Vėdinimas nuosavame name - 3

Na, iki subtropikų dar toli šaukia. Labai jau neilgai ta temperatūra laikėsi. Mūsų mūrinuko su plačia pastoge ir į grindis paduodamu +20 vandenuku vėsinimui nespėjo perkaitinti.
Jūs turbūt karščio mėgėja . Man asmeniškai vasara buvo kraupiai karšta Džiaugiausi kai teko bėgt į salas 3 savaitėm. Pagal temperaturą drasiai buvo subtropinė vasara (ne tropinė).
Kadangi šituma kyla o šaltis leidžiasi(čia apie orą) tai vėsinimas grindimis neturėtu būti labai efektyvus. Jei tą vandenuką paleistumėt per rekuperatoriaus vandeninį šildytuvą(čia reiktų jau sakyti - aušintuvą) manau vėsumos dvelksmą labiau pajustumėt.
Kaip profanei - nesunku ciongą būtų susiprojektuoti, tik vietoj lakštingalų - ventiliatorių kriokimas
Matyt nepakankamai paaiškinau. Tie plyšiai yra ne brokas, o langų varčiose sudėtos vėdinimo dėžutės, vokiečių patentuotos...
Taip, lyg ne aš vienas supratau ne taip - net spalvoto oro testą kažkas siūlė...

Tiesiog aš skaičiuoju taip - geresniu šildymo reguliavimu aš pasiekiu komfortines sąlygas su mažesniu kW kiekiu. Tai tie sutaupyti kW kažkiek kompensuoja nuostolius dėl iššvaistytų per ventiliaciją. 
Kol kas neįsivaizduoju kaip rekuperacinė sistema gali kompensuoti netolygų namo šilimą dėl saulės.
Rekuperacinė ištrauktų skirtingų temperatūrų ora iš pietinės ir šiaurinės namo dalies, o grąžintų vienodos. Taip temperatūra suvienodėtų - kaitinami pietiniai kambariai šildytų šiaurinius.
Laipsniai ir srautas (kubai/per valandą) būtent ir apibrėžia, kiek tų kW galima maksimaliai gauti.
Prieš projektuojant šildymą skaičiavau teorinį šilumos poreikį - gavau maksimalų reiklaingą 10 kW (lauko ir oro temperatūrų skirtumui esant 50 laipsniu).
Dabar pagal srauto ir temperatūrų pokyčio tarp paduodamo ir grįžtamo duomenis pasiskaičiavau faktinį - 2,5 kW prie 15 laipsnių lauko ir vidaus temperatūrų skirtumo, kas būtų  8,5 kW prie 50 laipsnių lauko ir vidaus temperatūrų skirtumo. Greičiausiai yra kokia nors paklaida skaičiavimuose vertinant atitvarų nuostolius, nors reikės dar papildomai patikrinti faktinius duomenis žiemą. Praėjusią žiemą dar nebuvo sudėti matuokliai, tai patikrinti negalėjau.
Faktinis šildymo poreikis yra pakankamai nedidelis - pamastykite apie vėjo jėgainės maitinamą teną akumuliacinėj. Pati akumuliacinė irgi galėtų būti didesnė - matau jūs puikiai sugebate pasiskaičiuoti sukauptas kwh.


