Vėdinimas nuosavame name - 3

... vienas zmogus is KTU sake kad jei sistema nenaudojama pilnu galingumu,ji nera tokia ekonomiska...

Čia begėdis biesas66 specialiai pripainiojo, ir tik stropuolė Giedruolė sugebėjo tekstą perskaityti pažodžiui. Frazė turėtų skambėti taip: „vienas zmogus is KTU sake kad jei sistema nenaudojama 24 val. per parą, ji nera tokia ekonomiska“. Jei būtų sakęs taip, kaip biesas66 bando čia tyčia primakaluot- Veikmė būtų pas šį visiems žinomą anonimą nė nesikreipusi.

Klausimas. Jūsų poste tai ir nėra tiksliai apibrėžta- vis užuolankom ir ratais. Šiandien statytumėtės Standartą ar Pasyvų?

1. Jei jau žinot kad plyšių yra, tai siūlau pasidaryti sandarumo testą kuomet spalvoti dūmai leidžiami į patalpas o iš išorės stebima per kur jie skverbiasi laukan.

2. jūsų reguliavimas yra kokybinis, o ne kiekybinis ir tai kad šalčiausiais mėnesiais padavime buvo 28C reiškia, kad vamzdelių paklojote gerokai su atsarga. Ištikro tai nėra blogai galvojant, kad nežinia iki kokių žemumų gali kristi lauko temp. projektuotojai skaičiuoja prie -21 -23C. pasitaiko ir šaltesnių parų, bet dėl to sistemos neverta išbranginti. pagal kokią temperatūrą nustatoma paduodama temperatūra? pagal patalpos termostatą? Ir koks šiuo metu pas jus šildymo būdas?

dabar begedis biesas pacituos eilute is laisko:

Tada ir būtų galima atsakyti į prietaisų reikalingų galingumų klausimą, nes jei sudėti prietaisai dirba ne pilnu pajėgumu - visada gaunamas tam tikras nuostolis.

Cia kalba ejo ir apie rekupa.

Paduodamo vandens temperatūra reguliuojasi automatiškai pagal grįžtamo vandens temperatūrą, t.y. keliama tiek, kad grįžtamas būtų 20 laipsnių.
Klausimo dėl šildymo būdo nesupratau. Šildymas grindinis. Siurblys nustatytas ant minimalio galios, per visą sistemą prapučia 1 kubą per vlandą. Kaip jau sakiau, grįžtamas vanduo nustatytas ant 20 laipsnių. Prie esamos lauko temperatūros paduodamo temperatūra svyruoja tarp 20,5 ir 21,5.

Sunku pasakyti, kokio dalyko paklaustas jis būtent taip atsakė. Žinau tik jo nuomonę, kuri patvirtinta konkrečiu pvz.: ≈ 190 m² naudingo ploto Veikmės PN- jis parinko RT 400 S EC. Tai yra rekupą, kuris su tokia kvadratūra (kubatūra) pasitvarko švelniai sakant- nesiplėšydamas.

iš ankstesnio posto supratau kad ŠS tik planuojate pirkti, tai ir kilo klausimas, kas pas jus šiuometu šildo. Nelabai suprantu kodėl jūsų sutikti projektuotojai jums neapsiėmė suprojektuoti sistemos... viskas kaip ir visiškai elementaru, o aš jau galvojau kad kažkoks stebuklas ten pas jus gal tik balansavimo atsisakymas ne visada naudojamas, nes ne visada apsieinama be itin trumpų kontūrų tambūre ar WC. kokia jūsų namo šildoma kvadratūra?

NA žinokit prieš pora metų favoritais buvo REGO serijos įrenginiai, gamintojas čia pat, filtrai taip pat, patikimas, ne skystos konstrukcijos, ekonomiški varikliai įdiegti jau tikriausiai į visus modelius, pakankamai padori kaina. kas svarbu projektuotojui - įvairių išpildymų pasirinkimo galimybė.
Kai artėja laikas pačiai rinktis į savo namus, tai jaučiu didelį pasimetimą... Bet ką gali žinoti, gal ir liksiu prie faforito

