Štai kaip dabar atrodo mano phal, buvęs vaiduokliukas... Jei vazonėlis stovėtų ant podiumo, tai pats mados imperatorius Juozukas pagirtų....
QUOTE(Ronja @ Plėšiko Duktė,2010 11 10, 16:03)
.... gal dar ką rasi?
Baigtas kriukis, visos kitos sėkmingai atlaikė mano tręšimo normas.. Ne tiek jau jų daug turiu, tik 11...
Tos "ligonės", kur turi penkiskart daugiau ir dar po bazes ir maximas nardo, pirštais mane užbadys..
QUOTE(Ronja @ Plėšiko Duktė,2010 11 10, 11:55)
va šioj vietoj nebe susilaikiau ir ėmiau krizenti.....
hm... apie trąšas sutrumpintai.. pabandysiu
pirmiausia pažiūrėkit, kaip orchidėjos auga gamtoje: http://photos.ibibo....re-stream-watre
http://myorchidcare....rchid-Care.html
http://www.asknature...8b54b892b73.jpg
normalūs augalai, kurie auga žemėje, turi kitokias šaknis, nei orchidėjos, kurios užlipo į medžius ir prisitaikė gyventi ten. o ten, ant medžių, visai kitokia aplinka - stiprus vėjas, kepinanti saulė ir pan. todėl tas vanduo, kuris patenka ant šaknų, greitai nupučiamas vėjo ir nudžiovinamas saulės. todėl orchidėjos turėjo išmokti kuo greičiau ir kuo daugiau spėti išgerti, kol dar yra drėgmės. jos net išmoko sugerti tą drėgmę, kuri yra ore. tai padaryti orchidėjoms padeda velameno sluoksnis - tuščiavidurės ląstelės, kurios veikia panašiai kaip kempinė
velameno sluoksnio storis priklauso nuo aplinkos, kurioje gyvena orchidėja. ten, kur daug drėgmės, velameno sluoksnis plonas, o kur mažai - storas
kadangi tos šaknys visiškai kitokios, nei žemėje augančių augalų, ir tręšimas jų kitoks. pažiūrėkit - iš kur gi jos gauna tų mineralinių medžiagų, augdamos ant kamieno? kuo gi jos maitinasi? nukritusiais ir pūvančiais lapais, praskridusio paukščio kakučiais, gal kokiais vabaliukais, pasirinkusiais jų šaknis kaip paskutinę poilsio vietą. o dar pridėkite liūtis, kurios viską išplauna ir vėją, kuris viską nupučia....
nors jums turbūt jau kyla mintis, kad gal visai nereikia jų tręšti, vis dėl to namie auginamas orchidėjas reikėtų papildomai pamaitinti. yra rūšių, kurios išvis rajūnės, ėdrūnės ir nežydės normaliai nepavalgiusios. ypatingai ėdrios yra pvz., vandos, cimbidžiai. tačiau tręšiant vis tiek reikia reguliariai perplauti substratą ir šaknis tekančiu vandeniu, kad išsiplautų druskos.
aš, asmeniškai, labiau esu už natūralų tręšimą organika. pvz., kažkuriais metais (ar pernai ar užpernai) darbe stovinčias orchidėjas tręšiau... paprasčiausia Optima linija juodąja arbata. rezultatai tikrai akivaizdūs - phal lapai kaip keptuvės, 2 žiedstiebiai tai čia kaip minimum, bet dauguma varė po 3 vnt. o svarbiausia - jokių druskų nuėstų šaknų, jokio greit yrančio substrato... mano nuomone tai toks labai natūralus ir orchidėjoms priimtinas tręšimo būdas, nes juk nukritęs medžio lapas, užpilamas lietaus ir paskui pašildomas saulės spindulių tampa ta pačia.. arbata
tik tiek, kad kai turi daug orchidėjų, toks būdas nepatogus.
taip pat reikia atsižvelgti į metų laiką - pavasaris, vasara, ruduo ar žiema? žiemą ypač tamsiausiais gruodžio - sausio mėnesiais, geriau netręšti net ir tų, kurios neturi aiškiai išreikšto poilsio periodo. kai tamsu netikslinga skatinti augimą, nes auginiai išauga silpni, kūdi, juos greičiau gali užpulti ligos ar kenkėjai.
pavasarį galima paskatinti augimą daugiau azoto turinčiomis trąšomis, vasarą - daugiau fosforo turinčiomis trąšomis, o rudenį - daugiau kalio turinčiomis trąšomis.
tai trumpai kaip ir tiek...
hm... apie trąšas sutrumpintai.. pabandysiu
pirmiausia pažiūrėkit, kaip orchidėjos auga gamtoje: http://photos.ibibo....re-stream-watre
http://myorchidcare....rchid-Care.html
http://www.asknature...8b54b892b73.jpg
normalūs augalai, kurie auga žemėje, turi kitokias šaknis, nei orchidėjos, kurios užlipo į medžius ir prisitaikė gyventi ten. o ten, ant medžių, visai kitokia aplinka - stiprus vėjas, kepinanti saulė ir pan. todėl tas vanduo, kuris patenka ant šaknų, greitai nupučiamas vėjo ir nudžiovinamas saulės. todėl orchidėjos turėjo išmokti kuo greičiau ir kuo daugiau spėti išgerti, kol dar yra drėgmės. jos net išmoko sugerti tą drėgmę, kuri yra ore. tai padaryti orchidėjoms padeda velameno sluoksnis - tuščiavidurės ląstelės, kurios veikia panašiai kaip kempinė
velameno sluoksnio storis priklauso nuo aplinkos, kurioje gyvena orchidėja. ten, kur daug drėgmės, velameno sluoksnis plonas, o kur mažai - storas
kadangi tos šaknys visiškai kitokios, nei žemėje augančių augalų, ir tręšimas jų kitoks. pažiūrėkit - iš kur gi jos gauna tų mineralinių medžiagų, augdamos ant kamieno? kuo gi jos maitinasi? nukritusiais ir pūvančiais lapais, praskridusio paukščio kakučiais, gal kokiais vabaliukais, pasirinkusiais jų šaknis kaip paskutinę poilsio vietą. o dar pridėkite liūtis, kurios viską išplauna ir vėją, kuris viską nupučia....