ŠS yra kitas vyro trokštamas kūrinys. Stalčiuje jau guli schemos. O apie kompresorius, nešiklių charakteristikas galėtų pasakoti nesustodamas. Kol tik schemos, tai neverta plėsti kas ten svajojama. Va jei bus kada gaminys, tada ir papsakosiu j ei kam bus įdomu. Dabar vyrui duotas metų terminas "atvėsimui". Perdegs noras, galėsim kažką kitą galvoti. Neperdegs - ką dabar padarysi, žmogus negeria, nerūko, gali sau leisti šilumos siurblį konstruoti 
Jūsų vyras eina teigiama linkme - jūs be reikalo jį stabdote. Rinkos ŠS siurblių kainos yra kraupios, ir mes visi žagtelsim, kai jis pasakys savo siurblio gamybos savikainą. Pati technologija yra įdomi, tik gaminių kainos nedraugiškos. Iš esmės tai tie patys šaldytuvai, kurių kainos nuo 700Lt, bet apvilkti reklama ir kitokiu pritaikymu...
Į Lenkiją važiuoti dėl kombinuotos talpos apžiūrėimo nebūtina. Prieš pusę metų celsyje galima buvo apžiūrėti su vidiniu boileriu. Buvo parsivežę dvi po 800 l iš čekų, ir kadangi vienos panašu kad užsakovas atsisakė, tai siūlė labai palankiom kainom, tik šike tiek brangiau nei mokėjom už savo akumuliacinė ir boilerį. Sujungti ten irgi galima beveik viską, gal tik dėl tenų negarantuočiau 
Apžiūrėti galima ir internete. O va pirkti - Lenkijoje pigiau. Važiuoti nebūtina - už 140PLN galite gauti iš bet kurio adreso į kurjerio depą Augustowe/Suwalkuose, o jei "iki durų" Lietuvoje - 800Lt. (Čia įdomi situacija - paskutiniai 150km kainuoja 3k daugiau nei pradiniai 600km)
Jie neklystu, tai Durupis platina tokio tipo talpas italų gamintojo (senokai buvo, tai neberpisimenu visko).
Mes pirkom vokišką akumuliacinė talpą 800 l. Jie turi modelius ir su integruotu boileriu, ir su integruotu momentiniu šildytuvu. Bet kainos vokiškų integruotų jau didesnės maždaug dvigubai.
Viską apgalvoję mes nusprendėm imti patikimą vokišką talpą ir atskirą čekišką boilerį. Tokiame sprendime didesni šilumos nuostoliai, bet mažesnė rizika. Boileris eksploatuojamas labiau nepalankiom salygom (didesnis slėgis, agresyvesnis vanduo dėl iš vandentekio nuolat ateinančio deguonies). Jo garantinis tarnavimo laikas yra mažesnis nei akumuliacinės. Atskiro boilerio kaina gerokai mažesnė ir jį pakeisti paprasčiau, nei integruotą sprendimą.
Aplink pamatą pas mus vandens vamzdis. Jis jau tarnauja savo pradiniam tikslui - vėsinimui vasarą.
Nors žadėjau nesiplėsti apie svajones dėl šilumos siurblio, bet tiek to.
Vyras panagrinėjo Europa mini ištraukiamo oro siurblio vidinę konstrukciją (platintojai kaune turi šio modelio atidarytą maketą). Siūliau pirkti ir pamiršti visus tuos konstravimus. Bet jam netiko.
Jo noras yra apjungti į vieną šilumos siurblį ištraukiamą orą ir vandenį iš vamzdžio aplink pamatą. Turi dvi schemas, kaip tai galima būtų padaryti. Žinau kad vienoje eina šilumokaičiai oras-vanduo ir vanduo-freonas, o kitoje oras-freonas ir vanduo-freonas. Daugiau nesigilinau, vis dar tikiuosi, kad persigalvos 
Idėja nėra labai originali - tokias sistemas jau siūlo gamintojai, bet jei pavyks pačiam - sutaupys labai daug litų.

Geras dokumentas. Jau seniai turiu jį išsisaugojusi. Matyt kažkas anksčiau iš SM'o buvo nuorodą įdėjęs. Irgi išnagrinėjau iki pašaknų.
Yra jame naudingų paskaičiavimų. Bet yra gerų pavyzdžių, ko tikrai nedaryčiau dėl etiketės "pasyvus".
Nežinau kuo jums taip patiko vėdinimo sistema. Ta vieta, kur giriasi kompaktišku ortakių išdėstymu, dėl to sumažintu pasipreišinimu, tyla ir t.t. - gražu ir teisinga. O va kur kalba eina apie "no dead zones with stagnant air exist" -  Norėčiau pamatyti oro apytakos vizualizaciją tame name. Neįsivaizduoju kokia turėtų būti išpūtimo ir surinkimo orlaidžių oro paskirstymo konstrukcija, kad 20 m3/val išpučiami iš oro padavimo angos valgomąjame tolygiai pasiskirstytų ir patektų link lango, o ne tiesiai į šalia suprojektuotą 50 m3/val sutraukiančią virtuvės angą. Visuose kambariuose padavimo įrenginiai suprojektuoti toje pačioje pusėje kaip ir ištraukimo vietos. Nu nežinau, mano profaniška nuomone vėdinimo sistemos taip neturėtų būti projektuojamos ir "dead zonų" ten iki valios. O drabužinė antrame aukšte prie miegamojo tai "deadly dead  " - ten nei padavimo, nei ištraukimo.