Viliene, nors namo apšiltinimui lėšų netaupėme, bet į pasyvaus namo standartus netilpsime jau vien dėl langų. Pas mus yra didelis plotas langų, svetainėje praktiškai visoje sienoje iki žemės, o tai visiškai nesuderinama su pasyvaus namo koncepsija. Na bet mes norėjome gražaus vaizdo ir daug šviesos. Vatos gali krauti nors ir metrą, šilumos nuostoliai susidarys per langus, bet užtat dieną pietinė saulė prišildo patalpas. O kalbėdami apie apipelijusius namus  nespekuliuokite. Kai kalbate apie ventiliaciją, dažnas nubrenda į fantazijas, kad jei neturi RVS gyveni arba polietileniniame maiše, arba malkinėje, kur pro lentų plyšius pirštus gali prakišti... Taip nėra, štai ir Vyckaju prasitarė, kad jo sistema naudoja tik 50 W. Tai reiškia, kad jis protingai daro ir našumą naudoja minimalų ~ 100 kub.m./val., nors STR normos reikalauja 4 x tiek. Na ir paklauskite dabar jo, ar grybai ant sienų dar neauga?

dabar begedis biesas pacituos eilute is laisko:

Tada ir būtų galima atsakyti į prietaisų reikalingų galingumų klausimą, nes jei sudėti prietaisai dirba ne pilnu pajėgumu - visada gaunamas tam tikras nuostolis.

Cia kalba ejo ir apie rekupa.

1. mano asmenine nuomone atviri langai ir lauko oras pusę metų yra didesnė vertybė sveikatai nei dirbtinių sistemų kuriamas idealus patalpos  mikroklimatas visus metus;
Kodėl jūs manote, kad tas pats oras, kurį jūs įsileidžiate per langą, bus blogesnis tik dėl to, kad praėjo per filtrus, neteko dulkių, faunos ir floros?
2. mano asmeniniais skaičiavimais 6 žiemos mėn. per metus higieniniu požiūriu reikalingos oro kaitai užtikrinimui naudojant rekuperacinę sistemą, išlaidos rekuperatoriui atsipirks po kokių 15-20 metų (kas čia ruošiasi puolimui - galit nusiraminti, tada energetinia ištekliai kainavo gerokai mažiau, taip pat yra ivertinti mūsų realūs artimiausio 15 metų poreikiai, kai patalpose susirenkame tik vakarais).
Be 6 žiemos mėnesių turim dar ir bent 3 vasaros, o jei prisiminsite praeitą su subtropinėm temperaturom - taupytumėt vėsinimui.

Kaip neretai pabrėžia EVOY, namo inžinerinės sistemos sudaro visumą ir jų kainą bei atsipirkimą taip pat reikia skaičiuoti bendrai, taip pat įvertinus ir visą namo šilumos poreikį ir kitus aspektus. Taip, pasyvaus namo atveju rekuperatorius yra būtinybė. Ir čia skaičiuojant kaštus reikia įvertinti, kad grąžinama šiluma tenkins šilumos poreikius ir nebus išlaidų šildymo sistemai.

Labai įdomu kiek pasisiurbsim mes per tuos nesandarumus - gal bus ankstinas kai kuriuos vėdinimo plyšius papildomai užsandarinti. Jei pavyks užsandarinti - priartėsit prie PN ir teks pagalvoti apie RVS

O pinigus, kuriuos sutaupėm nedarydami rekuperacinės vėdinimo sistemos, panaudojom modernesnės šildymos sistemos įrengimui. Dėl efektyvaus reguliavimo šildymo sistema jau dabar taupo mums tai, ką prarandam dėl vėdinimo. Jei liks pinigų po baldų ir aplinkos sutvarkymo - planuos dar turim ką įsigyti 
Niekaip negaliu sutikti, kad ką sutaupėt ant vėdinimo atsigrojate šildymu. Šios sistemos tik papildo viena kitą, jokiu būdu ne pakeičia.

