Pats gimdymas buvo sklandus ir tikrai nesiskundziau prasta prieziura. Gimdziau nesitarusi, visa eiga priziurejo tik griezta, bet teisinga akusere Ausra. Gydytojos net nepamenu, nes jos praktiskai net ir nebuvo, tik per pati stumima atejo, o tada as tikrai demesi skyriau jeu nebe daktarams, o paciam gimdymui. Na ir akusere ateidavo gal tik karta per valanda paziuret kaip sekas, tad jei ne vyras, kuris dalyvavo gimdyme, buciau numirus is nuobodulio.

tik jau va po gimdymo, kas buvo, baisu ir prisimint.. Nors uzsisakem ta vienviete mokama palata, jos negavom, kaip veliau paaiskejo, kad reikia kysi duot, kad ja gautum. Taigi atsiduriau dvivieteje. Vaikelis buvo pirmas, viskas buvo nauja. Gavos taip, kad mano mergytej prisegtas liezuvio pasaitelis, o mano speneliai per maziukai, tad maitinti, kaip suprantat, nesiseke. Bedos prasidejoo jau pirmaja nakti. Dukryte nepavalgo, verkia, o klinikos gi palanki naujagimiui ligonine! Kvieciu sesele, kad padetu, ateina uz dvieju valandu, kada jau vaikelis issiverkes uzmigo.. Sesele iseina, nes problemos nemato, vaikas gi miega. Vaikas nubunda, vel verkia, bandau maitinti, neiseina, sedeti negaliu, nes daug plysusi buvau. Vel kvieciu sesele, kuri velgi ateina po valandos, maitinti bando padeti, bet neiseina.. Zodziu, cia tik pirma naktis, o dar laukia dvi.. Mergaite nakti issiverkus, diena beveik visa pramiegojo nevalgius! Arteja naktis, mama sako prasyk misinuko, as nedristu, na kaip gi? Gi as pasiryzus maitinti, ismoksiu, pamokins! Bet vel mergaitei verkiant is alkio, su skaudancia sirdim prasau jau kitos budincios seseles misinuko, po ilgu pamokslu ir priekaistu atnesa misinuko. Vaikas pavalges ismiegojo 4 valandas, as ir truputi nusnudau. Diena atejo zindymo specialiste, kuri moke kaip maitint, bet pamacius mano situacija tik lingavo galva ir sake, kad greiciausiai man teks nusitraukinet, bo mazojo kruties nepaima. As po laseli dar vis ilasindavau jai i burnyte. Taip atejo trecia pati baisiausia naktis. Sesele vel nauja, tik sikart labai pikta. Kvieciausi pagalbos daugybe kartu, bet atejo gal tik du, isvadino mae paciais baisiausiais zodziais, kam nemaitinu savo vaiko, man asaros rieda, as nemiegojus beveik tris paras, o kai isdristu per asaras paprasyti misinuko vaikui, atkerta, kad tai naujagimiui palanki ligonine ir turiu maitinti pati, tad misinuko neduos. Bet po maldavimu, kad duotu vaikui valgyt, pagaliau ryte atnese misinio, o iki tol vaikas praklyke is alkio.
Galiu tik viena pasakyt, tai ligonine palanki teorijoms, o ne naujagimiui, musu net nenorejo isleist namo, nes mazylei per daug svorio buvo nukrite, bet as jau pareiskiau, kad vaziuosim namo, nes jei dar viena para butume ten pasilike, jauciu namo buciau grizus viena..
Tik dabar, metams praejus, galiu tai ispasakoti neapsiverkus, o iki tol tai buvo man didziausias kosmaras net prisiminti..
Gal ir per dau issipleciau

Papildyta:
na ir as pasipasakosiu apie savo patirti KMUK'e...
Pats gimdymas buvo sklandus ir tikrai nesiskundziau prasta prieziura. Gimdziau nesitarusi, visa eiga priziurejo tik griezta, bet teisinga akusere Ausra. Gydytojos net nepamenu, nes jos praktiskai net ir nebuvo, tik per pati stumima atejo, o tada as tikrai demesi skyriau jeu nebe daktarams, o paciam gimdymui. Na ir akusere ateidavo gal tik karta per valanda paziuret kaip sekas, tad jei ne vyras, kuris dalyvavo gimdyme, buciau numirus is nuobodulio.

tik jau va po gimdymo, kas buvo, baisu ir prisimint.. Nors uzsisakem ta vienviete mokama palata, jos negavom, kaip veliau paaiskejo, kad reikia kysi duot, kad ja gautum. Taigi atsiduriau dvivieteje. Vaikelis buvo pirmas, viskas buvo nauja. Gavos taip, kad mano mergytej prisegtas liezuvio pasaitelis, o mano speneliai per maziukai, tad maitinti, kaip suprantat, nesiseke. Bedos prasidejoo jau pirmaja nakti. Dukryte nepavalgo, verkia, o klinikos gi palanki naujagimiui ligonine! Kvieciu sesele, kad padetu, ateina uz dvieju valandu, kada jau vaikelis issiverkes uzmigo.. Sesele iseina, nes problemos nemato, vaikas gi miega. Vaikas nubunda, vel verkia, bandau maitinti, neiseina, sedeti negaliu, nes daug plysusi buvau. Vel kvieciu sesele, kuri velgi ateina po valandos, maitinti bando padeti, bet neiseina.. Zodziu, cia tik pirma naktis, o dar laukia dvi.. Mergaite nakti issiverkus, diena beveik visa pramiegojo nevalgius! Arteja naktis, mama sako prasyk misinuko, as nedristu, na kaip gi? Gi as pasiryzus maitinti, ismoksiu, pamokins! Bet vel mergaitei verkiant is alkio, su skaudancia sirdim prasau jau kitos budincios seseles misinuko, po ilgu pamokslu ir priekaistu atnesa misinuko. Vaikas pavalges ismiegojo 4 valandas, as ir truputi nusnudau. Diena atejo zindymo specialiste, kuri moke kaip maitint, bet pamacius mano situacija tik lingavo galva ir sake, kad greiciausiai man teks nusitraukinet, bo mazojo kruties nepaima. As po laseli dar vis ilasindavau jai i burnyte. Taip atejo trecia pati baisiausia naktis. Sesele vel nauja, tik sikart labai pikta. Kvieciausi pagalbos daugybe kartu, bet atejo gal tik du, isvadino mae paciais baisiausiais zodziais, kam nemaitinu savo vaiko, man asaros rieda, as nemiegojus beveik tris paras, o kai isdristu per asaras paprasyti misinuko vaikui, atkerta, kad tai naujagimiui palanki ligonine ir turiu maitinti pati, tad misinuko neduos. Bet po maldavimu, kad duotu vaikui valgyt, pagaliau ryte atnese misinio, o iki tol vaikas praklyke is alkio.
Galiu tik viena pasakyt, tai ligonine palanki teorijoms, o ne naujagimiui, musu net nenorejo isleist namo, nes mazylei per daug svorio buvo nukrite, bet as jau pareiskiau, kad vaziuosim namo, nes jei dar viena para butume ten pasilike, jauciu namo buciau grizus viena..
Tik dabar, metams praejus, galiu tai ispasakoti neapsiverkus, o iki tol tai buvo man didziausias kosmaras net prisiminti..
Gal ir per dau issipleciau