Koki siulytumete rinktis rekuperatoriu namui:
Vaillant
Renovent
Stiebel Eltron (nors sitas yra identiskas Renoventui kaip suprantu)
Renkuosi is ju nes silumos perdavimo koeficientai didziausi ir elektros sanaudos maziausios.

Kazko geresnio uz panasia kaina su nuolaidomis ir su bent jau tokiais kaip ju techniniais duomenim ir  nerandu, na nebent jus pasiulysite 

Namas o čia namas taip pat bet visgi to paties ir vienam ir kitam siūlyti nepavyks 

Sveiki, senokai nematytieji. Iš karto klausimas, kurį praleidote: koks rekupas Jūsų palankiausiai vertinamas? Čia savotiškus rinkimus rengiame...

Stengiuosi peržvelgti aktualias temas visą laiką. Gal tik ne visada pakanka laiko kažką parašyti, nes dabar pats darbymetis tose srityse, kuriose tenka dirbti 

Realiai atiduoti pirmenybės neišeina nė vienam. Tiesiog turint konkretų objektą dažnai savaime atkrenta keletas variantų dėl specifinių to objekto sąlygų, bet tai nereiškia, kad tuo atveju atmesti rekuperatoriai yra blogesni - tiesiog tuo atveju jie būna ne patys tinkamiausi.

Kaip pavyzdys Renovent gaminami rekuperatoriai: tikrai geras įrenginys, turi gerus parametrus (aukšta šilumos grąža, ekonomiškas elektros sąnaudų atžvilgiu), patikimas, ilgaamžis. Bet gaminami modeliai yra skirti realiai buto, arba nedidelio namo vėdinimo sistemai. O kadangi broliai lietuviai vis nepagyja nuo gigantomanijos, tai daugiau nei pusei atvejų Renovent negalima naudoti, nes netgi didžiausias modelis elementariai "nepaveža" to oro kiekio, kurį reikia sutiekti namui. Be to, kaip ir daugumoje kitų "importinių" rekuperatorių ne labai gerai išspręstas rekuperatoriaus naudojimas žiemą. Turiu omeny, kad sprendimas yra, bet ar jis tikrai pateisins kliento lūkesčius, kai temperatūrai nukritus žemiau -5 nuolat reikės naudoti elektrinį oro pašildytoją prieš rekuperatorių. Visgi jei vėdinamas plotas nėra didesnis, nei sugeba aptarnauti rekuperatorius, o oro pašildymo sąnaudos nebaugina, arba yra būdas tai daryti ne elektrinio šildytuvo dėka, rekuperatorius tikrai vertas dėmesio.

Renovent paėmiau kaip pavyzdį tik dėl to, kad jis buvo vienas iš pateiktų paskutiniame sąraše. Lygiai taip pat galima išvardinti ir visų kitų rekuperatorių pliusų bei minusų. O galutiniame taške vistiek lemia konkretaus objekto specifika ir asmeninės kliento nuostatos (pavyzdžiui žmogus apsisprendė, kad jam labiau patinka Olandijoje, o ne Lietuvoje pagamintas įrenginys). Todėl "geriausio rekuperatoriaus rinkimai" yra ne labai teisingas dalykas. Visi gamintojai daro viską, kad jų įrenginys būtų "geriausias" ir jei rinkoje atsiranda kažkas naujo ir tikrai verto dėmesio, tai maždaug pusės metų ar metų bėgyje panašius patobulinimus įdiegia ir kiti gamintojai.

Aišku išlieka kai kurių skirtumų, kurie yra specifinis kurių nors rekuperatorių bruožas, bet tai galima sužinoti nagrinėjant konkretų atveją. Geras vėdinimo sistemų montuotojas tikrai nepirš vieno "geriausio" įrenginio, o pateiks bent 2-3 variantus ir paaiškins kokie yra kiekvieno varianto privalumai ir trūkumai. Asmeniškai bendrauju tiek su montuotojais, tiek su keletos rekuperatorių gamintojais ir konstruktoriais. Ir žmonės, kurie išmano savo darbą, nebijo pagirti ir konkurentų gaminių, kai yra už ką. Na o jei viskas piešiama tik rožine spalva, tai sakyčiau verta susirūpinti: "ar tik nebando manęs išdurti", nes tobulų įrenginių tisiog nėra.

Minti supratau. Namas yra 120 m2 sildomo/vedinamo ploto, 2 aukstu, lubu aukstia vidutiniskai apie 2.75 m. Namo sienos apsiltintos 15 cm neoporu, stogas poliuretano putomis ir dar papildomai torkia spec. sidabrine/burbuline plevele.

