Iki kokio amžiaus maitinote krūtimi

Aisku kiekviena mano, kad jos situacija baisiausia Manau, kad kiekviena susiduria su sunkumais maitinant krutimi. As irgi pirma menesi net prisiminti nenoriu. Nugrauzti speneliai, pieno sastovis, krutys akmenines, skauda. Dukryte maza, silpnute, sunkiai ciulpe, greitai pavargdavo. Pirma savaite is viso nenorejo imti kruties, bet nepasidavaiau. Reikejo ir nusitraukineti, ir veliau dukryte ant kruties kabejo vos ne 24 val. per para. Bet zinojau, kad dukrytei reikia mano pienuko ir viskas. Abi dvi dydviriskai iskentejome. Dabar galiu pasakyti, kad gimdymas, palyginus su pirmojo menesio maitinimo vargais is viso nebaisus O dabar dukrytei jau metukai ir manau, kad iki 2 m. tikrai maitinsiu. Visi, kas mato kaip ji dziaugesi, kai duodu jai krutine, kaip juokiasi balsu, kaip ant krutines paguldo galvyte, kaip moka graziai paparsyti ( Sako: "mamyte duok papuli"), supranta, kodel vis dar maitinu

Na as maitinau 2 savaites o taip trumpao tai tikrai ne del to kad nenorejau ar skaudejo maitinti.Paprasciausia taip greit dingo pienas ir del to buvo labai gaila nes norejau vaika maitinti ilgiau juk jam tai daug svekiau

Paprastai kad imtų ir dingtų be jokios priežasties, nebūna. Gal tik taip atrodė, kad dingo? Iš kur Jūs žinot, kad dingo? Bandėt nusitraukt? Maitinant pirmąjį vaiką dviejų savaičių man taip pat atrodė, kad pieno nebėra... Bandžiau nusitraukt - nė valgomo šaukšto nenutraukiau... Ačiū Dievui, kažkas paprotino, kad tik vaikas pieno ištraukia, kiek jam reik, kad pieno pasiūla auga pagal paklausą, bet būna tarsi "persilaužimai", kada atrodo, kad pienuko per mažai... Aš ir pati vakarais nebegalėdama nuraminti klykiančio vaiko, MB vydavau mišinuko pirkti... Tik kol jis sulakstydavo į pardę, pašildydavo mišinuką, jo nebeprireikdavo ... Tik maitindama kitus jau buvau rami - nė klausimų nekilo, kad pieno nebėr ... Tvirtai įsitikinus - maitinam kiekviena tiek, kiek iš tikro norim, ir čia kiekvienos asmeninis reikalas... Nes jokie įkalbinėjimai ar pamokslai, manau, nepadės šiuo atveju... Nenorės mama, ir nemaitins, nors ir žinos, kad tai geriausia, ką savo vaikui gali duoti... svarbiausia, ilgai maitinančios, nesmerkim tų, kurios nemaitina, o tos, kurios maitina trumpai, nesmerkim ir nepajuokim tų, kurios maitina ilgai. Kiekvienam savo

Mano mažytei 14,5mėn. Žinda reguliariai, kai buna su manimi (dienom lanko darželį), dieną - naktį, kada nori. Kartais pagalvoju kad gal reiktų mažinti, bet nelabai išeina (nelabai gal ir noriu). Jei jau užsimano pienuko, nieko kito neįkiši, ir nenuraminsi. Bet nesiskundžiu - jai to reikia, ir aš negaliu atsakyti. Aišku naktim norėtųsi išsimiegoti, bet suprantu kad tai laikina, ateis laikas kai pati atsisakys. o kol kas tikiu kad pienukas duoda jai nusiraminimą, komfortą, saugumą. Ypač džiaugiausi kad maitinu, kai mažylė susirgus buvo, karščiavo. Tada daugiau nieko į burną neėmė, kaip tik pienuką. Tai bent jau ramu buvo kad visiškai nenusilps...

Aišku, kaip ir dauguma, pirmo mėnesio nenoriu prisiminti... Kai jau kraujas bėgo, išsiunčiau MB pirkti silikoninių antspenių. Tai jie ir išgelbėjo mane. Nežinau kaip būčiau be jų ištvėrus, nes jau niekas nebepadėjo, skausmas nežmoniškas. Pamaitinus su antspeniais greitai viskas susitvarkė, užgijo, speneliai priprato prie tempmo, ir sėkmingai iki dabar džiaugiamės. Suprantu anksti baigusias maitinti mamas, nes kai taip skauda, reikia žveriškos ištvermės ir aklo pasiryžimo kad tęstum. Na ir žinių, priemonių bei palaikymo.


Ačiū D. tokių nesutikau. Na gal ir pati neprisileidžiu tokios nuomonės artyn, nes šiuo lausimu esu kategoriška: tik pati mama gali nuspresti kada jau gana. Ir niekas neturi teisės nurodinėti ar kištis. Sėkmės visoms maitinančioms.


