QUOTE(PЄTRVS @ 2010 11 09, 15:29)
Giedruole, nuo to, kada pateikiau savo skaičiavimus ir iš to sekusias išvadas, tik VIENAS žmogus paprašė, kad atsiųsčiau savo skaičiuotę "ekspertizei". Visi kiti paskelbė verdiktą (kad tai nesąmonė) net nepažvelgę į ją. Antai Viliene rašo:
Man čia patiko apibūdinimas "išspjauti". Tik kažkodėl argumentų neišgirdau, todėl laikau, kad jie tiesiog apspjauti. Bet man vis tiek,... juk aš atstovauju tik vartotojams, todėl kita daugelio RVS tiekėjų nutylima tiesos pusė vartotojams labai nepalanki.
Perkalbėti aš nieko nesiruošiu, nes tiesiog neturiu tokio tikslo. Kai pasidalinau savo išvadomis, po atlikto tyrimo ir skaičiavimo išgirdau daug įžeidimų ir menkinimo (įtariu iš žmonių, kurie iš RVS pardavimų duoną valgo) , o aš jaučiu pareigą apginti savo poziciją. Tik tiek. Iš principo aš nesu prieš RVS, ir jeigu gaučiau tokį aparatą už tokią kainą kaip Vyckaju, nedvejočiau.
Man atrodo, kad per daug jūs imate į širdį. Aš jūsų postus skaičiau ir pati kažkaa tokius skaičiavimus dariau. Dabar jie man neaktualūs, tai ir nerašiau nieko.
Savu laiku (prieš 8 metus, kai buvo projektuojamas namas ir prieš 7 metus, kai buvo daroma kapitalinė statyba) atsiskiau rekuperacinės dėl kelių priežasčių:
1. mano asmenine nuomone atviri langai ir lauko oras pusę metų yra didesnė vertybė sveikatai nei dirbtinių sistemų kuriamas idealus patalpos mikroklimatas visus metus;
2. mano asmeniniais skaičiavimais 6 žiemos mėn. per metus higieniniu požiūriu reikalingos oro kaitai užtikrinimui naudojant rekuperacinę sistemą, išlaidos rekuperatoriui atsipirks po kokių 15-20 metų (kas čia ruošiasi puolimui - galit nusiraminti, tada energetinia ištekliai kainavo gerokai mažiau, taip pat yra ivertinti mūsų realūs artimiausio 15 metų poreikiai, kai patalpose susirenkame tik vakarais).
Kadangi dėl teisinių niuansų statybos buvo sustabdytos 5 metams, namą įrenginėjam tik dabar. Daugelį sprendimų permąstėm šiandienos tendencijomis. Kaip ir Vyckaju, dėl kai kai kurių dalykų manau, kad šiandienine galva ir šiandienos kainomis projektuočiau ir daryčiau kitaip - pavyzdžiui sienų apšiltinimas, langų pasirinimas. Kiek buvo racionalu (vėlgi skaičiavau atsipirkimą kiekvienu atveju) - įrenginėdami darėm tam tikrus pakeitimus arba patobulinimus.
Rekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimas buvo galimas be jokių perdarymų - galima buvo naudoti esamus ortakiu sienose, užteko patalpų aukščio sudėti ortakius po pakabinamomis lubomis (jos vis tiek visur buvo pakabinamos daromos), nešildomoje palėpėje pilnai užteko vietos rekuperatoriui. Svarstėm jos poreikį iš naujo ir vėl nusprendėm, kad dėl komforto mums jos nereikia. Mūsų užgrūdintai storai odai pilnai pakanka natūralaus vėdinimo suteikiamo komforto lygio. O ekonominiu požiūriu - yra vietų, kur tuos pinigus įdėjus į konkretų mūsų namą sutaupysime daugiau.
Kaip neretai pabrėžia EVOY, namo inžinerinės sistemos sudaro visumą ir jų kainą bei atsipirkimą taip pat reikia skaičiuoti bendrai, taip pat įvertinus ir visą namo šilumos poreikį ir kitus aspektus. Taip, pasyvaus namo atveju rekuperatorius yra būtinybė. Ir čia skaičiuojant kaštus reikia įvertinti, kad grąžinama šiluma tenkins šilumos poreikius ir nebus išlaidų šildymo sistemai.