Gal dabar bus lengviau patarti del pasirinkimo, nes rasoja langu apacia, tai manau vienitelis sprendimas manau yra rekupas.

Jūsų namui higienines normas atitinkančiam oro tiekimui reikia apie 165 m3/h (0,5 karto oro kaita per valandą), vidutinei oro apykaitai reikia apie 330 m3/h (1 karto oro kaita per valandą), o maksimaliu pajėgumu rekuperatorius turėtų būti pajėgus tiekti 450-500 m3/h (1,5 karto oro kaita).

Renovent Large modelis kaip ir turetu pajėgti aptarnauti Jūsų namą.

Su Vaillant bus kiek sudėtingiau, nes didžiausias jų modelis tiekia 350 m3/h maksimaliu pajėgumu - tai tik 1 karto oro kaita per valandą. Iš esmės jį naudoti galima, bet tai reiškia, kad didžiają laiko dalį turėsit rekuperatorių naudoti maksimaliu pajėgumu ir neturėsit jokio rezervo

Abiem atvejais siūlau gerai pagalvoti, kaip spresit paduodamo oro pašildymą žiemą, nes tiek Renovent, tiek Vaillant atsijungs paduodamo oro temperatūrai nukritus žemiau minus 5-7 laipsnių. Renovent tam siulo elektrinį oro pašildymo modulį, Vaillant rekuperatoriams sprendimo reikia ieškoti savarankiškai. Taigi pasvarstykite, kaip ir kokiomis priemonėmis gausite jums priimtiną variantą

Su Stiebel Eltron rekuperatoriais atvirai pasakius nėra tekę dirbti, tai vertinti galiu tik pagal technines charakteristikas. Labai nekaip nuteikia faktas, kai įrangos tiekėjas deklaruoja, kad 350 m3/h tiekiantis rekuperatorius yra skirtas patalpoms iki 270 m2 (realiai tokiame plote jis dirbdamas maksimaliu pajėgumu vargiai užtikrins higienines normas atitinkančio oro kiekio tiekimą). Aš tai vertinčiau kaip nesąžiningą komercinę veiklą, bet tegu tai lieka jų sąžinei. Realiai didžiausio jų modelio techniniai parametrai maždaug atitinka Vaillant VAR 350/3 modelį, kuris, kaip minėjau, Jūsų name maksimaliu pajėgumu pajėgs pasiekti ~ 1 karto per valandą oro kaitą (ilgą laiką praleidžiant patalpose to vos pakanka, kad jaustumėt gryną orą). Kaip Stiebel Eltron specialistai ruošiasi vėdinti daugiau nei dvigubai didesnius plotus man lieka gili mįslė, bet Jums tai neaktualu, taigi sakykim, kad maksimaliu pajėgumu šis rekuperatorius gali vėdinti Jūsų namą (jei Jus tai tenkins, tai gal ir gerai). Apie darbą žiemą Lietuvos klimatinėje zonoje Stiebel Eltron rekuperatorių techniuose duomenyse yra kukliai nutylima, taigi darau išvadą, kad kaip ir Vallant atveju apie tai yra net negalvota, kadangi ten, kur rekuperatoriai gaminami, ši "smulkmena" yra neaktuali.

Pabaigai dar vienas praktinis patarimas: Priimant galutinį sprendimą dėl rekuperatoriaus ir pasirenkant pardavėją nepadarykite gana dažnai pasitaikančios klaidos - žmonės susiranda kas parduoda patį rekuperatorių pigiausiai, nusiperka, ir po to ieško, kas jį sumontuos, bei stebisi, kad montuotojai įvertina montavimą brangiau. Tiesiog Jūs davėte uždirbti rekuperatoriaus pardavėjui, o montuotojas tame dalies neturėjo, taigi jis savo pelną atsiims tik iš darbų. Su retomis išimtimis ir darbus ir įrangą geriau pirkti "iš tų pačių rankų".

Jūsų namui higienines normas atitinkančiam oro tiekimui reikia apie 165 m3/h (0,5 karto oro kaita per valandą), vidutinei oro apykaitai reikia apie 330 m3/h (1 karto oro kaita per valandą), o maksimaliu pajėgumu rekuperatorius turėtų būti pajėgus tiekti 450-500 m3/h (1,5 karto oro kaita).

Kaip puiku, kad temoje atsirado profesionalas.

Viskas tvarkoj...