Bet juk pienukas kaip tik palaikys vaiko imunitetą kelionėje. O be to, jei vaikas nuspręs kad tenykštis maistas ne jo skonio, turesi bent jau pienuką... Bet čia tik mano samprotavimai...

Vat ir mano mama man darė spaudimą, kad vaiką per ilgai maitinau, kad jau per didelis, kad jau užtenka ir pan. Buvo labai nemalonu. Dėl šventos ramybės ėmiau jai meluoti, kad jau baigiau O ištikrųjų nutraukiau maitinimą, kai dukrytei buvo truputį daugiau nei 1.5 m. Bet tai nebuvo skausminga nei jai, nei man Kadangi laukiausi antrojo vaikelio, tai man buvo per sunku maitinti ir lauktis tuo pačiu metu (jaučiau silpnumą, išsekimą, pradėjau blogti).

Aš irgi manau, kad pienukas tokiose kelionese vaikui yra puikus maistas, kuris dar ir apsaugo organizmą nuo ligų ir kitokių negalavimų. Tik reikia tokiu atveju rinktis maistą

Mano Braskytei 1 metukai ir 3 men, vis dar maitinu, bet jau pienelio gerokai sumazejo, manau, kad jau po trupuciuka ir atprasdinesim, rudeni i darzeli noriu leisti, todel manau, kad savaime viskas stos i savo vezias.
Kai dukrytei buvo 1 metukai ji susirgo, pakilo tempa, issikvieciau pediatre i namus, (del nuolatinio aplinkiniu spaudimo, kad jau reikia baigti, del to kad dukryte nereguliariai valge koseles masciau ir pati apie nutraukima, buvo minciu ir apie antro leliuko planavimus) paklausiau del nutraukimo, ir isgirdau, kad jau REIKIA baigti, "paziurekite, koks jusu vaikas isbales, ka jus norite jai krauja nusodinti, ji isgeria pieno, todel kosiu nenori"..
Paklausiau, emiau mazinti.
Tos 4 dienos buvo juodziausios kokios gali tik buti, ju net prisiminti nenoriu.
Nezinau kaip as taip paklausiau gyd, kaip man ten protas aptemo, kad neisiklausiau i vaiko poreikius.
Nuo tada vie tiek maitinu, bet maziau, koses valgom gerai, stebiu vaika ir valgom tada kada norim, tai, ko paprasom.
Ugis ir svoris puikiai atitinka normas todel manau, kad cia reikia mamytems klausyti sirdies, vaiko poreikiu ir tada viskas stos i savo vietas

Aš savo dukryte nuskriaudžiau kai jai sukako 9 men Kadangi nuo kaškur 8 men prasidėjo naktinis košmaras kai mažylee kruties ėmė prašyti po 9 ir daugiau kartu per nakti, o imti pas sau i lova nesiryžome kadangi aplinkiniai labai gazdino kad veliau labai sunku pripratinti miegoti atskirai TAigi labai isekino mane o ir panele neissimiegodavo. Tad devinto menesio proga paemiau ir staigiai nutraukiau žindymą. Tad turejom 2 paras nuolatinio spiegimo ir nieko nevalgymo trecia para jau dienos metu pavalge koses ir tik per nakti stauge siaubingai kad maniau isprotesiu bet jau kita diena kaip niekur nieko paeme buteliuka ir toks jausmas lyg ji nuolat ji valge . tik pačiai dar reikejo menesi intensiviai nusitraukineti masazuoti atai labai gumbais ejo krutine net nemaniau kad tiek valge kiek gaminosi pienuko Tad štai kokia buvo bloga

Sveikutės

Aš savo dvynukes nustojau maitinti 10 mėn.

O siaube Negalima juk sitaip...........

Nutraukiau maitinima sulaukus metuku, labai pamazu, palaipsniui. Pradzioj nebeduodavau dienos metu, po to pries miega, kol pradejo tik viena karta keltis, tada visai nutraukiau, ir to pasekoje ismiegodavo visa nakti o jei ir atsibusdavo uztekdavo paglostyti

11men. ir 3sav. tiesiog viena nakti nebedaviau, kita jau nebeprase, o budavo per nakti po 4k maitindavau. dabar jau 5para kaip be papuko, nakti miega gerai, diena irgi nepasigenda.

Va ko as niekad nesuprasiu, tai kas ten tiems aplinkiniams gali trukdyti Vaika zindant, kad ir pacioje viesiausioje vietoje, nesimato nieko daugiau nei kad su gilia iskirpte moteriske vaiksciotu Mano vaikui metai ir menuo, maitinu ir nesiruosiu baigti, nors naktim baigiu isproteti, po penkis kartus reikia maitint. Ir dienom dar kokie keturi. Niekaip neisiulom jokiu kitu skysciu, tai bent zinau, kad sitaip kazkiek gauna. Siandien va pamaitinau vidury parduotuves (ne Lietuvoj tiesiog nebuvo kur kitur, o ten prie vaiku skyriaus suoliukas stovejo, tai ir prisedom) - nesijauciu pries nieka nusikaltus