vaikas ant puoduko

Po Velyku savaitgalio pabandysim ir mes tik soki reikes koki ismokti

Labas

mano panikei 1,7m kuri laika sededavo ant puodo ir padarydavo (kai netingedavau pagautdyt ) , bet dabar kazkas nutiko, padaro arbatini sauksteli sysiuko -soka nuo puoduko ir ploja patenkinta visa, o po 5 min kelnes pilnos pabandziau palaikyt su giedrom , rezultatas :kelis lasiukus isvarvina ir nustoja sysiot. nezinau ka daryt-zaist toliau taip, ar laukt ir visai nebesodint i pampersa viska daro normaliai. darzelis taigi ne uz kalnu Gal kam taip buvo?

maniškei du metai ir keturi mėnesiai. Pasiekimas - kad pasėdi penkias sekundes ant puoduko ar ant klozeto dangčio su drabužėliais. Psio. Nuoga nesisėda, na, gali pasėdėt dvi sekundes - ir bėga savais reikalais.
Saldainiais skatinti nepavyks, nes nevalgiukė.
Įkalbėt pasėdėt nepavyksta, nes yra gyvas sidabras.
Išaiškinti ką nors nepavyksta, nes nekalba. Tiksliau kalba, neužsičiaupdama, bet iš esmės sava kalba. Tai neturiu žalio supratimo, ar žino kur ką daryti, ar ne. Kiek žinau, ką aiškinu, tai viską kaip ir supranta, bet tą viską lengva patikrinti - nes komandas įvykdo, kas kur yra parodo... O čia kadangi nesėda ant puodo, tai ir nežinau, supranta ar ne.
Gerai tuos vaikučius pratint, kuriem nepatinka, kai šlapia. Maniškė vandens vaikas. O ar šlapia nuo sysiaus, ar nuo vandens - galvon neima. Kartais laikau pilną pampersą tiek, kad būna myžaluose nuo galvos iki kojų - absoliučiai vienodai rodo.
Kartais nušusdavo užpakalį pakakojusi iki žaizdų, ir kažkaip momentaliai - turbūt per dešimt minučių nepakeitimo, nes matydavosi, kad kakutis dar neišsivažinėjęs po pamperį - ir nieko - juokdavosi sau patenkinta, kai kraupias žaizdas tvarkydavau...
Paleidus vien su pėdkelnėm irgi sau sysioja į jas ir vargo nemato, paskui po balas šlepsi...

Bandau būti kantri, laukti kažko nežinau ko, nenusiminti, kad sėdėjimas be drabužėlių ant puoduko ar dangčio neilgėja, prisiminti, kad savo dukrytės galėjau išvis neturėti, nes gimė pridususi, ir jei ne susitarimas su gydytoja, kada darom gimdymą, taip jo būčiau ir nesulaukusi, nes jis natūraliai nebūtų prasidėjęs, kad paskui jei ne protinga masažistė, pastebėjusi problemą, galėjo ana pvz. išvis nevaikščioti (buvo paralyžiuota kojytė ties čiurna, ir jei jos nebūtų išmasažavę per pirmuosius metus, kas mėnesį vaikščiojant į masažus, amen būtų vaikščiojimui), kad gal reikės priprasti, kad jai viskas vėluos (kalba, vaikščiojimas, ta proga ir pratinimasis prie puoduko), juoba pamperiam pinigų yra - bet vis save kaltinu ir kaltinu ir kaltinu kad gal darau kažką ne taip, gal kažką pražiopsau, gal galėčiau daryt tą ar aną... Su dukryte turiu kantrybės, manau, kelis kibirus ir dar penkias vonias, su savim - neturiu, baigiu negyvai užsiėst... Ir nieko čia aišku gero... Galėčiau gi tiesiog džiaugtis, kad ją turiu, kad ji gyva, kad ji linksma šauni mergaičiukė - ir tai jau labai daug, bet matyt po viso žiauraus nevalgumo, nekalbėjimo tas nesėdėjimas ant puodo mane psichologiškai pribaigė, škias paskutinis lašas...

vo, prisiminiau, kodėl dar save kaltinu. nežinojau, kad vyro giminėj ir pas jį patį buvo genetiškai silpni dantys. maniškė gi ne tik ant puodo nieku gyvu nesisėda, bet ir metus dešimt mėnesių nieku gyvu nesiduodavo valyt dantis - susičiaupdavo mirtinu sukandimu ir tiek... nu ir ką, aš prisiskaičius protingų dantistų - nevalykit vaikui dantų prievarta, atbaidysit, jei jau ką, palaukit dvejų metukų, kol ims vaikas suprast - laukiau, nes prievarta net ir nesigavo techniškai išvalyt, ir ką, jau turim keturis kapitaliai išpuvusius dantis... Tiesa, dabar jau leidžiasi, išsižioja - atėjo toks laikas, kai ėmė žiotis - bet tai too late, baby...

protu suvokiu, kad puodas gal tokių siaubingų pasekmių neturės - ta prasme, nesėdėjimas ant jo, o bet tačiau paskaitai paskui, kad gal iki mokyklos darys į kelnes, jei prievarta nesodinsi, ir žalia akyse pasidaro... Bet tai prievarta - tai kaip, pririšt što li?

