Vėdinimas nuosavame name - 3

O ko čia nesuprasti? Viskas labai paprasta. Kad būtų dar paprasčiau- iliustruosiu Jums gerai pažįstamais brendai:
1. REC (RT 400 S EC). Bekompromisis variantas. Sudėtinga atrasti kokį tai punktą, prie kurio galima būtų prikibti. Nebent kaina.
2. REGO (500- nes 400 rodo be EC variklių). Šiaip tai- labai primena vokiečių самоделк'es, kurias visą laiką liaupsinu. Keliais punktais vis tik eita į kompromisus- ko rezultate LT rinkoje galima įsigyti visai gerą rekupą už prieinamą kainą. Jei kalba sukasi ne apie PN- papunkčiui pritariu Giedruolės pasirinkimui.
3. MISTRAL (400 GEO EC). Jei grubiai. Pagal kainą- REGO. Pagal išpildymą/kokybe- vos ne BERLÜF.
4. BERLÜF (DAYTONA 350 DC). Kaip ir rekupas- tačiau pabostų vardyti visus jo trūkumus.
P.S. Ši „gradacija“ sudėliota pagal nieko nereiškiančius asmeninius nusistatymus, todėl į ją nereikia kreipti jokio dėmesio. REGO neatsidūrė vienoje grupėje su REC tik dėl to, kad turi rotacinį šilumokaitį. Šis punktas iš REGO atima „amžino“ statusą.

Giedruolė aišku geriau žino. Šiaip tai nepastebėjau, kad koks gamintojas siūlytų savo rekupus panaudoti daugiau 70 %.

Be atsiklausimo tokių dalykų nedarau. Įsivaizduokite: vieną dieną pas Jus be perstojo pradėtų skambėti visi telefonai, bei rastumėte užverstą e-paštą- nes koks tai gerų norų vedamas сволач'ius, paviešino Jūsų kontaktus, ir dar pridėjo rekomendacijas. Spėju, kad vien Ballatine's neatsipirkčiau.
Svarbiausia: pas jį nesužinosite nieko tokio, ko nežinotų bet kuris vėdinimo sistemų projektuotojas. Jau minėjau: sistema priklauso „primityvių“ kategorijai, ir projektuotoją samdotės tik dėl laiko taupymo- kad nereiktų kelis metus studijuoti kokiame tai universitete.

Oi man juokas kartais ima iš jūsų parašymų. Aš pasikartosiu dar kartelį vėdinimas - tai kūryba ją įtakoja užsakovo įpročiai: rūko namie ar nėrūko, baliaunykas ar ne, ofisas statomas nuomai ar jau atėjęs nuomininkas dėliojasi darbo vietas savo ankštame plotelyje, o gal namas statomas iki raktų ir pardavimui, o gal vietos normaliai tinkamam rekupui nelabai rasi. faktas visko nenumatysi stengiesi kad iš didelių norų užsakovas neliktų vien su ortakiais arba su nuolat išjungtu rekupu. Ai žodžiu daug buvau prirašius bet ištryniau
Jei yra pasirinkimo galimybė, tai ir į elektros sąnaudas pažiūrim ir pan. svarbiausia yra parašyti pagrindinius parametrus, oro kiekis ir slėgio poreikis į sistemą, tokia yra techninio projekto esmė, gali parašyti, įrengimas prie tokių parametrų turi dirbti vidutiniu greičiu (jei svarbu nors vieną greitį turėti itin tylų). o jau patį įrengimą užsakovas renkasi pats. deja pardavėjai bijodami prarasti pirkėją apdoroja jį savaip. Patikėkit oras ir šaltis ant tiek realetyvūs dalykai konkursų metu, kad parametrus prie 60 ar 70 proc veikimo parinkinėti neverta, nes visą darbą teks atlikti iš naujo
jūs sakot - degint tą STR'ą reikia... ir aš deginčiau, bet ką daryti užsakovui, kai nei vienas projektuotojas tų oro kiekių neskaičiuoja pagal STR'ą ir kiekvienas siūlo savaip, vienas žmogui 36m3/h paskirs, kitas 14,4m3/h trečias 30m3/h. ketvirtas pagal PN 0,7h-1, dar kitas 1,5h-1 ir.t.t. ir kiekvienas bus teisus savaip. realybėje iš to ir atsiras atsarga (arba stygius ) keikvienos patalpos žmonių skaičių reikia skaičiuoti o ne visam namui. pvz. jei svetainė tai min 4 žmonės, jei tėvų miegamasis 2 žmonės ir t.t. ar jūsų nuomone čia jau reiktų lipdyti ant kiekvienos atšakos po automatizuotą uždarymo sklendę ir kad jos darinėtųsi nuo co2, judesio ar pan. tuomet kur dings oro kaita? pvz. drabužinėj juk žmonių nebūna, bet ten apykaita turėtų būti intensyviausia dėl to paties pelėsio... yra tokios sistemos, kurios valdomos kiekybiškai (su EC varikliais lygtais), bet tai ganėtinai brangu įrengti, nors vėliau kažkiek galima sutaupyti.
amalvos rekupai man tik praeityje buvo favoritu, nes darbe tai buvo išeities taškas, RECU serija deja man nelabai patinka dėl savo mažo efektyvumo, o naujovės visada sveikintinos, tiesiog kai reikia rinktis sau tai nori patapt ir gražia, ir protinga

