pries pusmeti gimdziau klinikose. Pasirinkau sia ligonine del specialistu ir naujagimiui palankios ligonines statuso... Deja deja, man tas 'palankumas' vos per gerkle neislindo. Keikiau save, kam man tu kliniku reikejo... Buvo momentas, kai norejosi pasiciupti savo kudiki ir begte namo
.
Taip, gal ten specialistai ir geriausi, bet zmogisko priejimo prie paciento turbut net neverta laukti
.
Man jau turejo buti zenklas, kad kai pora dienu pries gimdyma atvaziavau i ligonine, nes pasirode kraujas, reikejo visiems registraturoje irodineti, kas as, nescia paskutines savaites, tikrai noreciau kad mane apziuretu gydytojas... Dar mestelejo, kad jeigu cia nebus 'butinoji pagalba' tai teks susimoketi... Blyn, gerai kai jie i akis paziureje, gali nuspresti, kad kraujavimas tai cia nieko tokio...
Gimdyti deja atvaziavau ten pat. Aciu dievui gimdymas buvo lengvas ir greitas. Per visa gimdymo eiga akusere nei karto nepasivargino pasakyti nei koks tas kaklelio atsidarymas, nei kodel po pirmo stumimo aplink mane susirinko kruva zmoniu, nei kodel buvo nuspresta, kad per sekanti stumima jie man pilva spaus... Zodziu savo gimdyme jauciausi pasalinis zmogus
...Ne mano reikalas
... Vaikeli nusinese gydytoja, vel gi su manim niekas apie ji nekalbejo, tik isgirdau kaip vyrui daktare grubiai kazka pasake, kad 'vaikas per ramus'....man baimes pilnos kelnes... Suvyniojo naujagimi i tokia kieta palute, dave man, ir nei klause musu, nei ka - visi pasisalino 2 valandoms... Na as buciau sutikusi kad vaikeli pirma aprengtu... Po tu 2 val vaikas prie manes budamas visa laika gerokai atsalo, grizusi gydytoja is kart atlauze velniu kad vaika susaldziau, ir kad jeigu taip, tai jie vaika pasiima i prieziuros skyriu... Vel man baimes... Na bet galu gale vaika paliko su manim....vaikas kruties neeme... Atejus 'zindymo specialiste' papasakojo man apie MP nauda ir tiek... Veliau ta pati zodiz zodin atkartojo palatos kaimynei... Tiek tos naudos is jos... Visu prasydavau parodyti, kaip tam kudikiui kruti iduoti... Visi bandydavo... Pavykdavo is 5 karto, tada seka fraze'na va... Pavyko'... Ir isbega is palatos, po keliu sekundziu vaikas kruti pateidzia o as ir vel kankinuosi viena:(... Berods 3 diena i palata atejo'sesele, kuri dejo fraze 'oj mama' nu jau per vakar-siandien tai jauturejot ismokt zindyt'... O man nei velnio nesigauna... apsizliumbiau galu gale....gydytoju vizitacija, o man asaros per skruostus...tada jau visi supuole 'kas atsitiko?kodel?kaip?'....tyrimai, vaikas i skyriu, gliukozes laseline, nes blyn vaikas nedavalges, reikia cukraus kieki atstatyti...po to - buteliukai, misinukai... Tiek to palankumo naujagimiui...uzaugom ant misinuku...
Zodziu ilga istorija gavosi, gal ir neatrodo taip baisiai, bet patikekit, tas stresas po gimdymo daro savo... Jauciausi palikta vienui viena su trapuciu naujagimiu. Niekam nieko nemokejau, tai turbut del to... Isvada- arba mokekit, arba bukit pasiruosusios REIKALAUTI sau prieziuros.