Konkrečiai mano atveju, kiek aš betemčiau savo namuką link "pasyvumo", be pilnos rekonstrukcijos jis geriausiu atveju bus "šiltas namas". O pilnos rekonstrukcijos mūsų kišenė dar labai ilgai negalės sau leisti, nes šiaip ar taip dar tik statybas užbaiginėjam. Iskaitant židinio kaminą, savu laiku darant kapitalinę statybą nesudėjimą "akcentų" ant sandarumo (tais laikais iš viso apie tai šiuos kraštuos nešnekėjo niekas - sandarumo irgi neišpešim. Taigi rekuperacija dėl sutaupymo yra beviltiškas reikalas mano situacijoje. Kiek aš vėdinsiu, antra tiek gamta "pravėdins" per nesandarumus. Todėl jau geriau gamtai neprieštarauti ir išsiurbinėti centralizuotai, o jau pasitraukinėja tegul per ten, kur plyšiai vėdinimui palikti arba nedažiūrėta. Artimiausiu laiku planuoju pasidaryti sandarumo testus. Labai įdomu kiek pasisiurbsim mes per tuos nesandarumus - gal bus ankstinas kai kuriuos vėdinimo plyšius papildomai užsandarinti.
O pinigus, kuriuos sutaupėm nedarydami rekuperacinės vėdinimo sistemos, panaudojom modernesnės šildymos sistemos įrengimui. Dėl efektyvaus reguliavimo šildymo sistema jau dabar taupo mums tai, ką prarandam dėl vėdinimo. Jei liks pinigų po baldų ir aplinkos sutvarkymo - planuos dar turim ką įsigyti
Ką sau jau pasidarėm.
Visur grindinis šildymas; grindinį šildymą projektavom patys.
Šildymo reguliavimui panaudotas greito reakcijos laiko reguliavimas keičiant paduodamo vandens temperatūrą (o ne pridarinėjant srautą, kaip dažniausiai projektuoja projektuotojai). Kažkada tikrinom parametrus - prie lauko temperatūros +3, paduodamas vanduo +21,5 laipsnio, kambariuos +20.
Būtent dėl tokio reguliavimo, kai srautas yra maksimalus ir visi kontūrai visada atiduoda maksmalią galią prie duotos temperatūros, pikiniam mūsų namo šilumos poreikiui patenkinti reikalinga maksimali paduodamo vandens temperatūra yra apie +28 laipsniai. Čia matuota pernai žiemą per didžiuosisu šalčius, plius dar nebuvo pilnai atlikta angokraščių apdaila ir nebuvo išdžiuvęs po šlapiųjų darbų.
Šiluma iš šiltosios pusės "sirenkama" ir pernešama į šaltąją (šiaurinę) pusę - t.y. be jokio papildomo reguliavimo ir kol kas be jokios apsaugs nuo saulės prikaitinimo per langus pietinėje pusėje saulėtomis dienomis temperatūra pakyla maksimum 2 laipsniais daugiau, nei šiaurinėje pusėje;
Pastatyta akumuliacinė talpa, paruoša vieta saulės kolektoriaus pastatymui ir šilumos siurbliui. Kadangi mūsų namo pikiniam šilumos poreikiui patenkinti reikia paduodamo vandens ne daugiau +28, žematemparatūriniai šilumos šaltiniai (ŠS) ruošia tokį vandenį su labai neblogu COP'u, o iš saulės kolektoriaus tokį galima gauti maždaug pusę viso lietuvos šildymo sezono.
Būtent dėl sprendimo taip projektuoti ir pasirinkto reguliavimo sutaupėm ant balansavimo, temperatūrinių galvų, už nepirktos reguliavimo armatūros kainą išėjo akumuliacinė talpa. Projektavom patys, kadangi išsakius norus projektuotojai, kur grubesni, pirštu prie smilkinio pasiukodavo, o kur labiau labiau kultūringi, mandagiai paaiškindavo, kad tai vos ne mokslinis darbas, duodavo keletą patarimų/pastabų ir metodinės medžiagos kopijas. Taigi galiu tik patvirtinti, kaip čia buvo kažkuriam dalyviui išsakyta, kad viskas, kas nutolsta nuo standartizuoto sprendimo, vertintina kaip autorinis kūrinys arba mokslinis darbas - ten darbo sąnaudos kitos, o kai paskaičiuoja pagal standartinio projekto valandinį įkainį, tai kainos tikriausiai kosminės gaunasi.
Planuos, jei liks pinigų, arba kai jų atsiras, saulės kolektorius ir ŠS susirinkti šilumą iš ištraukiamo oro ir nuostolių per pamatą (oro kanalas ir vamzdis aplink pamatą parengti).
Čia lyg ir Vyckaju bvo išsakęs pastebėjimą, kad dėl neadekvataus puolimo, protinimų ir visiško sudirbimo, labai retai šiame forume žmonės dalinasi savo sprendimais. Tai pasidalinau - nesidariau mechaninės vėdinimo ir kol kas nesigailiu. O kad nebūtų tik idėjinis "už" arba "prieš" išsiplėčiau su paaiškinimu, kodėl taip rinkomės. Gal kam bus naudinga.