Klausimas "o ne geriau..." yra ne man, tikiuosi profai jums atsakys tiksliai. Pagal naudingumo grafikus atrodo, kad 60proc yra "aukso viduriukas. Pabrėžiu - ATRODO, bet ne YRA.
Rekupinti/nerekupinti - tai užduotis Smart house sistemai, kuri iš apsaugos mato jus ar šeimos narius. Arba dedame co2 daviklius ir paliekam "ant automato". Nebezdat - rekupas ilsisi, atėjo laikas - pats pasileidžia. Bet abejoju, kad tai ekonominės klasės rekupams įmanoma, teks labiau raskašielitsa.
Papildyta:

Esmė - tik smalsume. Asmeniškai net mintyse nebuvo jo ieškoti. Smalsumas tik padidėjo, žinau kas yra "incognito" - su bendrapavardžiu teko netrumpai tą patį suolą trinti. Kaunas yra labai didelis kaimas, vienam gale pyrst - kitam nosis rauko.
Pritariu kontaktų neviešinimui, SPAM yra daug nervų atimanti blogybė.

Rekupą visada pirkti geriau su atsarga vien dėl filtrų, kurie nuolat užsinešinėja tuo pačiu slėgis sistemoj didėja ir atsirabda poreikis aukštesniam greičiui. o jei ventiliatoriai su dažnio keitikliu ir užprogramuoti palaikyti vienodą oro kiekį sistemoje, tai ir kels variklio darbą nuo 60proc iki 90proc. arba kol užsidegs filtro lempiečka, žodžiu nuo automatikos priklauso. Ir ką jau lyg ir aptarėm, kad pats rekupas šilumą atidavinės efektyviau prie mažesnio galingumo, nei jis gali pavežti.

REGO ištraukėte iš kitos parapijos - rotaciniam berods nėra visiškai atskirti oro srautai. Likusieji - plokščių šilumokaičių. Rotacinio dėl srautų atsisakau iškart.
Jei pridėtume prie visų kainas - panteonas labai išsiklaipytų. Dar įbėrus pvz Mitsubishi Lossnay, Alasca gautume jau kratinį. Vat ir atkratykite visišką š.. ir kosminių kainų atstovus, raskite "aukso viduriuką". Nebent situacija leidžia pasijusti "nauju rusu" - tėkšt tašę grynų, duokit Maybach!(ne kiekvienam duodavo - ten ištisas konkursas, turi įrodyti, kad esi jo vertas pagal gamintojo standartus)