nors jums turbūt jau kyla mintis, kad gal visai nereikia jų tręšti, vis dėl to namie auginamas orchidėjas reikėtų papildomai pamaitinti. yra rūšių, kurios išvis rajūnės, ėdrūnės ir nežydės normaliai nepavalgiusios. ypatingai ėdrios yra pvz., vandos, cimbidžiai. tačiau tręšiant vis tiek reikia reguliariai perplauti substratą ir šaknis tekančiu vandeniu, kad išsiplautų druskos.
aš, asmeniškai, labiau esu už natūralų tręšimą organika. pvz., kažkuriais metais (ar pernai ar užpernai) darbe stovinčias orchidėjas tręšiau... paprasčiausia Optima linija juodąja arbata. rezultatai tikrai akivaizdūs - phal lapai kaip keptuvės, 2 žiedstiebiai tai čia kaip minimum, bet dauguma varė po 3 vnt. o svarbiausia - jokių druskų nuėstų šaknų, jokio greit yrančio substrato... mano nuomone tai toks labai natūralus ir orchidėjoms priimtinas tręšimo būdas, nes juk nukritęs medžio lapas, užpilamas lietaus ir paskui pašildomas saulės spindulių tampa ta pačia.. arbata
tik tiek, kad kai turi daug orchidėjų, toks būdas nepatogus.
taip pat reikia atsižvelgti į metų laiką - pavasaris, vasara, ruduo ar žiema? žiemą ypač tamsiausiais gruodžio - sausio mėnesiais, geriau netręšti net ir tų, kurios neturi aiškiai išreikšto poilsio periodo. kai tamsu netikslinga skatinti augimą, nes auginiai išauga silpni, kūdi, juos greičiau gali užpulti ligos ar kenkėjai.
pavasarį galima paskatinti augimą daugiau azoto turinčiomis trąšomis, vasarą - daugiau fosforo turinčiomis trąšomis, o rudenį - daugiau kalio turinčiomis trąšomis.
tai trumpai kaip ir tiek...
ačiū už tokią išsamią informaciją, tikrai viskas aišku
QUOTE(Ronja @ Plėšiko Duktė,2010 11 10, 18:04)
et... neverta ir dėkot... tas tręšimo reikalas man pasidaręs jau vos ne filosofinių apmąstymų tema... nes yra tiek daug visokių niuansų ir būdų, kad sunku viską išbandyti. juo labiau, kad realiai nauda pasimato tik po kokių metų, t.y., po pilno augimo ciklo apsisukimo
Sveika, o kaip konkrečiai ta juoda arbata tręšėte- ar tiesiog laistėte arbata, ar naudojote ir tirščius , tai yra pačių arbatos lapų dėjote ant substrato? Ir ar juoda arbata kažkuo išsiskiria, ar gerai ir žalia Nes mano supratimu tai yra pagerintas virintas vanduo, tai bent jau pakenkti tikrai negali Aš naudoju guano trąšas, etiketėje rašo, kad jos nesudaro druskų, bet gal priedo ir arbata būtų gerai, tarkim tada rečiau tręščiau.
Papildyta:
QUOTE(Lerikyte @ 2010 11 10, 09:58)
edexa, trąšų norma yra daugių daugiausia pusė normos nei parayta ant pakuotės
O tai galioja ir guano trąšoms , pas mane tokios
tos su guano tai ,,nepavojingos" jos nedegina, tad jei tų kažkiek ir daugiau bus nieko neatsitiks
Cha cha, dabar visos užsimanys bandyt arbata tręšti gėles (ir aš tame tarpe) Prašom pasidalinti patirtimi, kaip tai daryti.
Beje, nusipirkau orchidėją už 6 litus, su ilgais lapais ir bulvėm.Bulvės žalios, kietos, nesusiraukšlėjusios ir naujų auginukų auga, bet nė velnio neįsivaizduoju ką ten papirkau! Jokio pavadinimo, net sudžiūvusio žieduko nebuvo. Šaknytės plonos, baltos. Kaip man ją prižiūrėt? Gal patarsit bent nuo kur pradėt skaityt? Bulvinė orchidėja mano pirmoji tarp 13 falenopsių.
Beje, nusipirkau orchidėją už 6 litus, su ilgais lapais ir bulvėm.Bulvės žalios, kietos, nesusiraukšlėjusios ir naujų auginukų auga, bet nė velnio neįsivaizduoju ką ten papirkau! Jokio pavadinimo, net sudžiūvusio žieduko nebuvo. Šaknytės plonos, baltos. Kaip man ją prižiūrėt? Gal patarsit bent nuo kur pradėt skaityt? Bulvinė orchidėja mano pirmoji tarp 13 falenopsių.