QUOTE(Sandrute11 @ 2010 12 28, 10:17)
Dabar minusai - kadangi buvo baisinis anslagas tuo metu, tiesiog perpildyta, todel negavome mokamos palatos, perkele i nemokama. Ten atveze dar viena mama su berniuku gimusiu. Buvima po gimdymo ligonineje prisimenu kaip kosmara - maniske mergyte rami, gerai trauke papuka, patraukia patraukia ir uzmiega leliuke, ko nepasakyciau apie kaimynkos, siaubas kazkoks - vaikas istisai klykia, nemokejo zyst papo, todel matyt alkanas buvo, man pradejo stogas vaziuotnuo to istisai rekiancio vaiko, as jau mandagiai pradejau sakyt gal tu jam jau misinuko prasyk. Be to, pradejo man gamintis pienas, krutine istino, visa karsta, priliesti negaliu, nesuprantu kas darosi, vidury nakties bandau issikviesti kazka, nei viena sesele neina, sako, neturim kada, tai ka nezinai, kad pienas cia gaminas ir nieko padet negalim, nusipirk kopusta. O as juk pirma karta gimdziau, nieko nezinau, kas ir kaip , man jau panika prasidejo, sedziu zliumbiu ir galvoju isleiskit mane is sito kosmaro. Vyras buvo salia diena nakti, ramino visaip, padejo (del ko jam busiu dekinga visa likusi gyvenima).
jus nervino kaimynes verkiantis vaikiukas, o nepagalvojot, kad jusu vyro buvimas diena-nakti galbut trikde kaimyne , nenoreciau kaimynes kurios vyras diena - nakti buna palatoj ir savam neleisciau pasilikti nakciai, jei buciau ne vienvietej palatoj