Viena kaina man kažkaip įstrigusi, rekuperatorius, ŠS oras vanduo ir boileris viename -40t LT esant dideliam poreikiui eičiau iškapstyti modelio tikslų pavadinimą. Nepamenu parametrų (žinau kad tinka vienbučiui namui), bet kaina žiauri
Papildyta:
va atkapsčiau Tikiu Vilienei nepadės, bet dėl įdomumo
http://www.steltroni...iekis_vedinimas

Teko matyti - aparatas super įdomus, lyg viskas apgalvota, viskas sugaudoma, nieko neišmetama, po rekupo oras dar per siurblį - siurblys šilumą į boilerį, boileris į vandeninį rekupo šildytuvą. Tik sunaudojamų kwh išraiška irgi nenudžiugintų. Man siūlė apie 28.000+PVM.
Boilerių įvairovė už priimtiną kainą - lenkų bei čekų gamintojai, yra labai įdomių sprendimų apimančių viską - kolektorius, siurblius, vėją, bet kokius katilus, grindis/radiatorius, vandens ruošimą, akumuliacines. Pvz čia
Papildyta:

Nepadės? Nemanau 40k (net ir 28k+) norėčiau pirkti. Bet žinoti - tikrai nepamaišys. Ačiū

Aha! Pagaliau išsidavėte! Sužinojome kaip pasaulį mato vėdinimo sistemų projektuotojai! Nors beveik su viskuo galima sutikti. Yra tik keli niuansai, kuriuos kitaip traktuočiau.

Sąlyginai rekuperacinės kainą galima padalyti į dvi panašias dalis: pats rekupas ir visa kita. Deja, bet vėdinimo sistemų projektuotojai paprastai pasijungia tik kai dėžutė jau pastatyta. Manau, kad tai rimta klaida. Jau ne karta siutinau architektus jų temose, kai minėdavau, kad vien sudėliotos erdvės- tai yra ne namo projektas, o tik oficialiai įteisintas klientų apiplėšinėjimas.

Tačiau yra kaip yra: vėdinimo sistema paprastai ženijama su jau pastatytu namu. Dar daugiau: užsakovas dažniausiai su projektuotoju bendrauja ne tiesiogiai, o per pardavėją, kuris suinteresuotas išsaugoti savo grobio dalį, ir tuo pačiu neįvaryti infarkto užsakovui (išlikti pasižadėtos kainos ribose). Taip kad vėdinimo sistemų projektuotojas tampa tuo „šeštuoju“, kuriam tenka dirbti su trupiniais. Tingiu detalizuoti visą šia blogio schemą, todėl tik trumpas reziume: galų gale nukenčia besistatantis- susimoka arba papildomais litais, arba mažesniu komfortu.

Visa tai būtų gal ir pakenčiama, jei ne vienas punktas: kalba tai juk apie sistemą, kuri labiausiai iš visų atsakinga už sveiką aplinką.

Aš nemanau, kad oras bus blogesnis. Gal net geresnis, jei, tarkim, kietų dalelių koncentracija lauko ore viršija normas, tai po filtravimo tą bėdą galima pašalinti.
Tiesiog man to nereikia. Bet reikia skersvėjų, vėjo dvelksmo, lietaus kvapo, žiogų čirpimo, lakštingalų čiulbėjimo. Na, kiekvienam savo. Mūsų namai yra vėjo perpučiami ir pilni gamtos garsų, kol tik oro sąlygos tai leidžia.


Na, iki subtropikų dar toli šaukia. Labai jau neilgai ta temperatūra laikėsi. Mūsų mūrinuko su plačia pastoge ir į grindis paduodamu +20 vandenuku vėsinimui nespėjo perkaitinti.