Ką sau jau pasidarėm.
Visur grindinis šildymas; grindinį šildymą projektavom patys.
Šildymo reguliavimui panaudotas greito reakcijos laiko reguliavimas keičiant paduodamo vandens temperatūrą (o ne pridarinėjant srautą, kaip dažniausiai projektuoja projektuotojai). Kažkada tikrinom parametrus - prie lauko temperatūros +3, paduodamas vanduo +21,5 laipsnio, kambariuos +20.
Būtent dėl tokio reguliavimo, kai srautas yra maksimalus ir visi kontūrai visada atiduoda maksmalią galią prie duotos temperatūros, pikiniam mūsų namo šilumos poreikiui patenkinti reikalinga maksimali  paduodamo vandens temperatūra yra apie +28 laipsniai. Čia matuota pernai žiemą per didžiuosisu šalčius, plius dar nebuvo pilnai atlikta angokraščių apdaila ir nebuvo  išdžiuvęs po šlapiųjų darbų.
Šiluma iš šiltosios pusės "sirenkama" ir pernešama į šaltąją (šiaurinę) pusę - t.y. be jokio papildomo reguliavimo ir kol kas be jokios apsaugs nuo saulės prikaitinimo per langus pietinėje pusėje saulėtomis dienomis temperatūra pakyla maksimum 2 laipsniais daugiau, nei šiaurinėje pusėje;
2 Laipsniai - RVS tai suniveliuotų iki 0,00...1 laipsnio. Matau akivaizdžią didelių pietinių langų naudą, tai atitinka PN sampratą.
Pastatyta akumuliacinė talpa, paruoša vieta saulės kolektoriaus pastatymui ir šilumos siurbliui. Kadangi mūsų namo pikiniam šilumos poreikiui patenkinti reikia paduodamo vandens ne daugiau +28, žematemparatūriniai šilumos šaltiniai (ŠS) ruošia tokį vandenį su labai neblogu COP'u, o iš saulės kolektoriaus tokį galima gauti maždaug pusę viso lietuvos šildymo sezono.
Šildymo poreikį reikėtų vertinti ne laipsniais, bet kilovatais. Ar bandėte paskaičiuoti kiek kw reikia palaikyti geram klimatui?
Šilumos siurblys: mano manymu, jei pirkti siurblį, tai tik R477(CO2) kuris puikiai dirba prie labai žemų temperatūrų. Toks LT kainuoja apie 20.000Lt - visiškai nesamoningą sumą. Pigūs freoniniai(R407 ir pan) turi didelį minusą - prie -15...-20 jie nustoja visai veikti, įsijungia elektriniai tenai. Siūlau pakaitalą siurbiui - vėjo jėgainę. Čia labai svarbu jūsų namo šildymo poreikis kw - vėjų temoj yra informacijos, kad 2kw jėgainę galima pastatyti už 5000Lt. Jei 2kw yra ženkli dalis jūsų šildymo poreikio - galėtumėte drąsiai atsisakyti brangaus siurlio ie šildytis vėju. Pats bandau susisiekti su gamintojais, bet iš marmaliavimo ragelyje darau išvadą, kad išvykę kažkur Skandinavijon... Jei pavyks - pasidalinsiu rezultatais.
Kokio dydžio jūsų akumuliacinė? Teko matyti labai įdomių sprendimų Lenkijoje(konkrečiai Galmet gamintojo) - daugiafunkcinė talpa akumuliacinė ir buitinio vandens boileris viename, jungiasi viskas, ką tik galim sugalvot: tenas vėjui, šilumos siurblys, katilai, kolektoriai...

Būtent dėl sprendimo taip projektuoti ir pasirinkto reguliavimo sutaupėm ant balansavimo, temperatūrinių galvų, už nepirktos reguliavimo armatūros kainą išėjo akumuliacinė talpa. Projektavom patys, kadangi išsakius norus projektuotojai, kur grubesni, pirštu prie smilkinio pasiukodavo, o kur labiau labiau kultūringi, mandagiai paaiškindavo, kad tai vos ne mokslinis darbas, duodavo keletą patarimų/pastabų ir metodinės medžiagos kopijas. Taigi galiu tik patvirtinti, kaip čia buvo kažkuriam dalyviui išsakyta, kad viskas, kas nutolsta nuo standartizuoto sprendimo, vertintina kaip autorinis kūrinys arba mokslinis darbas - ten darbo sąnaudos kitos, o kai paskaičiuoja pagal standartinio projekto valandinį įkainį, tai kainos tikriausiai kosminės gaunasi.

Planuos, jei liks pinigų, arba kai jų atsiras, saulės kolektorius ir ŠS susirinkti šilumą iš ištraukiamo oro ir nuostolių per pamatą (oro kanalas ir vamzdis aplink pamatą parengti).
Vamzdis aplink pamatą: tik nenaudokite standartinio kanalizacijos vamzdžio - jo šiluminė varža yra visiškai neprasta. Jei jau vamzdis - pasidomėkite Rehau awaduct. Arba mano įsirengta žvyrine sistema.
Ištraukiamo oro: jei nepersigalvosite dėl rekuperatoriaus, pabandykite šilumos siurblį, dirbantį su šalinamu oru. Bet rekuperatorius bus daug pigiau ir efektyviau.

Asmeninė nuomonė - rekupas turėtų dirbti apie 60proc. apkrova.