pagrindinių pareigų (šviežias oras)- rekuperacinė turi pilnas rankas papildomų darbų (drėgmė, gyvastis, chemija ir t.t.). Jei rekuperacinė puikiai ir taupiai atliks savo pagrindinį darbą, tačiau ignoruos nė kiek nemažiau svarbius papildomus- ar ją galima laikyti pilnaverte?

Gal kam bus naudinga :
http://www.wernig.at...omfort Vent.pdf

Kaip ir 101kart1 temoj aptarta sistema, gera, bet jau nenaujiena dalyviams - net veikiančių forumiečiai turi.
Papildyta:


Nenoriu pasirodyti įkyrus - negi Danijos profesūra nedasiprotėjo iki paprasto paaiškinimo - visa šeima kartais būna viename kambaryje. Nesupraskite, kad agituoju daryti tik taip kaip ten - noriu suprasti iš kodėl taip skiriasi HN.
Virtuvėj 72m3/h - gal "gartraukis per sieną" atveju? Likę standartai labai panašūs: 36 vs 40 ir 54 vs 60 - čia danai truputi pirmauja
Jei čia nėra problemos - atleiskit, pamirštam ir nebegrįžtam, netrukdysiu temos laiko ir ploto
Papildyta:


Pateiktam pavyzdy kaip tik liūdniausiai atrodo papildomi darbai - šildymas. Nepriimtini kambarių temperatūrų diferencijacijos būdai - negi taupydami kiekvieną kwh šiąnakt būtumem prasivėrę langą tam, kad miegamajame pasiektume komfortišką temperatūrą??? Vasarą - įmanoma. Todėl labai džiaugiuosi, kad atskyriau sistemas - šildysiuos grindimis, o rekuperacinė tegul grynu oru užsiiminėja.
Dėl drėgmės: tūriniame žvyro šilumokaityje buvo rekomendacija įrengti drėkinimą tam, kad žiemą oras paduodamas į patalpą būtų sveikai drėgnesnis nei aplinkoj. Iš to darau išvadą, kad žiemą turėčiau gauti drėgmės trūkumą(nes drėkinimas liko tik projekte). Jei pasirinkčiau rekupą su popieriniu šilumokaičiu (Lossnay, Samsung, Panasonic ar net Alasca; pastebit japaškės visi popieriniai) kuris turi drėgmės atstatymo funkciją - ar tai bus nauda žiemą? Beliko "atsisijoti" rekupus pagal šilumokaičio medžiagą... Dėl ne "life time" - naujas šilumokaitis 400LTL(Samsung); Lossnay labai patogiai išimamas ir valomas. Neteko matyti, kad aliumą galima greit išimt valymui.
Temos profų prašyčiau pareikšti nuomonę apie šilumokaičius: popierius vs aliumas, iš anksto ačiū.

Papildyta:


Pagal dvi metodikas du variantai:
Daniška 5x30m3/h arba 3x40+60 priimam didesnį - 180m3/h
Lietuvišką (čia stop - neturiu projekto, negaliu paskaičiuoti pastato ploto/tūrio ir perverst į n=1 bet akivaizdžiai daugiau).
Pagal kurią metodiką renkamės rekupą su max debitu? Visgi "kuo didesnis - tuo geresnis cop dirbant 50-70proc galios" turi minusą - kuo didesnis tuo daugiau kwh dėl galingesnių variklių. Akivaizdu reikia rasti inžinierinį "aukso viduriuką". Tada ir prasideda standartinio išpildymo variacijos...

Dėl "popierinių" šilumokaičių ir baimių dėl jų ilgaamžiškumo. Pats gamintojas (UAB Alasca LT) suteikia šilumokaičiams 10 metų garantiją. Ir šita garantija yra ne teorinis skaičiukas, o realiai praktikoje išbandytas dalykas. Jei labai įdomu, galite nuvykti į rekuperatorių gamyklą Vilniuje ir jums parodys rekuperatorių, kuris ištarnavo daugiau nei 10 metų su tuo pačiu popieriniu šilumokaičiu ir po to buvo pakeistas nauju, nes tiesiog morališkai paseno pats rekuperatorius, bet pats įrenginys yra tyčia išsaugotas kaip muziejinis eksponatas.

Dėl maksimalių rekuperatoriaus debitų ir rekuperatoriaus šilumos grąžos dirbant skirtingu našumu, noriu atkreipti dėmesį į dar vieną niuansą, kuris iš dalies buvo paminėtas šitoje temoje, tik gal ne taip užakcentuotas. Kuo didesniu pajėgumu dirba rekuperatorius, tuo didesnis kiekis šalto oro ir drėgmės praeina per šilumokaitį ir atitinkamai rekuperatoriuose, kuriuose susidaro kondensatas, to kondensato susidarys daugiau, dažniau ir dažniau reikės naudoti šilumokaičio atitirpinimo režimą, didinti šildytuvo, pašildančio orą prieš rekuperatorių galią (ir energijos sąnaudas), arba spręsti tai kitaip. Šiuo atveju vėlgi labai praverčia, kai rekuperacinė sistema yra tinkamai parinkta ir galima užtikrinti efektyvų vėdinimą "nevarant rekuperatoriaus į medį".