Matyt nepakankamai paaiškinau. Tie plyšiai yra ne brokas, o langų varčiose sudėtos vėdinimo dėžutės, vokiečių patentuotos. Prieš dėdama skaičiau jų DIN'us ir aiškinausi parametrus (nes visur pateikė parametrsu pagal DIN kažkokį tai, tai kol susigaudžiau kaip ten jie matuoja )
Vėdinimas pas mus natūralus, bet ne toks, kaip įsivaizduojama, kai langus atidarinėjama. Projektuotos oro padavimo angos (skaičiuotas oro poreikis, darant namo projektą su architektu derinta langų vieta, taip pat languose dėtos varčios, o ne vitrinos taip, kad varčiose sumontavus oro padavimą susidarytų reikalingi srautai iš kampų link patalpų, kuriose yra ištraukimas). Baldų išdestymas irgi projektuotas taip, kad lovos ir stalai būtų ne tiesiai prie angų, bet ant gryno oro sklaidos kelio. Oro ištraukimo kanalas papildomai uždengtas vėjo turbina.
Gravitacinė vėdinimo sistema veikia gerai. Dar papildomai žiemą noriu keletą parametrų pasitikrinti, bet kol kas nieko keisti neplanuojam. Papildomai tik noriu patikrinti oro pasiurbimo kiekį, kiek jis atitinka gamintojo deklaruotus parametrus. Ir jeigu pasirodys perteklinis pagal vėdinimo poreikį, tiesiog pašalinti kai kurias angas, kur vienoje varčioje yra dubliuojamos po dvi.


Taip, šiluma pas mane išeina su išmetamu oru kol kas be jokio panaudojimo, tiesiog švaistoma. Būtų gerai pasimatuoti greitį kanale, kad sužinočiau, kiek iššvaistau Na bet tingiu dabar su pito vamzdeliais terliotis (aš tik taip moku). O kviesti vienkartiniam pamatavimui jokios naudos - vis tiek keičiasi priklausomai nuo atmosferos sąlygų, reikia aibės matavimų, kad nustatyti tendencijas ir paskaičiuoti vidurkius.
Tiesiog aš skaičiuoju taip - geresniu šildymo reguliavimu aš pasiekiu komfortines sąlygas su mažesniu kW kiekiu. Tai tie sutaupyti kW kažkiek kompensuoja nuostolius dėl iššvaistytų per ventiliaciją.


Kol kas neįsivaizduoju kaip rekuperacinė sistema gali kompensuoti netolygų namo šilimą dėl saulės.


Laipsniai ir srautas (kubai/per valandą) būtent ir apibrėžia, kiek tų kW galima maksimaliai gauti.
Prieš projektuojant šildymą skaičiavau teorinį šilumos poreikį - gavau maksimalų reiklaingą 10 kW (lauko ir oro temperatūrų skirtumui esant 50 laipsniu).
Dabar pagal srauto ir temperatūrų pokyčio tarp paduodamo ir grįžtamo duomenis pasiskaičiavau faktinį - 2,5 kW prie 15 laipsnių lauko ir vidaus temperatūrų skirtumo, kas būtų 8,5 kW prie 50 laipsnių lauko ir vidaus temperatūrų skirtumo. Greičiausiai yra kokia nors paklaida skaičiavimuose vertinant atitvarų nuostolius, nors reikės dar papildomai patikrinti faktinius duomenis žiemą. Praėjusią žiemą dar nebuvo sudėti matuokliai, tai patikrinti negalėjau.


ŠS yra kitas vyro trokštamas kūrinys. Stalčiuje jau guli schemos. O apie kompresorius, nešiklių charakteristikas galėtų pasakoti nesustodamas. Kol tik schemos, tai neverta plėsti kas ten svajojama. Va jei bus kada gaminys, tada ir papsakosiu j ei kam bus įdomu. Dabar vyrui duotas metų terminas "atvėsimui". Perdegs noras, galėsim kažką kitą galvoti. Neperdegs - ką dabar padarysi, žmogus negeria, nerūko, gali sau leisti šilumos siurblį konstruoti