Tai va laukiu, laukiu, kol pati susipras - o paskui baigsis kaip su dantim

Jauciu kad taip i nevilti varo.... Nu bet yra kaip yra, turbut tenka laukti didesniu pasiekimu.
Tik man kilo mintis. Tavo mergaite jau gan didele, i darzeli kaip supratau neina? Nes siaip vaikai megsta nusiziureti, tai jei darzelyje visus kartu sodintu, tai ir ji turbut pasedetu. Arba pati turi sedeti kart salia Isbandyk

mes su vyresneliu sededami ant puoduko vartom knygeles, tada sedi tiek, kiek su juo uzsiemi.

del darzelio - pritariu. Ten vaikai konkuruoja ir kopijuoja, bent ten gal prades sesti ant puodo.

Stripulis, nepraraskite kantrybes, tikrai dukryte viska ismoks. Vieniems tai sunkiau pavyksta, kitiems - lengviau, bet visi ismoksta. Negalvokit apie blogus dalykus, siek tiek daugiau optimizmo niekam nekenkia , dziaukites dukryte ir jos kitais pasiekimais.

Stripuli, gal paguosiu. Maniškiui 2m ir 8mėn ir su puodu nedraugauja. Visi mums žinomi civilizuoti būdai išbandyti, liko tik darželis. Jau kelias dienas ten vedu (gal daugiau dėl bendravimo su vaikais), pabūna kol kas 1,5-2val, bet rezultato nulis dar. Vaikas kalba gerai, nežinau jau pati, kiek eilėraščių moka, bet su pampersu. Pradėjau sodint nuo kokių 8mėn, pasėdėdavo ir padarydavo tai mažą, tai didelį, paskui apie 1m 3mėn nebesėdo kategoriškai. Kartais pasiūlydavom, pabandydavom pasodint, pasėdėdavo, bet nieko nepadarydavo. 1m 9mėn buvo urologinė operacija, po jos net nebesėdo. Dabar kartais pasėdi ant puodo ar klozeto (dangtį pats išsirinko), bet nepadaro. Prikrauna į pampersą, ateina ir sako: " Padariau kaką, einam plaut". Kad prisisioja, nesako, bet pati pamačiusi stengiuosi greit pakeist. Darželyje prašiau auklėtojų, kad paskatintų, bet jos sako, tegu pirma pripranta prie darželio, jam dabar ir be to užtenka streso. Karts nuo karto pasikalbam, primenam, kad eitų daryt reikalų ant puodo, tada darželyje kaip visi vaikai turės savo žalią puoduką ir bus jo vardas ten užrašytas, galės nešiot triusikėlius, kaip tetutis, tt. O nervas ima, nors jau nebe taip. Kaip bus taip: vaiko nemušim, per prievartą rėkiančio nesodinsim.

maniske irgi neseda ant puoduko, as ir neimi i galva ,ateis laikas viskam

pritariu tokiai nuomonei

taip tai lyg nieko, ale bijau, kad kai ateis laikas į darželį, tai visko gali būt
sakykit, ar labai griežtai darželiuose žiūri, kad vaikas su puoduku draugautų?

ismoksta visi vaikai ir supranta, bent jau kai patys to nori

dabar maniskis sedi ant sitokio puodo (gavom dovanu), o pries tai nuo jo bego kaip nuo velniai zino ko... tai emiau ir nupirkau kita puoda..

nepatogus jis berniukasm, bet buvo suzavetas, nes labai primine tikra klozeta. tai ant sito ismoko atlikti visus reikalus, o dabar nebeissiskiria su BBC - pirmuoju puodo, tai paskutiniji paslepeme jau

as manau, kad labai viskas priklauso, kiek patys tevai stengesi su vaiku uzsiimti. pirmoji mergina ispradziu noriai sesdavosi (nuo 8men), veliau labai priesinosi, todel nesodinau, o paskui pati kartu eidavo su mumis i tuoleta ir kartu darydavo savo reikaliukus.
mazojai nors dar tik metukai,bet jau pasipraso ant puodo. aisku ne visada, bet daugiausiai taip.
svarbiausiai, kad neissigastu pirmuju kartu, o paskui viskas vyksta zaidimu forma

Budami dvieju metu vaikai patys suprato, kaip tai vyksta ir ismoko kontroliuoti slapinimasi. Sedejimas ant puodo ir laukimas buvo ne mums, nesvarbu kad sedint ir knygeles vartem, kaladeles statem. padarydavo pagirdavau, bet aiskiai maciau kad jie nesuvokia to proceso. Tada bandem kaip dideli vyrai daryt. Stovejo vienas o as ji pakutenau, atleido ir pamate kad bega Tada ejom pilti, plauti puoda. Patiko, lakste kas pora min. netrukus ir antras tokiu pat principu ismoko kaip brolis. O tustinimasis i puodeli, net tiesa pasakius nezinau kaip tai atsitiko Tiesiog savaime, ar ta pacia ar kita diena pradejus drauguti su puodu Svarbu buvo tas vaiko suvokimas kas vyksta ir kad tai jis viska gali kontroliuoti