Į Lenkiją važiuoti dėl kombinuotos talpos apžiūrėimo nebūtina. Prieš pusę metų celsyje galima buvo apžiūrėti su vidiniu boileriu. Buvo parsivežę dvi po 800 l iš čekų, ir kadangi vienos panašu kad užsakovas atsisakė, tai siūlė labai palankiom kainom, tik šike tiek brangiau nei mokėjom už savo akumuliacinė ir boilerį. Sujungti ten irgi galima beveik viską, gal tik dėl tenų negarantuočiau
Jie neklystu, tai Durupis platina tokio tipo talpas italų gamintojo (senokai buvo, tai neberpisimenu visko).
Mes pirkom vokišką akumuliacinė talpą 800 l. Jie turi modelius ir su integruotu boileriu, ir su integruotu momentiniu šildytuvu. Bet kainos vokiškų integruotų jau didesnės maždaug dvigubai.
Viską apgalvoję mes nusprendėm imti patikimą vokišką talpą ir atskirą čekišką boilerį. Tokiame sprendime didesni šilumos nuostoliai, bet mažesnė rizika. Boileris eksploatuojamas labiau nepalankiom salygom (didesnis slėgis, agresyvesnis vanduo dėl iš vandentekio nuolat ateinančio deguonies). Jo garantinis tarnavimo laikas yra mažesnis nei akumuliacinės. Atskiro boilerio kaina gerokai mažesnė ir jį pakeisti paprasčiau, nei integruotą sprendimą.


Aplink pamatą pas mus vandens vamzdis. Jis jau tarnauja savo pradiniam tikslui - vėsinimui vasarą.
Nors žadėjau nesiplėsti apie svajones dėl šilumos siurblio, bet tiek to.
Vyras panagrinėjo Europa mini ištraukiamo oro siurblio vidinę konstrukciją (platintojai kaune turi šio modelio atidarytą maketą). Siūliau pirkti ir pamiršti visus tuos konstravimus. Bet jam netiko.
Jo noras yra apjungti į vieną šilumos siurblį ištraukiamą orą ir vandenį iš vamzdžio aplink pamatą. Turi dvi schemas, kaip tai galima būtų padaryti. Žinau kad vienoje eina šilumokaičiai oras-vanduo ir vanduo-freonas, o kitoje oras-freonas ir vanduo-freonas. Daugiau nesigilinau, vis dar tikiuosi, kad persigalvos

Geras dokumentas. Jau seniai turiu jį išsisaugojusi. Matyt kažkas anksčiau iš SM'o buvo nuorodą įdėjęs. Irgi išnagrinėjau iki pašaknų.
Yra jame naudingų paskaičiavimų. Bet yra gerų pavyzdžių, ko tikrai nedaryčiau dėl etiketės "pasyvus".
Nežinau kuo jums taip patiko vėdinimo sistema. Ta vieta, kur giriasi kompaktišku ortakių išdėstymu, dėl to sumažintu pasipreišinimu, tyla ir t.t. - gražu ir teisinga. O va kur kalba eina apie "no dead zones with stagnant air exist" - Norėčiau pamatyti oro apytakos vizualizaciją tame name. Neįsivaizduoju kokia turėtų būti išpūtimo ir surinkimo orlaidžių oro paskirstymo konstrukcija, kad 20 m3/val išpučiami iš oro padavimo angos valgomąjame tolygiai pasiskirstytų ir patektų link lango, o ne tiesiai į šalia suprojektuotą 50 m3/val sutraukiančią virtuvės angą. Visuose kambariuose padavimo įrenginiai suprojektuoti toje pačioje pusėje kaip ir ištraukimo vietos. Nu nežinau, mano profaniška nuomone vėdinimo sistemos taip neturėtų būti projektuojamos ir "dead zonų" ten iki valios. O drabužinė antrame aukšte prie miegamojo tai "deadly dead " - ten nei padavimo, nei ištraukimo.

Jeigu kam idomi mano nuomone:As deciau rekuperatoriu,jeigu namas daug maz atitinka pasyviam namui apsiltinima.Kada besdalai nelabai vedinasi ir tik kai yra karkasine namo sistema,o monolitineje statyboje, reiktu jau pakabinamas lubas deti,tiesiog daugiau vargo.Na o jeigu netureciau kur deti pinigu,tai su visokiais "priciundalais"statyciau.